Naujausios
Žemaičiai rinkosi į Durbės mūšio jubiliejų
Šeštadienį Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ nariai kartu su kitais Žemaitijos gyventojais dalyvavo Durbės gyvenvietėje (Latvija) vykusiame jubiliejiniame istorinio Durbės mūšio minėjime. Pergalingas mūšis įvyko prieš 750 metų liepos 13-ąją.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Atidengtas atminimo akmuo
1260 metais Livonijos ordiną nugalėjo susivienijusios žemaičių ir jiems į pagalbą atėjusių kuršių ir estų pajėgos. Prie Durbės pilies liekanų šeštadienį ta proga atidengtas paminklinis atminimo akmuo. Šis apie penkias tonas sveriantis galiūnas su iškaltais lietuviškais ir latviškais užrašais atgabentas iš Rietavo seniūnijos apylinkių.
Paminklo atidengimo proga į Durbės mūšio minėjimą susirinkusius žemaičius ir vietos gyventojus pasveikino Lietuvos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Pasak jos, istorinis Durbės mūšio svoris yra didžiulis, o pergalė davė pradžią kitoms istorinėms pergalėms dėl savo žemių.
I. Degutienė priminė, kad istorikai šį įvykį yra pavadinę istorijos stebuklu, nes prasčiau ginkluota kariuomenė sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje karinę jėgą — jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos karalaičio kariuomenę. Ši pergalė, anot Pirmininkės, lėmė anuomet pavergtų tautų atgimimą — sukilo ne tik žemaičių sąjungininkai mūšyje kuršiai, bet ir žiemgaliai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas.
Paminklinį akmenį, skirtą Durbės mūšio dalyvių atminimui I. Degutienė atidengė kartu su Latvijos Seimo vadovu Gundarsu Daudze.
Durbė aidėjo nuo dainų
Šventė, skirta žemaičių pergalei prieš kryžiuočius, šeštadienį vyko visoje Durbėje. Nuo pat ryto gyvenvietėje aidėjo Latvijos ir Lietuvos folkloro ansamblių dainos, veikė amatininkų turgus.
Po pietų susirinkusieji į Durbės mūšio vietą, Durbės gyvenvietės pilies pašonėje, stebėjo Senovės baltų kovų menų grupės „Vilkatlakai“ pasirodymą, klausėsi grupės “Auli“ su birbynėmis ir būgnais kūrinių.
Latvius keitė Lietuvos folkloro kolektyvai, chorai, ansambliai.
Žemaičių lauktuvės — akmenys
Vakarop istorinio mūšio minėjimo dalyviai dalyvavo dar vienoje įspūdingoje akcijoje. Kurtuvėnų (Šiaulių rajonas) regioninio parko direktoriaus pavaduotojo Dariaus Ramančionio vadovaujamo Šiaulių gamtos ir kultūros apsaugos klubo „Aukuras“ iniciatyva žemaičiai istorinėje vietovėje iš atsivežtų kumščio dydžio akmenų sunešė aukurą ir atliko ugnies įžiebimo ritualą.
Į aukuro kūrimą įsitraukė ir Šiauliuose gyvenantys žemaičiai, kultūros draugijos „Saulaukis“ nariai. Vieni akmenimi pasirūpino dar būdami Šiauliuose, kiti kelionės metu jų ieškojo pakelėje.
„Saulaukio“ vadovas Jonas Bartkus “Šiaulių kraštui“ sakė, kad akmenys — tarsi simbolis tvirtybės, tokios, kokią turi tik žemaitis.
Maždaug 180 kilometrų kelionė į Durbę Šiaulių žemaičiams neprailgo, nes netrūko nei pasakojimų apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, nei senovinių dainų, kurias nuotaikingai atliko kartu važiavę Šiaulių miesto folkloro kolektyvo „Auda“ dainininkai.
Apie Durbės mūšį
1260 metais liepos tryliktą dieną dabartinės Latvijos teritorijoje, prie Durbės ežero, įvykęs mūšis, kuriame žemaičiai sutriuškino jungtines Prūsijos ir Livonijos ordinų pajėgas, vienas didžiausių ir reikšmingiausių visame baltų, Lietuvos gynybiniame kare prieš Kryžiuočių ordino agresiją. Šiame mūšyje vienu metu buvo sutriuškintos dvi jungtinės teutonų karinės organizacijos — Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiai ir jų talkininkai — Vakarų riteriai.
Po šio pralaimėjimo Ordinas, kuriam buvo labai svarbu įsiveržti į Georgenburgo (Jurbarko) ir Dobės pietvakarių Žiemgaloje pilis, šių ketinimų atsisakė. Po šio pralaimėjimo Ordinas šias pilis apleido.
Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki XIII a. aštuntojo dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.
Mūšis, anot istorikų, reikšmingas ir ilgame kare su Kryžiuočių ordinu iki pat Žalgirio pergalės 1410 metais.
BROLIJA: Senovines kovas inscenizavo Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“.
ŽEMAIČIAI: Į Durbės mūšio (Latvija) vietą suvažiavo keli šimtai žemaičių iš Lietuvos.
LIEKANOS: Istorinio Durbės mūšio vietoje dabar stūkso tik Durbės pilies liekanos.
SALVĖS: Šventinės salvės pergalės garbei.
AUKURAS: Žemaičiai aukurą lipdė iš lietuviškų akmenų.
AKMUO: Paminklinio akmens atidengti į Durbę atvyko Lietuvos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė (dešinėje).
PAJĖGOS: Į Durbės mūšio vietą šeštadienį vyko jungtinės žemaičių pajėgos.
ŠIAULIEČIAI: Keletas (iš keturių dešimčių vykusių į Durbę) Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ narių prie paminklinio Durbės mūšio akmens.
UŽDEGIMAS: Ugnies uždegimas ant aukuro. Kairėje — idėjos iniciatorius Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos ir kultūros apsaugos klubo „Aukuras“ vadovas.
Jono TAMULIO nuotr.
