Laimingi žmonės labirintų parke

Laimingi žmonės labirintų parke

Laimingi žmonės labirintų parke

Buvęs kuršėniškis Antanas ir jo žmona iš Plungės Jurga Jakimavičiai su tėvais, prieš keletą metų apsigyvenę atokiame Žemaitijos vienkiemyje, čia įkūrė labirintų parką — pirmąjį tokį Lietuvoje. Tačiau trijuose labirintuose žmonės kviečiami ne klaidžioti, bet priešingai — atrasti save.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Čia gyvena laimingi žmonės

Gražiame Lietuvos kampelyje, Žemaitijos nacionaliniame parke, netoli Platelių ežero, 1804 metais įkurtoje sodyboje gyvena septyni žmonės: viename name — Jurga ir Antanas su vaikais Antanu ir Agne, kitame — Jurgos tėvai Petras ir Vida, o 206 metų senumo klėtyje — pusseserė Irina.

Įsukusius į sodybą mus pasitinka šeimininkai. Ant Antano marškinėlių atspaustas užrašas „Tau tereikia dėkoti ir džiaugtis. Daugiau nieko“ kelia ūpą, o tolumoje besidriekiantys energetiniai labirintai žadina smalsumą.

Darbas su savimi

Šeimininkai vedasi prie pirmojo labirinto, anot jų pačių, skirto darbui su savimi, su vidiniu „aš“.

„Čia darbas su savimi, daug pasakoti nereik, — gražiai žemaičiuoja Jurga, vesdamasi prie pirmojo labirinto, kur “yra viens taks, vingiuoji 180 laipsnių kampu, kol pasiek centrą, kur eina energetinis stulpas, ir kad visks susidėliotų, grįžti atgal tuo pačiu taku“.

Antanas paaiškina: atgalinis takelis yra tarsi užtvirtinantis — grįždamas dar apgalvoji mintis, kurios atėjo bevaikščiojant, ir dar jas sustiprini.

O vingiuoji 600 metrų takeliu irgi ne be reikalo. Mūsų visatos energija, aiškina Antanas, eina spiralės principu, panašiai, kaip ir mūsų DNR. Todėl būtent vingiuojant mūsų smegenys sukasi 180 laipsnių ir mes aktyviname spiralės sukimąsi į save. O tada žmogus tampa imlesnis informacijai, todėl ir mintys ateina, ir atsakymai į klausimus, ir viskas suaktyvėja.

Porinis labirintas

Antrasis yra porinis, arba šeimos, komandos, ceremoninis labirintas. Jis turi du įeinančius takus, kurie centre susitinka. Ėjimas po vieną iki centro, pasakoja šeimininkai, yra tarsi apsivalymas nuo to, kas buvo negera šeimoje ar tarp dviejų žmonių, jei šeimos gražūs santykiai, tai juos dar labiau sustiprina, harmonizuoja, o iš labirinto centro jau išeinama kartu.

Viena labirinto pusė yra vyriška, kita moteriškoji. Nors iš pažiūros jos vienodos, tačiau tai esą galima juste pajusti. Būna, kad vyrai eina moteriškąja puse, o moteris intuityviai pasirenka vyriškąją. Tai, anot pašnekovų, rodo, kokia energija žmoguje dominuoja. O vaikščiojimas poriniu labirintu tarsi harmonizuoja du žmogaus polius.

„Žinoma, nereikia tikėtis, kad pereisi labirintu, ir problemos išsispręs, čia tik prasideda vidinis darbas, viskas priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo minčių“, — sako Antanas.

Jurga juokiasi: kaip tas labirintas buvo daromas — atskira istorija. Anot jos, yra žinoma, kad moteriškoji pusė yra pasyvi energija, vyriškoji — aktyvi. Ir tai pasitvirtino su kaupu: moteriškoji pusė buvo kuriama labai sunkiai ir labai ilgai, vyriškoji — neįtikėtinai greitai. Tikėk netikėk...

Penkių elementų ir penkių Arkangelų labirintas

Trečias labirintas , kuris mintyse brendo beveik metus, yra kuriamas ne vien mūsų rankų ir širdies, bet ir visų norinčių prisidėti prie bendros kūrybos žmonių. Šis labirintas turi aštuonis ratus, centrą ir dar kampuose keturias meditacines aikšteles. Skaičius aštuoni — tai begalybės simbolis, o centras ir keturios aikštelės sudaro skaičių penkis — tai penki elementai: žemė, vanduo, metalas (oras), ugnis ir medis, kuriuos globoja penki arkangelai (Mykolas, Gabrielius, Rapolas, Urielius ir Natanielius ).

Trečiasis labirintas, besitęsiantis pusantro kilometro, pradėtas sodinti pavasarį. Kol kas juo vaikštinėji takeliais tarp žolės, paskui vietoj žolės augs dekoratyviniai krūmai ir medeliai, kuriuos jau dabar galima pačiam atsivežti ir pasisodinti. Šią idėją sodybos šeimininkams pasiūlė grupelė čia apsilankiusių šiauliečių, užsiminusių, kad šeimininkai nedarytų visko vieni, kad apjungtų ir kitus. Taip užgimė mintis, kad žmonės atveždami pasodinti medelius pradėtų jungtis vienas prie kito, kad nebūtų tik savame kiaute. Šis labirintas apjungia daugelį žmonių bendrai kūrybai ir siunčią į VISATĄ žinią, kad žmonės nori ir siekia būti vieni kitiems atlaidūs, geri, teisingi ir mylintys.

Paklausti, kaip labirintų parko gyventojus pakeitė šie laimės takeliai, visi juokiasi, lyg žinodami paslaptį. „Rytą keliesi ir jauti, kad esi laimingas, — sako Jurga, — Bet žmogus negali išreikšti žodžiais tos paslapties, esi laimingas — ir viskas“. Šeimininkai prisipažįsta — kai kūrė labirintus, galvojo, kad eisi ir eisi jais dieną naktį. “Bet esmė — ne eiti. Esmė kad labirintas yra, o kada tau reikės, kada vidus pašauks — tada ir praeisi“.

Pokalbis pavėsinėje

Šalia labirintų jau baigiama statyti pavėsinė — tiksliau, harmonizuojantis kupolas, kurį sodybos vyrai irgi daro savo rankomis.

Sėdime po kupolu, iš kur matyti vaizdas į labirintus, ir kalbamės apie tai, kaip viskas prasidėjo.

„Nuo pat vaikystės tiek žmonelė, tiek aš buvome kitokie, kažko ieškojome...“ — Antanas pasakoja taip, lyg su Jurga būtų buvę pažįstami nuo vaikystės...

Iš tiesų, juokiasi Antanas, kai abu susitiko studijuodami Šiauliuose, tai buvusi meilė iš pirmo žvilgsnio. „Mums nei kavinių, nei šokių, nieko nereikėjo, tik šnekėtis ir šnekėtis...“, — prisimena Jurga.

Kai po studijų grįžo į Plungę, Antanas buvo įlindęs į darbus, o Jurga skaitė knygas ir viską pasakojo vyrui. Abu užsiėmė savo verslu, iš to kaip mat kilo problemų, o tada ir kilusi mintis ieškoti kelio, kur jų nebūtų ar būtų mažiau. Taip abu pradėjo eiti dvasiniu keliu, kuriuo po truputį žingsniuoja jau dvylika metų.

Abu yra reiki meistrai, atliekantys energetinį masažą keturiomis rankomis.

Į sodybą, pasakoja šeimininkai, jie atsikėlė trokšdami ramybės — nebenorėjo dirbti mieste, tad senoje klėtyje įrengė kelis kambarius atvykusiems. Visi bandė perkalbėti, kad atseit, atvykėliai sudrums ramybę, kad čia atvažiuos „baliavoti“. O kai jaunieji sakė, kad kuria oazę “nebaliavojantiems“, tvirtino, kad taip nebūna.

„Kokią mintį sėsi, tokia ir bus“, — įsitikinusi Jurga. Ir iš tiesų, pasakoja, jei kas įlekia su garsia muzika, linksmybių ieškodami, šeimininkai nespėja net prieiti — apsisuka, ir išvažiuoja. Matyt, pajunta, kad ne čia pataikė.

Žuvų terapija

Šeimininkai vedasi prie iškasto tvenkinio pamaitinti žuvų. Jie tai vadina žuvų terapija, kuri visiems labai patinka, ypač vaikams: įmerki batono riekutę į vandenį, tuoj suplaukia žuvys ir valgo iš rankų. Kai baigiasi batonas, čiumpa už pirštų, o kai įlendi išsimaudyti, pasakoja Antanas, apspinta ir baksnoja kūną.

„Jų niekas negaudo. Čia nėra smurto, tik natūrali atranka“, — paaiškina šeimininkas ir ima pasakoti, kaip kartą čia svečiavęsis labai rimtas žvejys ir, pamatęs prijaukintas žuvis, pasuko kalbą apie žvejybą — tuoj visos žuvys ir nuplaukė. Tik tema pasikeitė, žuvys vėl atplaukė batono valgyti.

„Na va, pasakėte žodį “žvejyba“, ir visos nuplaukė“, — pareiškė fotografas, tuo metu kaip tik maitinęs žuvis.

„Atrodo keista, bet yra, kaip yra. Gal tie žodžiai turi savo energetinį užtaisą“, — svarsto Antanas ir pakviečia gerti žolelių arbatos.

Mielai sutinkame, nes nesinori iš čia išvažiuoti.

Daugiau informacijos: www.energlabirintai.lt arna telefonais: Jurga (8675) 45111, Antanas (8611) 34900.

FILOSOFIJA: „Tau tereikia dėkoti ir džiaugtis. Daugiau nieko“, — toks užrašas atspaustas ant Antano marškinėlių skelbia ir šios sodybos filosofiją.

LABIRINTAI: Trijų labirintų parkas Likšų kaime, esančiame Žemaičių kalvarijų seniūnijoje, vilioja žmones iš visos Lietuvos.

CEREMONIJA: Labirinto simbolika, pasakoja šeimininkai, puikiai tinka vestuvėms ir įžadų atnaujinimui. Nuotaka ir jaunikis įžengia į labirintą atskirai, nes ėjimas link centro reiškia susimąstymą, pašalinant prieš juos esančias kliūtis ir atsiskiriant nuo praeities. Labirinto širdyje jie sujungiami Visatos, apsikeičia priesaikomis ir išeina susikabinę rankomis.

GĖLĖ: Neseniai į seną klėtį atsikraustė pusseserė Irina, laisva misionierė, dešimt metų išgyvenusi Italijoje. Irina sako, kad jai atėjusi mintis čia padaryti gyvybės gėlę ... iš stiklainių. Jų reikia 2500. Irina sako jaučianti, kad Lietuvoje tvyro labai stipri energija, tik žmonėms reikia susijungti, kaip prieš 20 metų, kai lietuviai padarė stebuklą.

TĖVAI: Jurgos tėveliai Petras ir Vida prisijungė prie vaikų noro keltis į vienkiemį ir sako atradę čia dar didesnę ramybę.

 

ŠEIMA: Labirintų parke gyvena septyniese.

KŪRYBA: Jurga prisipažįsta nuo vaikystės stigusi pasitikėjimo savimi, o čia pradėjusi gyventi suprato, kad viską moka ir viską gali. Abu su Antanu pradėję kurti iš šilko rankines, šalius, sages, papuošalus.....

 

TERAPIJA: Čia prijaukintos žuvys valgo iš rankų ir nuplaukia į šalį tik išgirdusios žodį „žvejyba“. Šeimininkai šią mėgstamiausią sodybos atrakciją pavadino žuvų terapija.

KLĖTIS: 206 metų senumo klėtyje šeimininkai įrengė kambariukus svečiams, išsiilgusiems ramybės.

BENDRYSTĖ: Pusantro kilometro ilgio labirintas pradėtas sodinti šį pavasarį. Vietoj žolės čia turėtų augti žmonių suvežti krūmai, kaip visų vienybės ir bendrystės simbolis.

 

Jono TAMULIO nuotr.