Naujausios
Politikas su žmona "prasuko" vaistinės biznį
Kad sektųsi versle, turi būti valdžioje — tokią taisyklę patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus šeimos verslas. Politiko žmonos įmonė prie įvažiavimo į ligoninę už dyką nuomojasi valdišką pastatą, gauna leidimą jį perstatyti iš vieno į dviejų aukštų dėžę. Ir štai — vietoje „jogurtukų“ prekybos taško jau rengiasi vaistinės atidarymui. Kad vaistininkai ten įsikurtų irgi be nuomos, sugalvotas puikus verslo planas — vaistininkai tapo politiko žmonos įmonės akcininkais.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Dėl pelno susiliejo su vaistine
Praėjusios savaitės pabaigoje Irenos Damulevičienės bendrovės „Deveronas“ nuomojamame pastate prie ligoninės pastatyti prekystaliai su “Litfarmos vaistinės“ reklama.
„Šiaulių kraštas“ rašė (“Ligoninės užtvaras pakeltas politiko žmonai“, 2010— 04— 22) , kad prie ligoninės V. Damulevičiaus šeimai priklausanti įmonė po rekonstrukcijos čia planavo įrengti “prekybos, maitinimo patalpas“.
Viena iš V. Damulevičiaus pavaldinių, tvirtinusi rekonstrukcijos projektą, Šiaulių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė tada „Šiaulių kraštui“ sakė: čia bus prekiaujama “jogurtukais“. Bet vaistinė prie įvažiavimo į ligoninę juk pelningiau?
„Visi leidimai yra gauti ir aš neprivalau jums aiškintis“, — suskubdama išjungti telefoną vakar “Šiaulių kraštui“ sakė UAB “Deveronas“ savininkė I. Damulevičienė.
Pastatą politiko žmonos įmonei nuomoja apskrities viršininko administracija. Jos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Adolfas Klenauskis irgi nustebo, kad čia kuriama vaistinė. Niekas neprašė leidimo keisti veiklai ar pastatą pernuomoti. Be to, sutartis tarp apskrities ir UAB „Deveronas“ nuomininkui draudžia subnuomoti be nuomotojo raštiško sutikimo. Tokio sutikimo nėra.
„Sinergija“ ir pinigų energija
Bet viską galima apeiti. UAB „Litfarma vaistinės“ generalinis direktorius Vaidas Sliesoraitis pripažino: “Mes nenuomojame tų patalpų, mes tiesiog tapome akcininkais bendrovės, kuri nuomoja šitas patalpas. Sujungėme savo verslus ir gavosi labai gera bendra veikla. Bendrovė “Deveronas“ su vaistinėmis nieko bendra neturėjo, bet ji turi labai gerą nuomos sutartį, o mes turime vaistinių verslą ir tada gaunasi labai gera sinergija“.
Sinergija graikiškai reiškia „veikimas kartu“, tai reiškinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu pavieniui.
V. Sliesoraitis paaiškino, kad nuomos už patalpas nemokės: „Mes, kaip ir “Deverono“ bendrovės akcininkai, kartu dalinsimės gautą pelną iš vaistinės“.
Vaistinė, pasak V. Sliesoraičio gali atsidaryti dar birželį.
„Litfarmos vaistinės“ generalinis direktorius V. Sliesoraitis sakė, kad jų bendrovė pati susirado Damulevičių įmonę. “Litfarma vaistinės“ tinklalapyje labai ryškiomis raidėmis skelbiama, kad vaistinių tinklas ieško naujų komercinių patalpų, viena iš sąlygų — netoli gydymo įstaigos.
Ryšiai
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad pastatą prie ligoninės I. Damulevičienės įmonė nuomojasi nuo 2000 metų. Už nuomą apskričiai nemoka nė cento. Politiko V. Damulevičiaus žmonos įmonei taip pavyko susiderėti su apskritimi, kad už nuomą užskaitomi pinigai, įdėti į pastato remontą bei rekonstrukciją. Ir tokios sąlygos numatytos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.
V. Damulevičiaus šeimos verslas kopti į kalną pradėjo jam atėjus į valdžią 2000 metais, kai jis tapo miesto Tarybos nariu, Etikos komisijos pirmininku. O palanki sutartis dėl nuomos be pinigų pasirašyta, kai V. Damulevičius 2001 metais tapo Šiaulių vicemeru.
Kas paneigs ir partinę draugystę — V. Damulevičius ir apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, leidęs rekonstruoti vieno aukšto statinį į dviaukštį, — konservatoriai.
Politikui ne gėda
Ar politikui V. Damulevičiui ne gėda, naudojantis valdišku turtu, nemokamai kaupti pelnus savo šeimai?
„Man tikrai ne gėda“, — atkirto V. Damulevičius.
Pasak V. Damulevičiaus, jo žmonos bendrovė pagerino apskrities patalpas beveik 100 tūkstančių litų. „Ir visas tas pagerinimas liks valstybinio turto savininkui“, — tikino V. Damulevičius.
100 tūkstančių įdėta, tai gal planuojama, kad pastatas atiteks Damulevičiams?
„Pagal privatizavimo taisykles anksčiau buvo galima įdėjus daugiau, nei 50 procentų, turėti pirmenybės teisę privatizuoti. Gaila, bet dabar ši nuostata panaikinta“, — apgailestavo V. Damulevičius.
O dėl pelno pridūrė: „Investicija turi grįžti. Verslas labdaros neteikia.“
Prokuratūra tebetiria
Dar kovo pabaigoje dėl Damulevičių šeimos nuomojamo pastato prie ligoninės Seimo narys šiaulietis Andrius Šedžius kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą.
Praėjusią savaitę Seimo narys A. Šedžius patikino, kad gavo jau ne vieną prokuratūros raštą, kad tyrimas dėl pastato prie ligoninės statybos toliau tęsiamas.
„Kreipiausi į prokuratūrą dėl to, ar rekonstruojant pastatą nebuvo pažeistas viešasis interesas, valstybės turto nuomos viešojo konkurso sąlygos. Manau, kad jos akivaizdžiai pažeistos. Damulevičiams niekas nesuteikė teisės pažeidžiant architektūros bei urbanistikos reikalavimus statyti antrąjį pastato aukštą“, — dar balandį “Šiaulių kraštui“ sakė A. Šedžius.
Jis teigė turįs įrodymų, kad Damulevičių šeimai priklausanti bendrovė pažeidė bendrąjį planą, architektūros bei urbanistikos normas.
Pasak A. Šedžiaus, infrastruktūros sutartis, jeigu statyba vyksta, prie transporto kontrolės punkto yra būtina, o jie jos neturi.
A. Šedžius įžvelgia ir tai, kad V. Damulevičius akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi.
Pretenzijų dėl statybų turėjo ir Šiaulių ligoninės pagalbinis darbininkas Juozapas Edmundas Januškevičius, dirbantis prie centrinio įvažiavimo. Jo darbo vieta „Deveronui“ išnuomotame pastate po statybų sumažėjo perpus — iki beveik 3 kvadratinių metrų.
Apetito nevaldo seniai
Politiko V. Damulevičiaus apetitas pasinaudoti savo verslui palankiomis sąlygomis kitų sąskaita, jau žinomas.
Dar 2006 metais V. Damulevičius savo verslo biurą buvo įkūręs Seimo nario Vidmanto Žiemelio biure Šiauliuose. V. Damulevičius dirbo V. Žiemelio padėjėju. Už 15,5 kvadratinio metro ploto kambarį parlamentaras nuomos mokesčių mokėjo po 550 litų kas mėnesį iš parlamentinių lėšų. O V. Damulevičius už savo verslo konsultavimo biurą nemokėjo nė lito. V. Damulevičius tada neįžvelgė problemos, kad daugiau nei pusę metų Seimo narys mokesčių mokėtojų pinigais iš dalies rėmė jo verslą.
Turtą gynė dantų krapštukais
Dar viena gėdinga istorija buvo iškilusi į viešumą, kai V. Damulevičius per 2007 metų Savivaldybių rinkimus pateko į miesto valdžią. Tada jis dirbo verslo konsultantu savo žmonos I. Damulevičienės įmonėje. Patalpas įmonei nuomojosi drauge su brokerių bendrove. Kai tik V. Damulevičius tapo miesto Tarybos nariu, jo žmonos biuras nustojo valyti tualetą ir pirkti tualetinį popierių bei sanitarines priemones. Brokerių bendrovės vadovė pareikalavo bent susimokėti už tai, kad aptarnauja politiko biuro tualetą. Damulevičiai atsisakė.
Tikras karas prasidėjo, kai brokerių bendrovės vadovė užrakino tualetą. Tada V. Damulevičius atjungė visiems internetą, nes jo kabinete buvo kabelis pagrindiniam interneto įrenginiui įjungti. O vakarop, V. Damulevičius, nutaikęs progą, kai tualete puodelius plovė viena brokerių bendrovės darbuotoja, sugadino tualeto užraktą. Brokerių bendrovės darbuotojos iškvietė policiją, pareigūnams teko iš spynelės krapštyti pagaliukus.
V. Damulevičius net nesigynė sugadinęs tualeto užraktą: „Taip, į spynelės širdelę įkišau dantų krapštuką“. Politikas, miesto Tarybos narys, netrukus tapo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi.
PASTATAS: Pastatas, už kurį Damulevičiai nemoka nuomos mokesčio valstybei, bet sugebėjo išsikelti antrą aukštą, po to įkurti vaistinę.
VAISTINĖ: Vaistinė tapo politiko žmonos bendrovės akcininkais ir už patalpų nuomą vaistinei nemokės nė lito, užtat su Damulevičiais pasidalys vaistinės pelnu.
PREKYBA: Balandį prie Damulevičių rekonstruojamo pastato buvo parašyta, kad čia bus prekybos ir maitinimo patalpos. Tačiau jos virto vaistine.
VERSLININKĖ: Irena Damulevičienė po vyro politiko sparnu kuria šeimos verslą.
NE GĖDA: Politikas, Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius Vladas Damulevičius sakė, kad jam dėl šeimos verslo su valstybės turtu — ne gėda.
Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
