Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Apie šunis ir jų šeimininkus
Šiauliuose retai pamatysi, kad žmogus, vedžiojantis šunį, neštųsi maišelį ir semtuvėlį. Tikrai labai retai. Dažnas net miesto bulvaru nemažą augintinį vedasi be antsnukio ir pavadėlio, o keturkojis savo teritoriją pasiženklina kone prie kiekvieno medžio.
Šunų šeimininkai guodžiasi, kad nėra sąlygų, kur augintiniui, neerzinant žmonių, atlikti gamtos reikalus.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Teršimas yra bendrosios kultūros dalis
Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis niekada nelaikė jokio augintinio. Direktoriaus nuomone, bute keturkojui per mažai erdvės, kadangi abu su žmona dirba, gyvūnas per dienas jaustųsi vienišas. Su naminiais gyvūnais sočiai prisibendravęs vaikystėje, augdamas priemiestyje.
„Esame labai užimti. Įsigyjant gyvūną, tektų prisiimti ir nemažai atsakomybės dėl jo ir aplinkinių“, — sakė gimnazijos direktorius.
Paprašytas prisiminti, ar dažnai mato šeimininką, vedžiojantį šunį ir besinešantį maišelį išmatoms surinkti, apgailestavo: tokie atvejai itin reti.
„Žinoma, labai nemalonu apteršti stadionai prie mokyklų, vaikų žaidimo aikštelės. Kita vertus, tas augintinių teršimas viešose vietose, kaip ir eismo taisyklių laikymasis, yra šeimininko bendrosios kultūros dalis. Kol žmonės nesusivoks, kad ne vieni gyvena šiame pasaulyje, tol niekas nesikeis. Viskas prasideda nuo bendrosios kultūros. Sakoma, tėvų kultūrą reikia keisti per vaikus ir mes stengiamės tą daryti“, — sakė gimnazijos vadovas.
Kita vertus, jo nuomone, mieste, prie daugiabučių turėtų būti sudarytos bent minimalios sąlygos gyvūnams vedžioti, o iš taisyklių pažeidėjų reikalaujama atsakomybės.
(NE)KULTŪRA: Rimas Budraitis, Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius: „Augintinių teršimas viešose vietose, kaip ir eismo taisyklių laikymasis, yra šeimininko bendrosios kultūros dalis.“
Pievutėje rytą šunys, vakare— vaikai
„Iš ryto ant tos pačios pievutės šunys kakoja, o vakare vaikai žaidžia. Gretimo namo kaimynai šunis specialiai atsiveda į mūsų kiemą, paleidžia po skalbiniais. Neteko matyti, kad kuris eitų iš paskos ir rinktų“, — šiaulietė Zita Rusevičienė neslėpė nusivylimo šunų vedžiotojų elgesiu.
Šį pavasarį, apsilankiusi senosiose miesto kapinėse, moteris pašiurpo, pamačiusi krūvas šunų išmatų: „Jūs neįsivaizduojat, siaubas, kojos nėra kur padėti...“
Ponią Zitą stebina tai, kad keturkojų šeimininkai, iš pažiūros kultūringi žmonės, išvedę pasivaikščioti šunį, visas taisykles tarsi pamiršta. Keletą kartų bandė nevalyvą vedžiotoją sugėdinti, bet susilaukė griežto atsako: atseit, ne tavo reikalas, nesikišk.
Tokiu savo elgesiu, mano Zita, tėvai rodo neigiamą pavyzdį vaikams: tarsi moko mylėti gyvūną, bet — negerbti aplinkinių. Taip ir sukasi užburtas ratas.
Jos nuomone, specialių maišelių šunų išmatoms nebūtina pirkti, nes visų namuose iki soties yra maišelių nuo pirkinių, kuriuos galima būtų panaudoti. Tačiau kitiems tokia ponios Zitos nuomonė atrodo naivi.
Vienas ponas, paklaustas, ar jis surenka, ką palieka jo šuniukas, atsakė taip: „Man neleidžia orumas lankstytis paskui šuns uodegą.“
PARADOKSAI: Ponią Zitą Rusevičienę stebina tai, kad keturkojų šeimininkai, iš pažiūros kultūringi žmonės, išvedę pasivaikščioti šunį, visas taisykles tarsi pamiršta.
Niekas priekaištų nereiškia
Miesto bulvaru žingsniuoja vyriškis, už pavadėlio vedasi simpatišką kudlių. Susipažįstame: šiaulietis Vaclovas su savo numylėtiniu pekinų veislės Dipsiu. Vaclovo rankose — maišelis Dipsio išmatoms. Šuo yra įregistruotas.
„Maišelį pasiimu visada, užtat niekas man jokių priekaištų nereiškia. Einam į parką, į parduotuves“, — sako Vaclovas ir paaiškina, kad į vidų keturkojo nesiveda, pririša prie parduotuvės lauke.
Vyriškis žino vieną šunų aikštelę prie Talkšos ežero, tačiau, jo žiniomis, šioji dažniausiai būna tuščia. Jis atkreipė dėmesį, kad dideli šunys palei ežerą dažnai vedžiojami be pavadėlio.
ĮPROTIS: Šiaulietis Vaclovas, išeidamas į lauką su augintiniu Dipsiu, visada pasiima maišelį išmatoms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Iš gyvūnų laikymo taisyklių Šiaulių mieste
* Daugiabučio namo bute leidžiama laikyti šunis ir kates, jei sutinka tos laiptinės visų butų ir kaimyninių butų pilnamečiai gyventojai arba jei sutinka daugiabučio namo bendrija.
* Įsigyti gyvūnai turi būti užregistruojami.
* Viešosiose vietose šunis vedžioti galima tik su pavadėliu. Šuo be pavadėlio viešojoje vietoje laikomas beglobiu.
* Vedžiojant šunis viešosiose vietose ir vežant visuomeniniame transportą, visi šunys, išskyrus dekoratyvinių veislių, turi turėti antsnukius.
* Draudžiama šunis vedžioti žmonių susibūrimo vietose, vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose, gėlynuose, kapinėse, mokyklų sporto aikštynuose, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, vestis į gatvėse esančias telefono būdeles, gydymo įstaigas, vaistines. Taip pat draudžiama šunis, kates vestis į parduotuvę, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, negalima išleisti šunis vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų).
* Šunį ar katę vedžiojantis asmuo visada turi turėti maišelį ir kastuvėlį išmatoms surinkti.
