Naujausios
Laiškai Prezidentei
Gerbiamoji Prezidente, atkreipiu dėmesį į tai, kad vis dar yra neišspręstų švietimo, jaunimo auklėjimo problemų, todėl būtina efektyviai tobulinti mokymo ir jaunimo ugdymo procesą, jį grindžiant mokslu.
Pagrindinė mokyklinio jaunimo ugdymo priemonė yra pamoka — valstybės remiama forma, kurią privalo įgyvendinti aukštos kvalifikacijos pedagogai.
Deja, šiuolaikinis mokytojas negali tinkamai atlikti jam skirtų pareigų. Jis neturi galimybių net gerai pasirengti pamokoms, nes yra apkrautas įvairiausia popamokine veikla: ministerijos, švietimo skyrių ar mokyklų vadovų sugalvotais konkursais, kitais renginiais, projektų rašymais. Tai atima daug laiko, ir pedagogai, siekdami atlikti visus jiems pavestus darbus, yra priversti atsisakyti net asmeninio gyvenimo. Užuot vakarus leidę su šeima, pedagogai turi tikrinti į namus parsineštas krūvas pratybų ar kitų sąsiuvinių. Beje, visa tai parsinešti kartais per sunku — tenka vežti automobiliu.
Būtina sumažinti pedagogų intelektualinio darbo krūvius, jei jie nesusiję su ugdymu.
Iš daugelio metodų pamokai pravesti aukščiau stovintys organai dabar išskyrė esminį ir privalomą visiems pedagogams. Tai — mokinių savarankiškas darbas, pratybos, testai. Mokiniai informaciją turi gauti savarankiškai dirbdami. Šis metodas vadinamas euristiniu ir yra geras. Tačiau kodėl neleidžiama naudotis kitais metodais — pagal mokytojo sprendimą? Kodėl mokytojui nepalikti kūrybinės laisvės? Dažnas į rėmus įspraustas pedagogas išgyvena profesinio nepasitenkinimo jausmą. Būtina sudaryti sąlygas, kad mokytojai galėtų su įkvėpimu mokyti, o mokiniai — mokytis.
Popamokinė veikla — taip pat ne iki galo suarti dirvonai. Mokyklose tai — tradicinės ekskursijos, būreliai, rateliai. Bet popamokinė veikla turį įgauti gilesnę prasmę, turi būti pagrįsta pedagogika, psichologija. Jaunuoliams reikia veiksmo, veiklos, jie nori jaustis pripažinti. Reikia paisyti mokinių interesų.
Vertėtų įkurti respublikinę jaunimo ir moksleivių organizaciją, kurios veikla būtų naudinga ir moksleiviams, ir visuomenei. Vertėtų jungti kelių mokyklų moksleivių grupes pagal pomėgius: į jaunųjų ūkininkų, dramos ar muzikos mėgėjų grupes, jaunimo poilsio klubus, kita. Vertėtų atgaivinti skautų organizaciją, kurios esmė — kasdien atlikti po gerą darbą. Tai būtų ir veiksmo, ir romantikos, ir patriotizmo derinys.
Gerai prisimenu laikus, kai veikdavo skautų organizacija. Jos užsiėmimų laukdavome visą savaitę, jiems aktyviai ruošdavomės. Skautams tada vadovavo pedagogas entuziastas, savo pomėgius puikiai perteikdavęs mokiniams.
Nepateisinama, kad šalyje baigia išnykti kraštotyros veikla. Ekspedicijos, sąskrydžiai, stovyklos, žygiai — visa tai ugdo patriotinius jausmus. Jaunimui tai — puiki terpė veikti, ir tą veiklą reikia atnaujinti, skatinti.
Kraštotyros darbo spragos, nenoras dirbti duoda neigiamų pasekmių istoriniam paveldui. Kad ir Radviliškio rajone: Savivaldybė nusigręžia nuo siūlymo pripažinti, jog priešais geležinkelio stotį augantis ąžuolas, kaip liudija šaltiniai, turi istorinę reikšmę, ir kad tai reikia įamžinti.
Gerbiamoji Prezidente, būtų laimėjimas, jei pasiektumėte, kad švietimo sistemai vadovautų ne politikai.
Švietimo ministerijos branduolį turi sudaryti pedagogai. Kai bus formuojama nauja Vyriausybė, į švietimo ministro postą pakvieskite garbų pedagogą praktiką, turintį pakankamai energijos ir drąsos. Šalyje tokių žmonių galima rasti — kad sutiktų aukoti save ir duotų daugiausia naudos tobulinant švietimo procesą.
Kai švietimo sistemai ims vadovauti ją puikiai suprantantys žmonės praktikai, situacija pastebimai pradės keistis į gera.
Česlovas KANTAUSKAS, Lietuvos nusipelnęs mokytojas
Jadvygos BUIVYDIENĖS nuotr.
