Naujausios
Ramybės, ramybės
Vakar amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse atgulė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Buvusį valstybės vadovą į paskutinę kelionę išlydėjo artimieji, tauta, valstybės vadovai, parlamentarai, ministrai, užsienio svečiai.
Vakar rytą už velionį jo jaunystės mieste Kaišiadoryse, Kristaus Atsimainymo katedroje, meldėsi artimieji. Mišios už Prezidentą aukotos ir Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, į kurią nebuvo leista įnešti velionio karsto. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedroje į Mišias žmonės rinkosi 9 valandą.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Užsakė bendražygiai
Vakar 9 valandą Šiaulių katedroje prasidėjo šv. Mišios, skirtos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Mišias užsakė Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyrius. Miesto politikų jose apsilankė vos vienas kitas.
Pagerbti velionio šv. Mišiose rinkosi įvairaus amžiaus žmonės.
Mišių pradžioje Katedra buvo artipilnė. Pirmose eilėse prisėdo šv. Mišių iniciatorius Socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Alvydas Šedžius su šeima, dar keli socialdemokratai. Miesto politikų jose buvo vos vienas kitas.
Apie valandą trukusias Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, giedojo berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio.
Vyskupas E. Bartulis prisiminė Prezidentą kaip nuoširdų ir paprastą žmogų, su kuriuo jam teko bendrauti, dar dirbant Kauno vyskupijoje.
Subtiliai ir diplomatiškai, nesileisdamas į apibendrinimus, vyskupas įvardijo priežastį, dėl ko velionio karstas nebuvo įneštas į Arkikatedrą. „Tokios yra Bažnyčios taisyklės: gyvenant nebažnytinėje santuokoje, karstai nenešami“, — paaiškino vyskupas.
Mišios baigėsi Tautiška giesme, kurios įrašui kai kurie iš atėjusiųjų pagerbti velionio pritarė su ašaromis akyse.
„Norėtų, kad tauta kaip niekad būtų vieninga“
Išeinančiai pro Katedros duris, šiaulietei Audronė Kardašienė nuslėpė jaudulio: „Man ši diena labai sunki. Išeina didis žmogus, kuris Lietuvai padarė labai daug, suvienijo tautą. Labai svarbu, kad Mišios, skirtos Prezidentui, vyko Šiauliuose, nes tai yra žmonių suvienijimo Mišios. Esu įsitikinusi, jog Algirdas Brazauskas norėtų, kad šiandien tauta būtų kaip niekad vieninga“.
Tarsi patvirtindama jos žodžius, kernaviškė Viktorija, viešėdama Šiauliuose pas gimines, sakė specialiai atėjusi į šv. Mišias pasimelsti už Prezidentą. „Už kiekvieną mirusį reikia melstis. Už kiekvieną“, — pabrėžė Viktorija.
Vienas iš negausiai Mišiose dalyvavusių miesto politikų, Savivaldybės tarybos narys ir Tarybos sekretoriato vadovas Vaclovas Vingras, trumpam stabtelėjęs šventoriuje, apgailestavo, jog tauta neturi kito tokio autoriteto, koks buvo A. Brazauskas, ir nežinia, kada toks atsiras.
Politikas nuolatos žavėjęsis velionio drąsa prisiimti atsakomybę ir dirbti Lietuvai: „Štai dėl ko aš atėjau...“
Kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą ir nemažą sąmyšį sukėlusį hierarchų sprendimą, V. Vingras svarstė, jog formaliai Bažnyčia yra teisi.
„Bet žinant tą milžinišką Algirdo Brazausko autoritetą, šiuo aveju prašytųsi ir išimtis. Kita vertus, man padarė įspūdį arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus žodžiai: jog tam, kuris yra priekyje, ir reikalavimai yra griežtesni“, — sakė V. Vingras ir vylėsi, kad visuomenėje kilęs sąmyšis dėl karsto neįnešimo į Arkikatedrą greitai išblės, pasiliks šviesus jo atminimas.
Miestas galėjo labiau pagerbti
Justinas Sartauskas, miesto Tarybos narys, socialdemokratų frakcijos seniūnas, išeidamas iš Katedros prisipažino jaučiantis nuoskaudą: „Gaila, kad miestas sutapatino Prezidentą su socialdemokratų partijos pirmininku. Mano manymu, miestas Prezidentą turėjo labiau pagerbti. Turėjo vykti koks nors renginys, galbūt Savivaldybėje atminimo knyga padėta... Dabar susidaro įspūdis, kad yra šiek tiek politikos įvelta... Reiškia, centras nenurodo, tai mes nežinome, kaip elgtis“. J. Sartauskas miesto politikų poziciją Prezidento laidotuvių dieną įvertino kaip abejingą ir apatišką.
Kartu jis apgailestavo, kad Bažnyčios hierachai tautai paprastai ir atvirai nepaaiškino savo sprendimo: „Vietoje to, kad susivienytume, vėl visuomenė susiskaldė: kas su Bažnyčia, kas ne su Bažnyčia... Tai tikrai nepuošia mūsų valstybės...“
Jaunimui svarbiausia — darbai
Su visai kitokiomis nuotaikomis apie prezidentą A. Brazauską kalbėjo jaunimas.
Šventoriuje būriavęsi mišiose giedoję „Dagilėlio“ berniukai gimė ir užaugo nepriklausomoje Lietuvoje. Choristams — nuo vienuolikos iki devyniolikos metų.
Paklausti, ką jie žino apie prezidentą A. Brazauską, bemat išpyškino, jog tai pirmasis atkurtos laisvos Lietuvos prezidentas, daug prisidėjęs prie Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą, sklandžiai vardijo kitus jo nuopelnus. „Pirmasis ypač daug nuveikęs Prezidentas,“ — pažymėjo.
O ką jie mano apie tai, kad A. Brazauskas buvo komunistas, dėl to tautos vertintas prieštaringai?
„Komunistas?“ — buvo akivaizdu, kad jaunuoliai sutriko ir nelabai žino, ką pasakyti. Po trumpos pauzės apibendrino: “Bet tada buvo tokie laikai...“
ATSISVEIKINIMAS: Velionio palaikai dėl Bažnyčios hierarchų sprendimo nebuvo įnešti į Arkikatedrą, kuri tikintiesiems grąžinta velionio Prezidento.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
PAGARBA: Pagerbti pirmojo atkurtos Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko į šv. Mišias Šiaulių katedroje rinkosi įvairaus amžiaus žmonės.
NUOJAUTA: Šiaulietė Audronė Kardašienė teigė esanti įsitikinusi, jog Algirdas Brazauskas norėtų, kad jo laidotuvių dieną tauta būtų kaip niekad vieninga.
APATIJA: Justino Sartausko nuomone, miestas galėjo labiau pagerbti Prezidentą.
ATMINTIS: Aukodamas Šv. Mišias, vyskupas E. Bartulis prisiminė Prezidentą kaip nuoširdų ir paprastą žmogų, su kuriuo jam teko nemažai bendrauti.
GIESMĖS: Šv. Mišiose giedojo berniukų ir jaunimo choras „Dagilėlis“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
