Naujausios
ŽURNALISTINIS TYRIMAS
Kur lygūs laukai, po 5000 litų už ha
Lietuvio dirbamą žemę, kurios hektaras pakilimo laikotarpiu kainavo vidutiniškai 7— 8 tūkstančius litų, krizė atpigino iki 4— 6 tūkstančių už hektarą. Lietuvoje diskutuojama, jog kai tik užsieniečiams bus leista laisvai pirkti žemę, ji kainuos panašiai tiek, kiek, pavyzdžiui, Danijoje — iki 35 tūkstančių eurų už hektarą.
2011 metų gegužę oficialiai baigiasi pereinamasis laikotarpis, kurio metu užsieniečiai patys negalėjo pirkti lietuviškos žemės. Terminą norima pratęsti dar trejiems metams. „Jūs — šaunuoliai, neparduodate savo Tėvynės už dyką, o mes jau seniai pardavėm“, — sakė latvė, paklausta, ar užsieniečiai ir žemė pas juos dar aktuli tema.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Prašys pratęsti pereinamąjį laikotarpį
Žemės ūkio ministerija baigia derinti prašymą Europos Komisijai leisti pratęsti Lietuvai pereinamąjį laikotarpį dar trims metams.
Anot Edvardo Raugalo, žemės ūkio viceministro, Lietuvos stojimo į ES sąlygose buvo įrašytas punktas, kad „jeigu yra pagrindo manyti, jog, pasibaigus pereinamajam periodui, atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties rinkai“, tada Lietuvos prašymu, Europos Komisija gali pratęsti šį laikotarpį dar trejiems metams.
E. Raugalo teigimu, labai akivaizdus Lietuvos motyvas — mūsų ūkininkai, palyginti su ES senbuviais, gauna labai nedideles išmokas ir jų pajamos yra mažos. Todėl konkurencinėje kovoje, pirkdami žemę, jie iš karto atsistotų į nepalankias sąlygas. „Mažesniems ūkininkams mūsų žemė ir dabar yra pakankamai brangi, o, tarkim, olandui, kurio šalyje žemės hektaras kainuoja daugiau kaip 30 tūkstančių eurų, mūsų kainos juokingos“, — sako viceministras.
Dar vienas Lietuvos argumentas — labai smulkūs ūkiai (apie 50 procentų ūkių yra iki 5 hektarų). Tad, anot E. Raugalo, tiems, kuriems iš tikrųjų reikia prisipirkti žemės, yra smulkieji ūkininkai, ir žemės įpirkimas jiems tikrai sudėtingas dalykas. Juolab, kad bankai žemei pirkti paskolų suteikti nelinkę ir žemės už užstatą priimti nenori.
Prašymus pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (laisvos žemės yra apie pusė milijono hektarų) yra pateikę 20000 asmenų (jie nupirktų apie 368000 ha). „Jei paleisime žemę laisvai, nežinome, ar bus patenkinti 20 tūkstančių mūsų piliečių prašymų“, — tai, anot E. Raugalo, dar vienas Lietuvos argumentas.
O svarbiausia, Lietuvoje dar nėra baigta žemės reforma — gali atsitikti taip, kad nebebus ką grąžinti piliečiams ir šie gali kreiptis į teismą.
„Antra vertus, na, jei pratęsime tuos trejus metus, o kas toliau?“, — klausia E. Raugalas.
Viceministro manymu, jei Lietuvai pavyktų išsiderėti dar trejus metus, yra sutarta peržiūrėti visą įstatyminę kaimyninių šalių bazę, kaip jos saugo savo rinką ir įsidėti tam tikrus saugiklius, reguliuojančius žemės pirkimą— pardavimą.
„Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse, šiaip sau žemės nenupirksi, jei aplinkiniai, vietos bendruomenė pasakys nenorinti, kad investuotojas čia ateitų, nes liaudies balsas yra svarbus“ — pateikė pavyzdį E. Raugalas.
Parduoti gali tik mirštantis
„Situacija visiškai prasta, kaina nusmukusi 2000— 3000 litų už hektarą, tai kas gali parduoti? Tik mirštantis“, — sako Antanina Venckūnienė, Lietuvos Žemės savininkų sąjungos vadovė. Anot jos, mūsiškiai žemės pirkti negali, nes neturi pinigų, o bankai neduoda paskolų. Žemė dabar neskaitoma turtu ir užstatu neimama.
„Ekspertai sako, kad Lietuvai atsigauti reikia dar septynerių metų, o dabar perpirkėjai tiesiog spaudžia žmones, moka po 2000— 2500 litų už hektarą, kad tik šie greičiau pasirašytų pardavimo dokumentus. Žmogus, kuris neturi galimybių žemės išnuomoti, sutinka su tuo, nes jis nebegali išgyventi. Daug privačių žmonių atgavo žemę, bet negavo jokios paramos. Juos išleido plikus į dilgėles“, — tokią situaciją lietuviškos žemės rinkoje piešia A. Venckūnienė.
Lietuvos Žemės savininkų sąjungos vadovė mano, kad kitąmet leisti laisvai pirkti žemę užsieniečiams yra labai pavojinga ir perspėja, kad užsieniečių statytiniai jau dabar skelbiasi visuose laikraščiuose superkantys po 200 hektarų žemės.
Meškos paslauga lietuviams
„Visiems vieša paslaptis, kad užsieniečiai per tarpininkus ir taip laisvai žemę pirko, o juridiniams asmenims iš viso nebuvo jokių apribojimų“, — tikina Ramūnas Karbauskis, vienos didžiausių Lietuvoje žemės ūkio bendrovių “Agrokoncernas“ vadovas.
Kita vertus, anot jo, tie, kurie ieškojo sprendimo, kaip sustabdyti žemės pardavimo užsieniečiams procesą, padarė meškos paslaugą patiems lietuviams.
Leidžiamos įsigyti žemės kiekį sumažinus iki 500 ha, o ūkininkams iki 300 ha, lietuviai po truputį žemę supirkinėjo, kol priėjo ribą. „Įsivaizduokite, ūkininkui dabar įsteigti dar vieną įmonę, kad galėtų pirkti žemės, yra nerealu, o užsienietis per įvairius investicinius fondus tą daro be jokių skrupulų“, — sako R. Karbauskis.
Krizė, anot „Agrokoncerno“ vadovo, suteikė atokvėpį Lietuvos ūkininkams ir bendrovėms nuo užsieniečių spaudimo, mat jų aktyvumas sumažėjo.
„Tačiau Vakarai atsigauna greičiau, negu mes, jie greičiau pradės valdyti laisvus finansus ir kyla baimė, kad jie grįš su pinigais. Tai jau stebime“, — nuogąstauja R. Karbauskis.
Kodėl Lietuvoje nekainuos, kaip Danijoje?
„Užsieniečiams Lietuvos žemė yra sąlyginai pigi, bet jei kas nors įsivaizduoja, kad Lietuvos žemė kada nors kainuos tiek, kiek Danijos ar Vokietijos, tai yra pasaka. Beje, ji sekama seniai ir nuobodžiai, o lietuviškos žemės kaina kaip yra 10--15 kartų mažesnė, taip yra“, — sako R. Karbauskis.
Taip esą dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos ūkininkai yra visiškai diskriminuojami ES išmokų prasme.
„Palyginkite, aš gaunu išmoką už hektarą žemės 400 litų, o prancūzas — 3000 litų. Tai pasityčiojimas. Po 15 metų mes gyvensime, kaip Afrikoje, jie — kaip rojuje“, — sako R. Karbauskis.
Anot pašnekovo, tokiu atveju, jei kartais per stebuklą būtų išsiderėta subsidijas visoje ES sulyginti, žemės kaina po ketverių ar penkerių metų Lietuvoje ūgteltų ženkliai (iki dviejų trijų kartų), bet vis tiek nesusilygtų su ES kainomis dėl vienos svarbios priežasties — Rytų kaimynystės.
Anot R. Karbauskio, Kaliningrado sritis, Rusija, Baltarusija neišvengiamai progresuoja atsiverdamos Vakarų Europai, tad verslininkui anglui ar prancūzui netgi politiškai investuoti Rusijoje bus tas pats, kas Lietuvoje, o kainos ten esančios visiškai kitos, ir resursai milžiniški.
Sauliaus Vagonio, nekilnojamojo turto agentūros „Ober haus“ Lietuvoje vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo manymu, norint pasiekti tokį kainų lygį, kaip kitoje šalyje, turi pasiekti ir tokį šalies išsivystymo, pragyvenimo, derlingumo lygį, netgi panašias klimato sąlygas. “Užsieniečiai pirkėjai irgi skaičiuoja pelną, ir jei iki šiol mūsų žemės būtų buvusios tokios patrauklios, tikrai jie būtų sugebėję supirkti jas aukštomis kainomis“, — mano S. Vagonis.
Kaimynai nemato temos pokalbiui
Kol Lietuvoje netyla kalbos apie esamas ir prognozuojamas žemės kainas bei kitąmet gresiantį užsieniečių antplūdį į mūsų hektarus, kaimynai latviai ir estai trauko pečiais ir net nemato temos pokalbiui.
„Užsieniečiai mūsų nejaudina, jie seniai yra, tai net nėra tema pokalbiui. Pas jus kalbama? Jūs — šaunuoliai, neparduodate savo Tėvynės už dyką, o mes jau seniai pardavėm. Tai sakau, kaip privatus asmuo“, — telefonu “Šiaulių kraštui“ neoficialiai atviravo ponia Baiba, vienos Latvijos nekilnojamojo turto agentūros atstovė.
Paklausta, už kiek latviai „parduoda Tėvynę“, pašnekovė pateikė tokius skaičius: kokybiška dirbama žemė pietinėje Latvijos dalyje — Žiemgaloje — kainuoja iki 2000 latų (beveik 10000 litų) už hektarą. Tačiau tai jau lubos. Latvijos ekonomistai yra paskaičiavę, kad brangiau mokėti už žemę ekonomiškai neapsimoka.
Kolegei pritarė Andris Šalgūns, nekilnojamojo turto agentūros Latvijoje atstovas. Jis patikino, kad vidutinė dirbamos žemės kaina yra apie 1500 eurų derlingose žemėse ir apie 600— 700 (iki 1000) eurų Latgalijoje.
„Jokios baimės parduot žemės nėra, nebent žmonės šiek tiek prilaiko žemę dėl kitąmet įsivedamo euro“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Stenas Patrikas Krikas, nekilnojamojo turto agentūros Estijoje atstovas. Tačiau, anot pašnekovo, jei reikia žemę parduoti, ji parduodama, nors, lyginant su geriausiais laikais, ji atpigo 50--70 procentų. Žmonės esą žino, kad tiek, kiek žemė kainavo anksčiau, jau niekada nebekainuos.
Anot pašnekovo, Estijoje nors ir buvo apribojimai, tačiau užsieniečiai, daugiausiai suomiai, yra supirkę miško ir žemės, bet daugiausiai ne dirbamos, o prie jūros — viloms statyti. Be to, jaučiamas skandinavų susidomėjimas Estijos miškais dėl medžioklės.
ŽEMĖ: Dabar vidutinė lietuviškos žemės kaina svyruoja apie 5— 6 tūkstančius litų už hektarą, ir tai yra nuo kelių iki keliasdešimties kartų mažiau, nei Europos Sąjungos senbuvėse.
KAINA: „Mažesniems ūkininkams mūsų žemė ir dabar yra pakankamai brangi, o, tarkim, olandui, kurio šalyje žemės hektaras kainuoja daugiau kaip 30 tūkstančių eurų, mūsų kainos juokingos“, — sako Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.
Valdo KOPŪSTO nuotr. ELTA
BAIMĖ: „Užsieniečiai visiškai negerbia mūsų, lietuvių. Pažiūrėkime į situaciją su daniškais kiaulynais“, — Ramūnas Karbauskis teigia, kad užsieniečių baimė yra reali.
Jono TAMULIO nuotr.
