Optimizmas pradeda dingti

Optimizmas pradeda dingti

LAIŠKAS PREZIDENTEI

Optimizmas pradeda dingti

Edmundas SONGAILA, Kelmės ligoninės gydytojas, gyvenantis Naujojoje Akmenėje:

— Džiaugėmės džiaugėmės Baltijos keliu. Visi buvome euforijoje. Praėjo dvidešimt metų, ir anksčiau patirtas džiaugsmas, optimizmas man pradeda dingti.

Aš 36 metus dirbau Naujosios Akmenės ligoninėje, ir mano gyvenimą pakeitė sveikatos apsaugos reforma, kai toje įstaigoje nebeliko reanimacijos skyriaus, o įsidarbinau Kelmėje. Vykstanti reforma — ne į naudą Lietuvos žmonėms, nors galbūt politikai mąsto kitaip.

Kita vertus — aš tikiu, kad buvo reikalinga reforma. Remiuosi savo darbo patirtimi Naujosios Akmenės ligoninėje. Ten buvo nuostata, kad į ligoninę guldomas ligonis iškart siunčiamas į Reanimacijos skyrių. Ir neatsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos nustatytas indikacijas, pagal kurias leidžiama guldyti į Reanimacijos skyrių. Manau, kad tokiu būdu buvo plaunami pinigai. Būtent tai reikėjo sustabdyti.

Kitas pavyzdys — kadangi Naujosios Akmenės ligoninėje trūko gydytojų, tai iš kitų miestų buvo samdomi specialistai. Ir jiems mokėti pastebimai didesni atlyginimai, negu vietiniams darbuotojams. O atvykėliai dažniausiai atvažiuodavo savaitgaliais, ir nedaug dirbdavo. Tai irgi neturėjo tęstis amžinai.

Tačiau piktinuosi, kad reforma Naujojoje Akmenėje atlikta prastu būdu. Todėl kenčia rajono gyventojai. Kadangi jiems vietoje nebeteikiama reanimacijos, dienos chirurgijos paslaugų. Kyla pavojus žmonių gyvybėms, bet kada galimos mirtys.

Naujosios Akmenės ligoninės vadovas aiškina, kad šių funkcijų nebuvo įmanoma išlaikyti, nes chirurgai išbėgiojo dirbti kitur. Galiu tvirtinti, kad taip nebuvo. Kai pasirodė Vyriausybės nutarimas apie mažinamas paslaugas ligoninėje, mes daktarai gamybiniuose pasitarimuose klausėme administracijos: ar liks chirurginės pagalbos lovos, ar liks anesteziologinė tarnyba. Atsakymas buvo vienareikšmiškas — nebus. O iš tikrųjų Sveikatos apsaugos ministerija sudarė sąlygas tokias funkcijas išlaikyti.

Nors kaltas tik įstaigos vadovas, bet tai irgi valstybinis reikalas. Nes tokius vadovus reikia drausminti. Ir tai turėjo daryti valdžia iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės.

Dar opus valstybinis reikalas — šalies teisėsauga. Nepasitikiu ja. Tačiau šiomis dienomis ryškėja geresnės perspektyvos. Kai žinau, kad šią savaitę generalinei prokuratūrai pradeda vadovauti žmogus, nesusipainiojęs su visokiomis įtartinomis struktūromis. Tą žmogų pažįstu, jis iš mano miesto. Gerai, kad paimtas iš eilinio rajono, o ne iš didmiesčių, kur yra įtakingų klanų.

Valstybė ateityje gali tvirtėti, jei sustiprės Prezidentės įgaliojimai. Ji turi įgyti teisę paleisti Seimą, jei to reikėtų. Seimūnai turi turėti atskaitomybę, kad juos galėtų atšaukti, jei jų darbu esame nepatenkinti mes, rinkėjai. Juk juokinga, kad keli mėnesiai parlamentarai žaidžia apkaltos procedūras dėl dirbti nenorėjusių kelių jų kolegų. O jeigu paprastas žmogus tik kokią dieną neateitų į darbą, o tokiu laiku išvažiuotų į pajūrį — tokį darbdavys akimirksniu išvarytų lauk.

Valstybę gelbės ekonomika, o ji nepakils, kol nebus kuriamos darbo vietos, kol yra dideli mokesčiai, kol jaunimas išvažinės į užsienius, o liekantis negali net išsimokslinti, nes gyvena skurdžiai. Viską reikia keisti iš esmės.

Kas pajėgus pakeisti? Mes patys. Turime mąstyti tada, kai dalyvaujame valdžios rinkimuose. O ne aklai tai daryti, dėl ko ir prisirinkome tokių, kurie Seime tyčiojasi iš mūsų.

O reikėtų rinkti į politikos viršūnes asmenybes, o ne pagal partinius sąrašus. Kai veikia sąrašų sistema, tai Seime sėdi vis tie patys.

Aš asmenybes rinkčiausi iš žinomų teisininkų, ekonomistų. Ir nebūtinai iš Vilniaus ar kitų didmiesčių, rasčiau pasiūlyti padorių ir iš Akmenės rajono. Tada mes, rinkėjai, geriau matytume, kada mūsų išrinktasis blogai dirba ir galėtume atšaukti.

Užrašė Vytautas RUŠKYS

Vytauto RUŠKIO nuotr.