Naujausios
Viso gero, Lietuva
Šiauliečiai Samanta ir Martynas su dviem dukrelėmis praėjusį penktadienį, po keliolika dienų gimtinėje trūkusios viešnagės, išskrido į Didžiąją Britaniją. Ar negaila Lietuvos? Ne, sako, negaila — nereikalingi jai. Tokių nereikalingų Lietuvoje — tūkstančiai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Namo
23-ejų Samanta Visockaitė ir 29-erių jos gyvenimo draugas Martynas Sabulis pasikalbėti sutinka pakeliui į Rygos oro uostą. Samantos rankose — skrydžio bilietai.
Pokalbio metu moteris ant kelių laiko trejų metukų dukrytę Gilbertą, ant tėvo rankų — devynių mėnesių mažoji Kamilė. Paklausti, ar negaila Šiauliuose gyvenančius senelius palikti be anūkių auginimo džiaugsmų, abu apkabina mažyles ir prisispaudžia prie savęs — palikdami Lietuvą, labiausiai dėl to ir išgyvena.
„Važiuojam namo, — sako Jungtinės Karalystės dalį, Velsą, savo namais jau penkeri metai vadinanti moteris. — Išvažiuodami raminamės, kad ten dabar šilta, kad kieme mažųjų laukia baseinas.“
Samanta atvira: nieko nėra slogiau nei po malonios viešnagės tėvų namuose krautis daiktus ir išskristi.
„Kita vertus, ką čia daryt? Darbų nėra, pinigų nėra. Iš ko čia gyvent?“, — svarsto Samanta. — Parodėm anūkus seneliams. Pasidžiaugėm laisva Lietuva ir — namo.“
Krizė ten ir čia
MartynasLietuvoje nemato jokių prošvaisčių.
„Jei vaiką vediesi į parduotuvę kone užrištomis akimis, nes neturi jam už ką nupirkti valgyti, argi tai normalu? — slogios nuotaikos neslepia vyras. — Nenormalu gyventi ir nuolatos bijoti dėl ateities, svarstyti, ar rytoj turėsi darbo, ar pasikeitusios valdžios nesugalvos naujų mokesčių, ar pajėgsi susimokėti už šildymą.“
Penkerius metus Velse gyvenanti pora pripažįsta, kad pasaulinė ekonomikos krizė neaplenkė ir Didžiosios Britanijos, tačiau sunkumai ten esą visiškai kitokie nei, jų žodžiais, mokesčių nustekentoje Lietuvoje.
„Šiek tiek sunkiau dabar ten susirasti darbo, — sako M. Sabulis. — Kita vertus, pragyvenimo lygis pakitęs nežymiai. Kainos nors ir kyla, tačiau, net ir turintiems minimalias pajamas, jos įkandamos, nes veikia puikiai sureguliuota rėmimo politika. Ten net ir dirbdamas, esant menkiems pinigams, numatyta teisė gauti materialinį palaikymą. Ten jaunos šeimos skatinamos nemokamais būstais, kuriuos vėliau galima išsipirkti“
Martynas dabar keli mėnesiai neturi darbo, tačiau neabejoja, kad netrukus įsidarbins. Vyras nori baigti mokslus. Samanta po mėnesio, pasibaigus vaiko auginimo atostogoms, grįžta į darbą viešbutyje.
Daugelis emigrantų, anot Martyno, kaip ir jis pats nenori grįžti į Lietuvą vien todėl, kad čia gali tekti gyventi iš pašalpų.
Samanta ir Martynas neslepia nusivylimo Lietuva. Sako, kad jauni žmonės su mažais vaikais Lietuvai nereikalingi. Akyse suspindi ašaros.
Gimtinė — tik širdyje
Didžioji Britanija šiai porai prieš penketą metų buvusi naujų perspektyvų šalis. Pirmasis išvažiavo Martynas. Paskui Martyną patraukė ir tada aštuoniolikmetė Samanta. Velse gimė abi mergaitės. Vyresnioji dabar kalba lietuviškai ir angliškai.
Jauni žmonės neslepia, kad per šventes labai traukia į gimtinę, ilgesys net neleidžia užmigti naktį. Finansiškai Velse gyvenimas geras, o dvasiškai — lygus nuliui, todėl svarsto į užsienį pasikviesti ir tėvus.
„Tada būsime visi kartu ir nostalgija bus visai mažytė. Nes Lietuva mūsų nelaukia. Sakykit, kur grįžti? Į nuskurusį bendrabučio kambarėlį ir su dviem mažais vaikais gyventi nesuduriant galų?“, — klausia Martynas.
Samanta ir Martynas pasistengė, kad Velse gimusios jų mergaitės turėtų Lietuvos pilietybę bei lietuviškus gimimo liudijimus. Tačiau gyvenamąją vietą dėl lietuviškojo PSD šeima deklaruoja Jungtinėje Karalystėje, ir rimtai dvejoja, ar po penkerių metų, kai šeima turės teisę apsispręsti, kokią pilietybę — Lietuvos ar Didžiosios Britanijos — pasirinkti, dukros netaps užsienio šalies pilietėmis.
„Žinau ne vieną lietuvį, kuris jau dabar sako: važiuosiu į Lietuvos ambasadą ir padėsiu pasą — aš nebe lietuvis, — pažįstamų išvykėlių iš gimtos Lietuvos mintis persako M. Sabulis. — Ir kam mokėti mokesčius Lietuvai, jei ta šalis man nedavė nieko, dėl ko norėtųsi čia būti. Bet vidumi gi nepasikeisi — neišmesi lietuviškumo iš širdies.“
Emigrantų skaičius šoko penkiskart
Šiaulių miesto savivaldybės Kanceliarijos vedėja Gendrūta Slavinskienė „Šiaulių kraštui“ pateikė pastarųjų metų bei dienų emigracijos iš Šiaulių miesto statistiką.
Pernai Savivaldybės duomenimis, iš Šiaulių ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui išvyko daugiau nei pusantro tūkstančio gyventojų. Šių metų duomenimis, išvykimus deklaravo jau beveik aštuoni šimtai šiauliečių.
G. Slavinskienė išaugusią emigraciją vis dėlto linkusi sieti su PSD, kurį, kaip paaiškėjo turi mokėti ir gyvenamosios vietos nedeklaravę užsienyje gyvenantys lietuviai. Vien Šiauliuose balandžio mėnesį gyvenamosios vietos deklaracijų skaičius išaugo penkiskart — nuo 60 kovą iki beveik 400 balandį.
„Ankstesnė statistika apie gyventojų emigraciją buvo nereali, nes neatspindėjo realaus skaičiaus, — sakė G. Slavinskienė. — PSD parodė, kad realiai mūsų yra kur kas mažiau nei liudija statistika.“
Kanceliarijos vedėjos teigimu, emigrantai gyvenamąją vietą sėkmingai deklaruoja trimis būdais: per Lietuvos atstovybes, naudojantis elektronine bankininkyste ir apsilankius Savivaldybėje.
Tačiau, pasak vedėjos, dėl masinės emigracijos kaltas ne tik Lietuvos statistiką pakoregavęs PSD.
Šiaulių savivaldybės duomenimis, žmonės į užsienį išvyksta dažniausiai šeimomis. Deklaracijose nurodoma, kad šiauliečiai ir dabar traukia į Airiją, Angliją, Ispaniją, Švediją, Norvegiją, Suomiją. Išvykstančiųjų amžiaus vidurkis — apie trisdešimt metų.
Statistika
Šiaulių teritorinės statistikos valdybos duomenimis, 2009 metais iš Šiaulių apskrities į užsienio šalis išvyko 3337 gyventojai. Per dešimtį paskutinių metų pernai emigrantų skaičius yra didžiausias. 2001 metais apskrityje užregistruoja 412 tarptautinių išvykimų. Daugiausiai emigrantų — beveik 1500 pernai užregistruota Šiaulių mieste ir 547 Šiaulių rajone, mažiausiai — 161 Pakruojo rajone.
Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų balandžio mėnesį savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 11,3 tūkstančių šalies gyventojų. Palyginti su kovo mėnesiu emigrantų skaičius padidėjo 5,4 karto.
Šiemet sausio ir balandžio mėnesį emigravo septyniolika tūkstančių žmonių, tai 10,4 tūkstančio daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
EMIGRACIJA: Šiauliečių šeima į Lietuvą grįžo tik trumpam. Užsienyje esančius namus jie vadina savais.
NAMAI: Samanta Visockaitė ir Martynas Sabulis bei jų atžalos Gilberta ir Kamilė Sabulytės dabar jau Velse. „Mes važiuojame namo“, — tvirtina prieš penkerius metus ne iš gero gyvenimo Lietuvą palikę lietuvaičiai.
BANGA: Šiaulių miesto savivaldybės kanceliarijos vedėjos Gendrūtos Slavinskienės teigimu, emigracijos banga susijusi ne tik su privalomuoju sveikatos draudimu, bet ir su nedarbo šuoliu.
DEKLARACIJA: „Aš išvažiuoju iš Lietuvos“, — tokį faktą kiekvienas lietuvis turėtų patvirtinti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
