Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Ar Joninės jums yra šventė?
Prieš keletą metų švenčių ir laisvadienių sąrašą papildė ir Joninės. Pasiūlymas Jonines paversti nedarbo diena vertintas nevienareikšmiai. Šiemet Jonines švęsime ypač ilgai — net keturias dienas. Kaip jūs minėsite trumpiausią naktį, nuo seno sureikšmintą ir liaudyje vadinamą stebuklinga? Ir apskritai — ar Joninės jums yra šventė?
Stasys ACHROMAVIČIUS, šiaulietis:
— Joninių nešvenčiu. Aš pripažįstu Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją, Kovo 8-ąją, Motinos dieną, Vėlines, Kalėdas ir Velykas. O Joninės... Kodėl jeigu mane Jonu pakrikštijo, visa tauta turėtų švęsti mano vardadienį? Koks čia nuopelnas? Mano nuomone, ir taip tų švenčių per daug. Suprantu, Seimo nariams gerai, jie gauna daug pinigų, gali uliavoti. O paprastiems žmonės — iš ko švęsti? O Rasos šventė — čia jau kitas dalykas. Jai reikėtų iš anksto pasiruošti, prisiminti papročius ir tradicijas, bet dabar daugumai rūpi tiktai paūžti.
Daina KINČINAITIENĖ, Šiaulių Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja:
— Šiaip man Joninės yra darbo diena. Kita vertus, teko daugybę kartų švęsti su draugais, kompanija prie laužo. Nenusakomas tos trumpiausios nakties žavesys! Prisimenu, kaip kažkada Molėtų miškuose pirmą kartą pamačiau jonvabalius: švytėjo tamsoje fosforinėm spalvom. Būdama studentė, dalyvavau etnografinėje veikloje, tada Jonines arba Rasas švęsdavome pagal visas tradicijas. Man ši šventė — puiki proga šviesiausią naktį pabūti gamtoje, su draugais ir artimaisiais pasitikti tekančią saulę.
Romualdas PRANCKEVIČIUS iš Telšių:
— Man tai laisva diena, ir tiek. Giminėje Jonų nėra, gal todėl niekada ir nešvenčiam. Manau, kad Joninės mums primestos kiek dirbtinai, gal nusižiūrėjus į latvius, pas kuriuos šios šventės tradicijos gilesnės. Aš, tiesą sakant, ir pats nežinau, kodėl tas Jonines reikėtų švęsti?
Violeta, šiaulietė:
— Žinoma, kad Joninės arba Rasos yra mūsų, lietuvių, senovės šventė. Ir taip jau lietuviai visokius helovynus ir valentinus švenčia... Jaunystėje Joninių naktį basi po rasą lakstydavom, per laužą šokinėjom, vainikus pindavom, vaistažolių skubėdavome prisirinkti, nes kitos žolelės po Joninių vartoti nebetinka. Graži šventė, žmonės linksmi, nuotaika gera. Deja, amžius nebe tas... Ką darysi, išeisim į balkoną aušros pasitikti, vis tiek bus gražu.
Džiuljeta ALEINIKOVA, Šiaulių universiteto gamtos mokslų fakulteto studentė:
— Šiemet Joninės man bus dviguba šventė: su draugais švęsime diplomų įteikimą. Kaip ir kasmet, galvojam važiuoti prie Rėkyvos ežero. Dažniausiai sėdime prie laužo ir laukiame aušros, bet ne visiems pasiseka sulaukti.
