Naujausios
Kraštietis išleido prisiminimų knygą
Poetas Vacys Reimeris išleido prisiminimų knygą, pasakojančią apie jo vaikystės, jaunystės Kuršėnus, apie tolesnį gyvenimo kelią, kuriame sutiko daug šalies kultūrai nusipelniusių žmonių.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Gimtajame mieste
Kuršėnuose, Šiaulių rajono kultūros centre, pristatyta poeto Vacio Reimerio, Kuršėnų miesto garbės piliečio, prisiminimų knyga „...buvo...“.
Pristatyta mieste, kuriame autorius gimė, kuriame bėgo jo vaikystė ir dalis jaunystės.
V. Reimeris, einantis 89-uosius gyvenimo metus, knygoje subtilia kalba pasakoja apie prieškario Kuršėnus, jo žmones, stebindamas labai gera atmintimi.
Puodžių mieste autoriui teko pačiam išbandyti šį amatą — šiek tiek darbavosi pas puodžių Joną Vertelį. Už kiekvieną parduotą Vacio nulipdytą šuniuką ar kačiuką puodžius jam sumokėdavo po dvidešimt centų.
Vacys, ant sviestinio popieriaus nupiešęs gėles, gulbes, pardavinėjo tuos savo „uzorus“, įsitaisęs tarp pienu prekiaujančių moterėlių.
Jam, išmokusiam groti smuiku, teko kartu su kitais muzikantais ir „įgarsinti“ nebylius kino filmus. Muzikantai žiūrėdavo į ekraną ir, pagal filmo veiksmą, grodavo liūdnas arba linksmas melodijas.
Padirbėjęs valsčiaus raštinėje, V. Reimeris buvo paskirtas pirmuoju Kuršėnų bibliotekos vedėju.
Čia bedirbant aplankė pirmoji meilė žaviai mėlynakei žydaitei Mirjam. Prasidėjus karui ji drauge su kitomis tautietėmis išvežta ir nužudyta kažkur prie Žagarės, dabar ją primena tik laiškelis, išsaugotas per dešimtmečių negandas.
Suartėjęs su komjaunuoliais, V. Reimeris, užklupus karo audrai, pasitraukė į Rusiją.
Daug žmonių ir įvykių
Dirbdamas Maskvoje, lietuviškų radijo laidų redakcijoje, V. Reimeris susipažino su Juozu Baltušiu, Petru Cvirka, Salomėja Nėrimi ir kitais rašytojais. Pažintys tvirtėjo, jų daugėjo ir po karo grįžus į Lietuvą.
Susitikime su kuršėniškiais V. Reimeris pasakojo ir apie poetą Joną Krikščiūną — Jovarą, 1945-aisiais į pirmąjį rašytojų suvažiavimą Vilniuje iš Šiaulių ėjusį pėstute, tik trumpai jį (tada Jovarui buvo 65-eri, — red. past.) pavėžėjo sunkvežimis. Iš suvažiavimo tribūnos Jovaras išdrožęs: ar ne teisingiau būtų buvę, jei štai šitame baisiame kare banditas Hitleris su banditu Stalinu būtų susirėmę dviese — kas kurį. Tada nebūtų reikėję tiek milijonų žmonių aukų, sugriautų miestų, sunaikintų vertybių.
Stebėtina, bet šis akibrokštas, dalyvaujant valdžios šulams, praėjo be pasekmių.
Knygoje minima daugybė įvykių, žinomų žmonių, su kuriais autoriui, gyvenančiam, dirbusiam Vilniuje, teko bendrauti, dalijamasi mintimis apie juos. Ir šiuose pasakojimuose vis įsiterpia prisiminimų apie Kuršėnus gijos.
Atliktas reikalingas darbas
„Aš jaučiuosi reikalingą darbą padaręs, — susitikime Kuršėnuose sakė V. Reimeris. — Aš atvirai išsakiau, ką jaučiau, ką išgyvenau, kaip man atrodė ar laikui bėgant paaiškėjo“.
Nuotraukomis ir autoriaus piešiniais iliustruota knyga (joje 630 puslapių) turėtų būti įdomi Kuršėnų krašto, šalies, jos literatūros istorija besidomintiems žmonėms.
Rašytojas, publicistas, Kuršėnų garbės pilietis, knygą išleidusios leidyklos „Žuvėdra“ vadovas Stasys Lipskis jos pristatyme pažymėjo, kad apie trečdalis knygos skirtas Kuršėnams. Poetui pavyko labai įdomiai perteikti vaikystės, jaunystės įspūdžius.
Kuršėniškis rašytojas Vytautas Kirkutis mano, kad ši knyga padeda geriau suprasti ir V. Reimerio poeziją. Nurodomos ir kai kurių eilėraščių atsiradimo priežastys.
AUTORIUS: Vacys Reimeris sako, jog knygos kelionė skaitytoją suves su dar daugeliu neužmirštamų literatūros ir meno kūrėjų, su kuriais teko bendrauti.
KŪRYBA: Mintimis apie Vacio Reimerio (iš kairės) knygą susitikime dalinosi rašytojas, publicistas Stasys Lipskis ir rašytojas, poetas Vytautas Kirkutis.