Naujausios
Rankų lenkimo čempionė myli gėles
„Šiaulių krašto“ prenumeratorė Edita Zalogienė iš Skaistgirio (Joniškio rajonas) nė iš tolo neprimena raumeningos stipruolės, tačiau ši moteris, daug laiko skirianti gėlėms, prieš kelerius metus šalyje buvo viena iš stipriausių rankų lenkimo varžybų dalyvių.
Čempionės treniruoklis — kauptukas
43-ejų Edita Zalogienė, kurios šeima „Šiaulių kraštą“ prenumeruoja daugiau kaip 15 metų, sako, kad laikraštyje jai svarbios ir sporto naujienos. Toks pasirinkimas nestebina, nes ši moteris du kartus tapo šalies rankų lenkimo čempionatų prizininke — savo svorio kategorijoje užėmė antrą ir trečią vietas, buvo rajono varžybų čempionė. O pats pirmas ir didžiausias laimėjimas — šalies nugalėtojos vardas — jai atiteko beveik pokštaujant. Palangoje su vyru Alfonsu poilsiavusi skaistgirietė išgirdo per garsiakalbį kvietimą poilsiautojams išbandyti jėgas rankų lenkimo varžybose.
„Tada vyras juokais pasiūlė: gal nori pabandyti? Bet neatrodau augalota nei aukšta. Vyras liko kaitintis paplūdimyje, užmigo, o aš — surizikavau. Nuėjau, pabandžiau, nugalėjau. Gavau čempionės marškinėlius. Netikėta buvo. Juk specialiai nesitreniravau, o rungiausi ir su 100 kilogramų sveriančiomis moterimis, ir aukštomis “krepšininkėmis“. Viena aukštaūgė priėjo, pažvelgė su šypsena iš viršaus, pagalvojo: kokia čia juokdarė bando rungtis? Aš svėriau gal kokius 60— 62 kilogramus,— prisimena E. Zalogienė. — Po laimėjimo pradėjau važinėti į varžybas. Šalyje tapau antros, trečios vietos laimėtoja tarp sportininkių, kurios tam rimtai ruošiasi, buvau rajono čempione.“
Iš kur tokia jėga? „Juokauju, kad turiu gerą treniruoklį — kauptuką. Juk tenka daržus ravėti, senais laikais normas ravėdavome po kelis hektarus. Dar mokykloje padarydavau daugiausia atsispaudimų — po 30— 40 kartų. 10 metų vaikas. Labai mėgau lengvąją atletiką, sekdavosi viskas: ir ieties metimas, ir šuoliai.“
Rankų lenkimo čempionė sako, kad šiai rungčiai reikia turėti stiprų riešą ir pasirinkti tinkamą taktiką. Kartais jau iš pirmos akimirkos žinai, kad laimėsi, jaučiasi, kurio žmogaus ranka stipri.
Labausiai patinka rožės
Pradėjusi studijuoti, moteris sportą šiek tiek užmiršo. Daug laiko praleidžia rašydama kursinius darbus, ruošdamasi egzaminams. Jos pasirinkta specialybė — socialinė pedagogika.
Anksčiau Edita baigė floristų kursus. Pagal šią specialybę nedirba, bet įgyti gebėjimai pravertė dirbant Skaistgirio vidurinėje mokykloje, kur tvarkė aplinką, sodino gėlynus. Dėl etatų mažinimo iš mokyklos moteriai teko išeiti. Dabar ji sukasi savo sodybos darželiuose. Ypač moteris mėgsta rožes. Nors gėlės lepios, jos vykusiai peržiemojo ir jau sparčiai lapoja.
„Turiu raudonų, rožinių, violetinių rožių. Krūminių ir vijoklinių. Žiemai jas uždengiu durpėmis, kad nesušaltų. Ši danga labai tinkama. Esu dengusi ir pjuvenomis, bet į jas įsiveisia vabaliukai. Rožės gerai pas mane auga, nors nieko ypatingo nedarau: rudenį tinkamai nukarpau, pavasarį porą sykių nupurškiu nuo amarų, — aiškino E. Zalogienė. — Auginu pelargonijų, surfinijų, lobelijų. Visos palangės daigais apkrautos. Kiti sako, kad pūdau naujus langus. Bet man patinka gėlės, mėgstu tvarkyti aplinką. Taip atsipalaiduoju“.
Praversdavo ir laikraščio skelbimai
Prenumeratorė pasakoja visokio gyvenimo paragavusi. Jauna ištekėjo, 11 metų buvo namų šeimininkė, augino sūnų ir dukrą. Yra dirbusi vaikų darželyje, Jurdaičių pensione, paskutinė darbovietė — mokykla. Dabar Edita — studentė ir bedarbė. Džiaugiasi, kad vyras Alfonsas ūkininkauja. Vyras dirba apie190 hektarų žemės, kurios didžiąją dalį nuomojasi. Verčiasi augalininkyste. Kai augino gyvulių, labai praversdavo „Šiaulių krašto“ skelbimai apie supirkimus, pardavimus.
Autorės nuotr.
PASIRINKIMAS: Buvusi rankų lenkimo čempionė ir prizininkė Edita Zalogienė „Šiaulių krašte“ būtinai atsiverčia sporto puslapius.
GĖLĖS: Prenumeratorė mėgsta tvarkyti aplinką, todėl prie namų auga gėlės.
Užrašė Loreta RIPSKYTĖ
