Parduota vasara jaunimui negresia

Parduota vasara jaunimui negresia

Parduota vasara jaunimui negresia

„Šiaulių krašto“ atliktas tyrimas parodė: moksleiviui ar studentui darbą vasarai rasti sunku. Nebent padėtų pažįstami. Vieni darbdaviai nenoriai įdarbina moksleivius, nes šie neturi nei darbo, nei gyvenimo patirties. Kiti darbdaviai pirmenybę teikia darbuotojų vaikams, pavyzdžiui, Pranas Zovė, Kuršėnų žemės ūkio bendrovės pirmininkas: “Čia daug tokių, kurių seneliai, tėvai dirbo... Kaip tokio jaunimo nepriimsi?“.

Rūta JUKNEVIČIŪTĖ

Svarbu paieškas pradėti kuo anksčiau

Rimantė Bagdonaitė — devyniolikmetė. Mergina įsidarbino „Čili“ picerijoje Šiauliuose. Dirba nuo gegužės vidurio, o sezoninio darbo paieškas pradėjo gegužės pradžioje. Neaptikusi darbo skelbimų internete ar skelbraščiuose, užpildė anketą picerijoje ir po pusės mėnesio buvo pakviesta. Darbą merginai teko derinti su abitūros egzaminais.

Ji mano, kad įsidarbinti padėjo praėjusią vasarą įgyta patirtis: viename Graikijos bare mergina dirbo barmene. Tačiau tiems, kurie ketina patraukti į užsienį, šiaulietė pataria būti ypač atsargiems. Graikijoje nuvylė ne tik kultūrų skirtumai, bet ir darbdavių nenoras mokėti už darbą: „Turėjau labai brangias atostogas, nes beveik nieko neuždirbau. Vietoj žadėtų 50 eurų per dieną, gaudavau tik dešimt. Darbdaviai dar atskaičiuodavo maistą ir apgyvendinimo išlaidas“. Į užsienį važiuoti ji jau nebesiryžtų.

Sezoninio darbo, Rimantės nuomone, reikia pradėti ieškoti kuo anksčiau. Pavyzdžiui, viena pažįstama dėl darbo vasarą Palangoje sutarė dar žiemą. Merginos pasakojimu, daug pažįstamų ieškojo sezoninio darbo, tačiau daugelis nerado. „Jei neradai darbo gegužės— birželio mėnesiais, reikia nusiraminti ir mėgautis vasara, nes tikriausiai vis tiek pasiūlymų jau nesulauksi“, — svarsto šiaulietė.

Darbdaviai darbuotojus atsirenka

Šiaulių įmonės „Asta ir liūtas“ direktorius Naum Gleizer sako, kad dirbti sezoninį darbą priima tik studentus, nes tarp moksleivių “yra visokių žioplių“, kuriuos įdarbinti bijo. Darbas reikalauja kruopštumo ir atsargumo — nuo pasiūtų drabužių karpomos siūlės.

Šią vasarą siuvimo įmonėje dirba du studentai, praėjusią dirbo keturi. Anot N. Gleizer, nors pasiūla dirbti yra, paklausos nejaučia: „Jaunimas važiuoja dirbti į užsienį arba į Palangą, ten uždarbis didesnis“.

Pranas Zovė, Kuršėnų žemės ūkio bendrovės pirmininkas, sako, kad pirmenybę visada suteikia tiems jaunuoliams, kurių tėvai dirba bendrovėje: „Čia daug tokių, kurių seneliai, tėvai dirbo... Kaip tokio jaunimo nepriimsi?“

P. Zovė mano, kad būtina užimti jaunimą ir suteikti jam galimybę padirbėti: „O kaip kitaip jie save išreikš? Ar geriau, kad eis į gatvę, narkotikais užsiiminės?“.

Jaunimas iki 25 metų bendrovėje sudaro apie 20 procentų, bet tik dalis iš jų dirba sezoninį darbą. Tai moksleiviai, studentai iš Kuršėnų miesto bei aplinkinių kaimų. „Iš Šiaulių tokio atstumo niekas nenorėtų važinėti“, — mano P. Zovė.

Prasidėjus javapjūtei pagalbininkų turėtų padaugėti.

Bendrovėje jau antrą vasarą dirba 22-ejų Vidmantė. Jos atsakomybė — didžiulio sandėlio valymas. „Iš pradžių gal ir buvo sunku, bet greit prisitaikiau“, — patirtimi dalijasi mergina. Jos manymu, įsidarbinti jai padėjo įgytas darbdavių pasitikėjimas, kadangi šioje bendrovėje dirba jau ne pirmą vasarą. Darbo Vidmantė ieškojusi, nes nebesinorėjo tėvų prašyti pinigų.

Ūkyje darbai nelengvi

Į žemės ūkį jaunimas niekada nesiveržė dirbti. Kaip yra šiemet? Ūkininkas Rimantas Norkus, auginantis braškes, tvirtina, kad jau kelerius metus neįdarbina nei jaunimo, nei suaugusiųjų. „Prieš tai įdarbindavome net šimtą, o dabar pasiskaičiavome, kad mums nebepelninga“, — sako R. Norkus.

Kitas ūkininkas Dainius Serva šią vasarą jaunuolių dirbti taip pat nepriėmė. Kol kas neprireikė, nes ilgai trukusi žiema įšaldė derlių.

Ūkininkas pasakojo, kad vasaromis apie 20— 30 procentų jaunimo pabėgdavo neištvėrę darbo krūvio. „Iškart prigąsdindavau, kad jei pirmą dieną ištvers, galės dirbti. Čia ne tas pats, kas pas močiutę braškes skint — darbas sunkus“, — sako ūkininkas.

Sezoninis darbas — per pažįstamus

Pasivaikščioję Šiaulių bulvare tikėjomės pakalbinti jaunų ledų pardavėjų, skrajučių platintojų. Tačiau saulėtą vasaros dieną ledų vežimėlių — vos keli, o pardavėjos daugiausia pensinio amžiaus moterys.

Sutikome Simoną — būsimą abiturientę, bulvare pardavinėjančią saulės akinius ir mobiliųjų aksesuarus. Tai buvo pirmoji jos darbo diena.

Mergina pasakojo, kad sezoninio darbo ieškojusi nuo balandžio mėnesio. Ieškojo internete, skelbimuose, tačiau nieko neradusi išvyko atostogauti į kaimą. „Po kiek laiko paskambino mama, kad atsirado darbo“, — pasakoja Simona.

Moksleivė tikisi per dieną uždirbti 30 litų. Jai toks atlygis atrodo labai geras.

Penkiolikamečių Viktorijos ir Emilijos prekystalis nukrautas braškėmis. Viktorijai darbą pasiūlė jos tėtis, kuris pažinojo ūkininką ir sutarė, jog abi pardavinės braškes. Merginos sako, kad per dieną galima uždirbti apie 70 litų.

Darbo pasiūlymų sumažėjo

Šiaulių Jaunimo darbo centro konsultantė Jolanta Bagdonavičienė teigia, kad šią vasarą sumažėjo ne tik siūlančių sezoninį darbą, bet ir ieškančių jo.

Praėjusią vasarą užregistruota 57, šią — tik 20 laisvų darbo vietų. Anot konsultantės, tai didelis šuolis žemyn, nes 2008-ųjų vasarą moksleiviams ir studentams siūlyta apie 300 laisvų darbo vietų.

Šių metų statistika tokia: 13 laisvų darbo vietų paslaugų srityje dirbti pardavimų vadybininku, pagalbiniu virtuvės darbininku, padavėju. Šeši pasiūlymai dirbti pramonės srityje (pagalbiniai darbuotojai prie malkų skaldymo, siuvėjų pagalbininkai). Šiemet užregistruota tik viena vieta žemės ūkio srityje, nors praėjusiais metais darbai ūkiuose sudarė 17 procentų visų darbo pasiūlymų.

Iš 20-ies laisvų darbo vietų 14 jau užimta. Kol kas jaunimo nedomina pardavimų vadybininko ir pagalbinio siuvimo įstaigoje darbai.

J. Bagdonavičienė sako, kad į Jaunimo darbo centrą per dieną kreipiasi vos keli ieškantys darbo. Kartais už juos skambina mamos. Ankstesnėmis vasaromis į centrą per dieną ateidavo apie dešimt jaunuolių.

Vietų nėra

Peržiūrėjus daugiau nei dešimt interneto portalų, skelbiančių darbo pasiūlymus, įsitikinome: jaunimui siūlomų darbų pasirinkimas skurdus. Moksleiviams ir studentams siūlomi papildomi kosmetikos ar parfumerijos konsultantų darbai. Studentams dar galima dirbti draudimo konsultantais. Tačiau sezoninio darbo skelbimų Šiauliuose neaptikome. Per vasarą siūloma dirbti nebent Palangoje ar užsienio ūkiuose.

Atlikome nedidelį tyrimą — pabandėme darbo rasti Šiaulių kavinėse. Rezultatas toks: visose vienuolikoje kavinių, į kurias kreipėmės, padavėjos darbo nebuvo. Tik vienoje pasiūlyta plauti indų mėnesį, kol etatinė darbuotoja grįš iš atostogų.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

DARBAS: Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje dirbanti Vidmantė pasakojo, kad darbas iš pradžių pasirodė nelengvas, tačiau greit prisitaikiusi.

DARBAS: Šiaulių jaunimo darbo centro konsultantė Jolanta Bagdonavičienė sako, kad šią vasarą sumažėjo ne tik siūlančių dirbti sezoninį darbą, bet ir ieškančių jo.

PAŽINTYS: Saulės akinius ir mobiliųjų aksesuarus pardavinėjančiai Simonai darbą rasti padėjo mama.

LAIKAS: Devyniolikmetė Rimantė Bagdonaitė pataria sezoninio darbo pradėti ieškoti kuo anksčiau. Taip pat — būti ypač atsargiems, jei planuojate dirbti užsienyje.

Jono TAMULIO nuotr.

GALIMYBĖS: Kuršėnų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Pranas Zovė sako, kad jaunimui būtina suteikti galimybę padirbėti. Bendrovė tokią galimybę suteikia.