Prokuroras iš provincijos priima iššūkį

Prokuroras iš provincijos priima iššūkį

Birželio 15 — ąją naujuoju šalies generaliniu prokuroru pradės dirbti 37 metų Darius Valys, šiuo metu tebevadovaujantis Akmenės rajono apylinkės prokuratūrai. Apie apsisprendimą, laukiančias permainas ir svarbiausias gyvenimo nuostatas — interviu „Šiaulių kraštui“.

Apsisprendė be ilgų dvejonių

— Kaip apsisprendėte priimti Prezidentės pasiūlymą eiti generalinio prokuroro pareigas?

— Ilgai nedvejojau. Aišku, gerai apgalvojau. Suprantama, apie pasikeitimus pirmiausia buvo kalbėta šeimoje. Nebuvo sunku apsispręsti. Apsisprendžiau vienašališkai — be kieno nors įtakos, raginimų, siūlymų.

Žiniasklaida skelbė apie galimus kandidatus. Jų dairytasi ir apygardų, apylinkių prokuratūrose, tad nebuvo netikėta, kad ir aš sulaukiau skambučio. Tai buvo pakvietimas pokalbiui į Prezidentūrą, tačiau nujaučiau, kad laukia kalba būtent apie generalinio prokuroro pareigas.

— Su kokiomis mintimis ruošiatės naujam darbui?

— Kaip jau kalbėjau Seime, pagrindiniu savo darbo uždaviniu laikau — sugrąžinti pasitikėjimą prokuratūra. Numatau tokias pagrindines veiklos kryptis: prokuratūros veiklos viešumo visuomenėje stiprinimas, galimos organizacinės pertvarkos prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo kontrolės stiprinimas ir efektyvumo didinimas, viešojo intereso gynimas, operatyvinės veiklos koordinavimo ir kontrolės stiprinimas.

Bus sudėtinga. Reikės daug jėgų. Svarbiausia — likti nešališku. Taip pat pagrindinės —–teisėtumo, nepriklausomumo nuostatos.

— Ar nebijote Generalinės prokuratūros buvusių vadovų likimo, kai jie nebaigdavo savo kadencijų?

— Tai rodo, kad yra problema. Gal generalinėje prokuratūroje netinkamai suvokiamos atsakomybės ribos. Yra prokuratūros sisteminių problemų. Aš darysiu viską, kad savo pareigas atlikčiau kuo geriau. Dabar ne laikas spėlioti, kiek ilgai man tas pareigas lemta eiti.

Esu linkęs priimti iššūkius. Iš prigimties esu optimistas, tikiu, kad galima įveikti netikėtas aplinkybes.

— Kokie ryšiai liks su Naująja Akmene?

— Priklausys nuo šeimos sprendimo, ar keltis gyventi į Vilnių. To dar nenusprendėme. O iki tol stengsiuosi grįžinėti kuo dažniau. Būtų gerai, jei pavyktų grįžti kartą per porą savaičių. Esu prisirišęs prie savo krašto. Čia gyvena mano artimieji.

— Nesate iš tų žmonių, kurie veržiasi gyventi kuo didesniame mieste?

— Ne. Galima įdomiai gyventi ir periferijoje. Juk Lietuvoje gali greitai pasiekti kultūros centrus. Nuo Naujosios Akmenės visai netoli Šiauliai, Ryga. Svarbiausia, kad būtų noro domėtis platesne aplinka. Tereikia paplanuoti. Tai mūsų šeimai pavykdavo.

Inžinierius — pirmoji profesija

— Kokie Jūsų gyvenimo idealai?

— Mano vertybių skalėje aukštai stovi patriotiškumas ir nepriekaištinga valstybės pareigūno tarnyba paprastam Lietuvos žmogui. Apie idealus, susijusius su privačiu gyvenimu, nenorėčiau kalbėti.

— Kaip klostėsi Jūsų gyvenimas?

— Gyvenimo vizija šiek tiek keitėsi. Tai iliustruoja profesijos ieškojimo patirtys — iš pradžių savo ateitį siejau su elektrotechnika, todėl pasirinkau ir įgijau šios srities inžinieriaus specialybę. O paskui apsisprendžiau sieti ateitį su darbu teisėsaugos institucijose.

— Kodėl iš pradžių rinkotės tiksliųjų mokslų studijas?

— Jie sekėsi mokykloje. Tada labai domėjausi ir audio bei videoaparatūra, palydovine televizija. Namuose modeliuodavau, konstruodavau. Tad ir įstojau mokytis į tuometinio Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą.

Įdomu buvo ir patiko mokytis. Tačiau domino ir bendresnės disciplinos: valstybės valdymas, politologija. Tuo labiau, kad dar mokykliniais metais domino ir ekonomika, teisė. Tad vis stiprėjo noras dirbti ne privačiai, o tarnauti valstybei.

Iš policijos į prokuratūrą

— Kodėl nedirbote pagal įgytą specialybę?

— Būtų buvę sudėtinga tokį darbą rasti Naujojoje Akmenėje. Nenorėjau važiuoti iš namų, o netrukus elektrotechnikos pramonė Lietuvoje pradėjo griūti.

— Darbo Akmenės rajono policijoje ieškojote iš bėdos ?

— Ten nuėjau prašytis priimamas. Kai apsisprendžiau sieti ateitį su valstybės tarnyba, jau metus neakivaizdiniu būdu studijavau teisę Vilniaus universitete.

— Policijos tardytoju tapote be specialaus paruošimo?

— Iškart pajutau, kad darbas policijoje — sunkus ir atsakingas. Reikia ne tik teisinių žinių, bet ir stiprių psichologinių savybių. Mano darbo pradžia nebuvo lengva ir todėl, kad tuometiniame Akmenės rajono policijos komisariato tardymo poskyryje situacija buvo gana įtempta. Buvo dideli baudžiamųjų bylų likučiai, teko didelis darbo krūvis, o kai kurios bylos buvo perduodamos tirti net aplinkinių rajonų policijos komisariatų tardytojams.

— Po trejų metų darbo tardytoju išėjote į prokuratūrą. Pats ten suradote kelią ar kas pasiūlė?

— Dirbant policijos komisariate vyko vadovaujančių kadrų kaita, ir man siūlė atitinkamas pareigas. Tačiau nesusiviliojau, nes nusprendžiau gilintis į sudėtingesnę teisinę veiklą, pavyzdžiui, procesinių veiksmų priėmimą. Todėl rinkausi prokuratūrą, kai pasiūlė, kad būčiau kuo arčiau baudžiamojo proceso.

— Po dvejų metų tapote Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vadovu. Kaip juo tapote?

— Kai anuometinis apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gintautas Vileikis išėjo vadovauti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, tada jis pasiūlė man eiti buvusias jo pareigas. Per tą laiką reikalai apylinkės prokuratūroje vis gerėjo.

— Ir nepasitaikė netikėtumų?

— Nepasakyčiau, kad jų buvo. Gal mano tokia prigimtis, kad viską priimu natūraliai. Bet kokį iššūkį sutinku ramiai. Visus kai kam atrodančius netikėtumus aš priimu, kaip darbinį reikalą ir viską sprendžiu pagal įstatymą.

— Gal prokuratūroje apsieinama ir be konfliktų?

— Suprantama, buvo daug asmenų, kurie kreipėsi su daugkartiniais skundais dėl tų pačių ir panašių klausimų ar ieškodami savo tiesos. Manau, kad visais atvejais ir visi skundai buvo išnagrinėti, nepažeidžiant tam numatytų terminų bei tiksliai pagal įstatymą išaiškinant apskundimo tvarką. Tik ne visada ja pasinaudodavo nepatenkinti piliečiai. Tačiau nežinau, kodėl jie nepasinaudoja įstatymo suteiktomis galimybėmis ieškoti teisybės aukščiau, negu Akmenės rajono apylinkės prokuratūra.

— Kai politikai svarstė, ar jūs tinkamas kandidatas dirbti šalies generaliniu prokuroru, akcentuota, kad Jūs neturite rezonansinių bylų tyrimo patirties. Ar ant jūsų stalo nebuvo tokių medžiagų, kurios vertė griebtis už galvos?

— Porą metų šalyje atliekama prokurorų darbo krūvio analizė. Prieš mėnesį baigta paskutinė  ir paaiškėjo, kad pernai Akmenės rajono apylinkės prokuratūrai teko didžiausias darbo krūvis tarp šalies prokuratūrų, kuriose dirba šeši ir mažiau prokurorų. O mūsų — keturi.

O baudžiamąsias bylas aš skirstau ne į rezonansines ir kitokias, o į sudėtingas ir nesudėtingas. Ir buvo būtent sudėtingų bylų, kur reikėjo kompleksinio specialistų tyrimo, sudėtingų proceso veiksmų.

Prokuratūroje darbus esame pasiskirstę pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius. Aš asmeniškai atsakingas už nusikalstamas veikas valstybės tarnyboje, eismo įvykių bylas ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimus. Teisininkai supranta, kad tai sudėtinga sritis.

Jėgas grąžina aktyvus poilsis

— Kaip ilsitės po darbų?

— Aktyviai poilsiaudamas. Jėgas atgaunu po lengvo fizinio krūvio. Patinka važiuoti dviračiu, plaukti baidare. Mėgstu keliones. Tai iki šiol nuolat dariau per atostogas, kartais — savaitgaliais.

— Šeimos pomėgiai tokie pat?

— Taip. Plaukti baidarėmis pasiimame ir vaikus — dukra šiemet baigė penktąją klasę, sūnus — antrąją. Pasiimame, kai šilta, ir plaukiojimas — neekstremalus, o lengvas. Žmona Jolanta — rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė.

— Vakarai namuose turbūt ne prie televizoriaus?

— Taip, laiko reikia kitkam. Gilinuosi į teisinę, ekonominę literatūrą. Domina valstybės gyvenimas, pasaulio įvykiai. Savarankiškai nuolat gilinu anglų kalbą. Tenka prisėsti ir prie darbo reikalų, ypač kai reikia išsitekti į bylų išnagrinėjimo terminus.

Grožinei literatūrai nelieka laiko. Dėl darbų nėra kada net filmo pažiūrėti.

— Ar prokuroro statusas netrukdo laisvesniam poilsiui? Gal norisi būti nematomam?

— Nesijaučiu suvaržytas. Priešingai — džiugu, kada matau kolegas, prokurorus ar teisėjus, aktyvius visuomenėje. Būnu nematomas, kai plaukiojau kur nors Tauragės krašto srauniais upeliais. Panašiai — kai plaukiojau vietos upėse — Dabikinėje, Ventoje.

— Pastarosiomis savaitėmis plūstelėjo visiškai kitokios patirtys?

— Iš tikrųjų Vilniuje pajutau didelį dėmesį: eini gatve — filmuoja, kalbina. Ne tik žurnalistai, bet ir praeiviai. Tad pajutau praradęs tą privatumą, kurį turėjau anksčiau. Tokį dėmesį priimu natūraliai. Neįsivaizduoju, kad turėtų būti kitaip.

— Ar netrikdo viešai reiškiamos nuomonės apie Jus?

— Netrikdo. Turiu savo nuomonę apie save, turiu vidines nuostatas, įsitikinimus ir jų laikausi.

Kalbėjosi Vytautas RUŠKYS

Vytauto RUŠKIO nuotr.

SVEIKINIMAI: Darius Valys, naujasis generalinis prokuroras, dar dirba Akmenės rajono prokuratūroje ir priima kolegų sveikinimus.