Naujausios
Saulėtekis ir saulėlydis Egipte
Į Egiptą verta važiuoti ne tik dėl žymiųjų piramidžių, spalvingų Raudonosios jūros gelmių ir karštų saulės spindulių. Saulėtekis nuo Sinajaus kalno viršūnės ir saulėlydis dykumoje turistus traukte traukia.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Lengva sušalti
Nuo Sinajaus (dar vadinamo Dievo) viršukalnės norėjome išvysti saulėtekį. Manoma, kad būtent ant šio kalno Dievas Mozei įteikė akmens plokštes — liudijimus su 10 Dievo įsakymų.
Kopti pradėjome apie 23 valandą. Jau po valandos oro temperatūra siekė 0, vėliau — kelis laipsnius žemiau nulio.
Įvairiuose kelionių giduose rašoma, kad pakilti nuo Šv. Kotrynos vienuolyno į Mozės kalną užtrunka apie porą valandų. Mes su 10— 15 minučių poilsio stotelėmis užtrukome dvigubai ilgiau, nes kilti tenka 8 kilometrus. Be to, visiškoje tamsoje neapsieinama be prožektorių.
Tokius kopimus organizuojančios agentūros aplaidumo dėka viršukalnę pasiekėme pustrečios valandos iki saulėtekio. Žinoma, agentūros atstovai mums aiškino, kad kopimui buvo numatę daugiau laiko tiems, kurie pernelyg pavargs kopdami, kad vis dėlto visi spėtų išvysti tekančią saulę. Visi spėjome patirti vieną — žiauriai sušalti, laukdami saulėtekio. Čia būtų pravertę ir pirštinės, ir kepurės.
Pagaliau kyla saulė. Šildė ne tik reto grožio reginys, stebint, kaip spinduliai vienas po kito lenda iš už rausvų kalnų, bet ir kas minutę šylantis oras.
Tikintiesiems reikšmingos vietos
Ar vien gražaus saulėtekio ieškojome ant Mozės kalno? Ne. Kartu su šimtais piligrimų iš viso pasauli kelių kilometrų atstumą skubėjome įveikti iki saulėtekio, nes, anot vienuolių, užkopus į Mozės kalną ir jo viršūnėje pasitikus saulę, atleidžiamos visos nuodėmės.
Vos vienas-kitas į kalną kilęs turistas ryžosi pasinaudoti čia pat vietinių siūloma paslauga — joti ant kupranugarių (už 15 dolerių mokestį). „Sakoma, kad tada Dievas nuodėmes atleidžia kupranugariui, o ne žmogui“, — pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoja mūsų gidė.
Jau prašvitus nusileidome apžiūrėti Šv. Kotrynos vienuolyną. Kotryna — 294 metais gimusi šventoji, viešai paskelbusi tikinti Jėzų Kristų IV amžiaus pradžioje. Tada valdęs imperatorius Maksiminus surinko 50 išminčių, siekdamas ją priversti išsižadėti krikščionybės, tačiau Kotryna ne tik į krikščionybę atvertė visus išminčius, bet ir imperatoriaus šeimą, Romos aristokratus. Vis dėlto pačią Kotryną imperatoriaus įsakymu nužudė. Po 300 metų vienuoliai, tikėdami apsireiškimu, pakilo į šalia VI amžiuje imperatoriaus Justiniano Sinajaus pusiasalyje įsteigto vienuolyno esantį kalną ir rado jos kūno liekanas. Jas patalpino į ir dabar vienuolyne saugomą paauksuotą sarkofagą.
Vienuolyne galima išvysti ir visų kada nors čia gyvenusių vienuolių liekanas. Jų kaulai saugojami laidojimo rūsyje: atskirai sudėtos kaukolės ir likę kaulai. Gyviesiems tai — priminimas, kad visi esame mirtingi.
Šv. Kotrynos vienuolynas — seniausias pasaulyje Rytų ortodoksų vienuolynas, veikiantis iki šių dienų, ir bene vienintelis savo teritorijoje priglaudžiantis ir cerkvę, ir mečetę.
Saulėlydis dykumoje
Iš Šarm el Šeicho, esančio Raudonosios jūros pakrantėje, leidomės į lengvesnę išvyką — į dykumos motosafarį, anot žinovų, stebėti gražiausio Egipte saulėlydžio. Dėl saugumo „pasipuošėme“ šalmais bei šviesą atspindinčiomis liemenėmis, mat grįžti turėjome su tamsa.
Po maždaug valandą trukusios kelionės pasiekėme beduinų palapinę ir mus jau lūkuriavusius beduinus su kupranugariais. Tiesa, iš vietinio gido sužinojome, kad šie beduinai ir jų palapinė nėra tikri, tai tik turistams sugalvota atrakcija.
„Tikrieji dykumos gyventojai glaudžiasi nedideliuose uždaruose kaimeliuose, vidutiniškai po 3— 5 šeimas. Pašalinių jie neįsileidžia, net tuokiasi tik tarpusavyje, todėl dėl kraujomaišos kas trečias jų vaikas — kurčnebylis. Gyvena pagal pirmykštės bendruomenes įstatymus, aklai paklusta vadui — šeichui. Nedirba, neturi pinigų ir dokumentų, tik augina ožkas, kupranugarius, renka dykumoje įvairius augalus. Už vagystę baudžia nukirsdami vieną iš pirštų, už žmogžudystę įvykdo mirties bausmę“, — pasakojo gidas.
Žadėtą saulėlydį vos spėjome pastebėti, jodinėdami pseudo beduinų vedamais kupranugariais. Visą dėmesį buvome sutelkę į jojimą, sėdint itin nepatogiuose balnuose, kuriuos atstoja du basliai, tarp kurių įsitaiso raitelis. Saulė nusileido į kalnus taip greitai, kad vos spėjome aiktelėti dėl saulėlydžio grožio.
Išmėginę jėgas palapinės šokių aikštelėje drauge su uždegančiais afrikiečiais šokėjais ir egiptiete pilvo šokėja, paragavę tradicinio vietinio kaljano ir turistams „adaptuotos“ europietiškos vakarienės, jau visiškoje tamsoje keturračiais grįžome atgal.
Naudingi patarimai keliaujantiems į Egiptą
TELEFONAS. Minutės kaina, skambinant į Lietuvą iš mobiliojo telefono — 7-8,5 lito, įeinančių skambučių kaina — 5,5-10 litų. Žinutės kaina — apie 1 litą.
VALIUTA. Vietinė valiuta — Egipto svarai (LE) ir smulkieji pinigai („centai“) — piastrai. Tarp cirkuliuojančių banknotų — 50 svarų ir 50 piastrų, todėl patartina itin atidžiai tikrinti gaunamą grąžą, mat Alachas musulmonui draudžia vogti, tačiau leidžia apsirikti, pavyzdžiui, pirkėjui duoti ne svaro, o piastro banknotą.
VANDUO. Vandentiekio vandens gerti negalima. Geriau vandens buteliukus pirkti parduotuvėje, o ne viešbutyje, bus kelis kartus pigiau.
APRANGA. Lankantis muziejuose, mečetėse ir panašiose vietose, ypač moterims rekomenduojama rengtis rankas, kojas, krūtinę dengiančiais drabužiais. Žiemos sezono metu nepamirškite, kad vakarai — vėsūs ir vėjuoti, pravers šiltesnė apranga.
TRANSPORTAS. Būkite labai atsargūs gatvėje, nes taisyklė praleisti pėsčiuosius, einančius per gatvę, čia negalioja. Susitaikykite, kad vairuotojai mieste lekia 120-140 kilometrų per valandą greičiu ir dažniausiai ne savo eismo juosta. Gal nuramins tai, kad avaringumas Egipte gerokai mažesnis nei bet kurioje Europos valstybėje.
SUVENYRAI: Pagal neseniai Egipte įsigaliojusį įstatymą kaljano angliukus, kitaip nei patį kaljaną, iš šalies išsivežti draudžiama. Už tai gresia piniginės baudos, tiesa, kiek kuklesnės nei tūkstantis dolerių, numatytas už kriauklių, koralų ir akmenukų išvežimą iš Egipto. Jei juos perkate, išsaugokite pirkimo kvitą.
ŠALTIS: Laukdami saulėtekio ant Mozės kalno, šalo visi. Negelbėjo nei už 4 dolerius iš vietinių išnuomoti apklotai, nei skaitomos maldos.
SAULĖTEKIS: Rytas Sinajaus kalne.
LAIPTAI: Į Sinajaus kalną kopėme ir leidomės lengvesniu keliu — vingiuotu taku tarp uolų, kuris XIX amžiuje buvo nutiestas Egipto valdžios įsakymu. Yra ir sunkesnis — apie 3750 skirtingo aukščio ir dydžio laipteliais, iškirstais uolose vienuolių. 750 tų laiptelių mums įveikti teko, mat kitokio kelio į pačią viršukalnę ir nuo jos nėra.
AUKŠTIS: Nuo Šv. Kotrynos vienuolyno, esančio 1570 metrų virš jūros lygio aukštyje, tenka kilti į 2285 metrų aukščio Sinajaus kalną.
KRŪMAS: Šv. Kotrynos vienuolyne galima išvysti Biblijoje minimą liepsnojantį krūmą, kurio ugnies liepsnoje Dievas pirmą kartą apsireiškė pranašui Mozei. Vietiniai gidai pasakoja, kad visi bandymai išauginti šio krūmo daigus už Sinajaus pusiasalio ribų buvo nesėkmingi.
KUPRANUGARIS: Stipriausiai už kupranugario balno baslių reikia laikytis jam stojant ir gulant. Tada raiteliams patartina net išsilenkti, kad jie nepatirtų nugaros traumos.
SKARA: Prieš sėsdami ant keturračių nuo dulkių su vietinių pagalba užsirišome tradicines tenykštes skaras taip, kad matytųsi tik akys, ir užsidėjome saulės akinius.
SAFARIS: Įprastas keturračių safaris Egipte vaizdas.
ŠOKIS: Spalvingi afrikiečiai šokėjai.
TAKSI: Baltos spalvos su mėlynomis juostomis taksi mašinos Egipte važinėja visą parą. Rekomenduojama paslaugos kainą suderinti prieš sėdant į automobilį. Visada geriau paduoti pinigus be grąžos, nes vairuotojai ne visuomet ją atiduoda.
Autorės nuotr.