Naujausios
Rašytoją nurungia varnos
Pakruojo rajone, Linkuvoje, miestelio šviesuoliai nori statyti paminklą iš ten kilusiamrašytojui Juozui Paukšteliui. Patys aukoja pinigus. Valdžios neprašo nė lito. Prašo tik vietos, kur vaikščiojo dar gyvas būdamas rašytojas. Bet Savivaldybė vietoj paminklo mato automobilių stovėjimo aikštelę. Buvusioje varnų sostinėje „varnoms“ skirtos vietos valdžiai neužkliūva.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Šviesuolių idėja
Stanislava Lovčikaitė, linkuvė, ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ilgai asmeniškai bendravusi su rašytoju Juozu Paukšteliu, siūlo statyti jam paminklą. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda visas „Žiemgalos linkuvių“ kultūros klubas.
„Idėja pastatyti Juozui Paukšteliui paminklą Linkuvoje kilo dar 1999 metais. Bet tada nebuvo draugijų, bendruomenių. Atidėjome. Šiemet J. Paukšteliui sukako 110 metų“, — pasakojo pradžią S. Lovčikaitė.
Šiemet į Linkuvą per rašytojo jubiliejų buvo atvažiavusi jo dukra Valentina Paukštelytė. Aplankė senelių kapus ir paklausė, ar Linkuva neketina įamžinti rašytojo atminimo Linkuvoje.
„Jeigu mes dabar nepastatysime paminklo J. Paukšteliui, tai jau tikrai niekas nepastatys. Mūsų karta, gerai pažinojusi ir mačiusi J. Paukštelį, — išeinanti karta. O Linkuva juk teturi tik vieną vienintelį klasiką“, — sakė S. Lovčikaitė.
Šviesuoliai surado architektę iš Kauno, kuri nemokamai projektuoja paminklui vietą ir aikštelę. Architektę pasiūlė Linkuvos gimnaziją baigęs Kauno technikos universiteto profesorius Jurgis Bučas.
S. Lovčikaitė paminklui jau surinkusi 1500 litų, žadėjo prisidėti bendruomenės, klubo žmonės, buvę S. Lovčikaitės mokiniai.
„Valdžios mes nieko neprašome. Daugiau, nei pusę tūkstančio surinko Linkuvos jaunimas“, — pasakojo S. Lovčikaitė.
Numylėta Linkuva
Šviesuolė S. Lovčikaitė turi išsaugojusi jai rašytų J. Paukštelio laiškų. Beveik kiekviename laiške užsimenama apie Linkuvą, kaip rašytojas jos pasiilgo, kaip myli savo gimtąją vietą.
„Linkuva Juozui Paukšteliui visada atrodė, kaip ant aukšto kalno stovintys jo šviesos namai, į kuriuos jis veržte veržėsi“, — prisiminė mokytoja. Ji varto Juozo Paukštelio jai rašytus laiškus: “Malonu žinoti, kad esate mano numylėtoj, bet šiandien jau liūdnoj užkampio Linkuvoj“ (1980-10-03). “Kiekviena žinia žinutė, koks naujas užmojis ar pastanga mielojoj Linkuvėlės padangėj man labai miela žinutė. Visada mane tie keliai, tie takai gerai mane nuteikia“ (1974-09-07).
Į Linkuvą rašytojas atvažiuodavo kasmet, dalyvaudavo literatūriniuose vakaruose.
„Jo kūryboje atsispindėjo grynai Linkuvos krašto žmonių charakteriai, likimai, su meilė rašė apie savo krašto žmones, kokie jie bebūtų“, — pasakojo S. Lovčikaitė.
Pasitarusi su klubo „Žiemgalos linkuviai“ nariais ji tikisi pastatyti kuklų akmenį su metaline liaudiška saulute ant viršaus. Paminklinį akmenį sutarė pavadinti pagal J. Paukštelio romaną “Čia mūsų namai“.
„Toks paminklo pavadinimas įgautų ir kitą potekstę — kiek iš Linkuvos jau išėjusių šviesių žmonių, Linkuvos mokykla šiemet atšventė 90 metų. Visiems, kurie išėjo, kurie išeina iš Linkuvos būtų priminimas, kur yra jų namai, kur jų šaknys. Paminklas būtų ne tik J. Paukšteliui, bet ir visiems linkuviams“, — sakė S. Lovčikaitė.
Šviesuolė pripažįsta, kad miestelis sensta ir tuštėja labai greitai. „Norisi, kad ne tik išvažiuotų iš Linkuvos, bet ir į ją sugrįžtų — tokia būtų paminklo paskirtis“, — sakė Linkuvos S. Lovčikaitė.
Automobiliais prieš kultūrą
S. Lovčikaitė su kitais miestelio šviesuoliais paminklui vietą parinko prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, priešais karmelitų vienuolyno pastatą. Šiuo metu čia yra apleista, žvyruota aikštelė automobiliams.
„Būtent čia su rašytoju J. Paukšteliu vaikščiodavome, kai jis atvažiuodavo į Linkuvą. Nuo aukštumėlės ištiesdavo ranką ir sakydavo: “Iš čia matosi ir mano gimtieji Titoniai“. Iš aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į Mūšos slėnius.
S. Lovčikaitė antradienį sužinojo, kad valdžia nenori paminklui skirti šios vietos. Valdžiai buvo išsiųsti raštai, kalbėtasi su rajono architektu būtent dėl šios vietos paminklui.
„Jų motyvai — šioje vietoje reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė. Nors yra asfaltuota aikštelė prie pat bažnyčios. Kai būna Škaplierinės atlaidai, esu specialiai suskaičiavusi, kad asfaltuotoje aikštelėje stovėjo 18 automobilių.
Viešpatie, kiek tų automobilių yra Linkuvoje. Nesuprantu, ar tai valdžios užsispyrimas, ar bukumas, kad tik toks kultūros supratimas? Jeigu Linkuvoje taip planuoja mašinų padaugėjimą, tai gal ir šventoriuje rengs automobilių stovėjimo aikštelę?„ — stebėjosi S. Lovčikaitė.
Ji parodė vietą, kurią kaip alternatyvą siūlo paminklui statyti. Linkuvos kultūros namų kiemelyje. Teritorija aptverta aukšta metaline tvora. „Kam statyti paminklą už tvoros, šalia tualetų? Ant Kultūros namų laiptų susirenka girtuokliai, daužo butelius, argi tokia aplinka tinka kultūrinei aurai? Šita vieta niekaip nesusijusi su J. Paukšteliu. Kam uždaryti kultūrinį reiškinį į kažkokį getą?“ — stebėjosi S. Lovčikaitė.
Šiandien į Linkuvą dėl paminklo vietos žadėjo atvykti rajono valdžia.
Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė tikino: „Jeigu leistų paminklą statyti ten, kur jie nori, reikėtų sutvarkyti aikštelę — užvežti molio, užsėti žolę, o rajonas pinigų neturi“, — sakė seniūnė.
Varnos vis dar ima viršų
Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas buvo atviresnis: „Yra daug prieštaraujančių, kad būtent toje aikštelėje būtų statomas paminklas. Diskutuojama ir dėl paminklo tikslingumo. Visur susikerta interesai“.
Kokie interesai? „Aplinkinių interesai, kur statys mašinas. Interesų turi ir sklypo, kuris ribojasi su aikštele savininkas“, — sakė meras S. Gegieckas.
Meras tikino žinąs, kad iniciatyva statyti paminklą yra būtent S. Lovčikaitės.
„Iniciatyva tėra tik iniciatyva, ją reikia sveikinti, bet yra tam tikros procedūros. Dar nereikškia, kad taip ir turi būti, kaip nori“, — aiškino meras.
„Varnaėdų rajonu paversti Pakruojį pinigų neskaičiavo, o kultūra suprantama Pakruojyje tik kaip pramoga“, — stebėjosi S. Lovčikaitė valdžios nenoru skirti Savivaldybei priklausančią aikštelę kultūros paminklui.
Ar skardinėms varnoms statyti pačiose matomiausiose Pakruojo vietose irgi sunkiai „pramušti“ leidimai?
„Irgi ilgai ieškojome“, — po ilgokos pauzės atsakė meras S. Gegieckas, kažkada karūnavęs net varnaėdų valstybės karalių.
Iš Pakruojo savivaldybės jau dingo pagarbioje vietoje stovėjusi varnaėdų respublikos ekspozicija su varnomis ir kitais eksponatais.
„Pabuvo ir užtenka“, — sako S. Gegieckas.
AIKŠTELĖ: Stanislava Lovčikaitė nesupranta, kodėl rajono valdžia blokuoja paminklo statybą apleistoje aikštelėje, kuri būtų sutvarkyta ir taptų traukos centru.
KULTŪRA: Linkuvė šviesuolė Stanislava Lovčikaitė iškėlė idėją ir surado lėšų pastatyti Linkuvoje paminklą rašytojui Juozui Paukšteliui. Bet susidūrė su valdininkų nenoru.
Jono TAMULIO nuotr.
VALDŽIA: Pakruojo meras Saulius Gegieckas sako, kad aikštelėje susikerta interesai.
VARNOS: Varnų mentalitetas vis dar ima viršų Pakruojyje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Apie Juozą Paukštelį
Juozas Paukštelis (Ptašinskas), gimė 1899 metais kovo 2 dieną Titoniuose, Pakruojo rajone. Lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas.
1909— 1914 metais mokėsi Linkuvos pradžios mokykloje. 1914 metais įstojo į Bauskės (Latvija) gimnaziją, bet, dėl lėšų stokos, nesimokė. 1915 metais baigė Linkuvos pradžios mokyklą. 1918 metais įstojo į ką tik įsisteigusią Linkuvos progimnaziją. 1920— 1923 metais mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1923— 1927 metais Kaune studijavo Lietuvos universiteto Teologijos — filosofijos fakultete.
1969 metais už trilogiją „Jaunystė“, “Netekėk, saulele!“, “Čia mūsų namai“ apdovanotas Lietuvos valstybine premija. 1974 metais suteiktas Lietuvos liaudies rašytojo garbės vardas. Jo vardu pavadinta Pakruojo biblioteka.
1921 metais laikraštyje „Šiaulių trimitas“ išspausdino pirmąjį eilėraštį. 1928 metais spaudai parengė pirmąją knygą — novelių rinkinį “Vidurnakčių baladė“. Pirmasis romanas — “Našlės vaikas“, vėliau parašė romanus “Pirmieji metai“, “Kaimynai“ ir kitus.
