Kur darysim bambą?

Šiaulių apskritis šimtmečio nebesulauks

Kur darysim bambą?

Šiaulių apskritis vakar atšventė įkūrimo 90-metį, o šimtmečio greičiausiai nebesulauks. Apskritis užsibrėžta sudėlioti į regionus. Kur „keliaus“ Šiaulių apskritis? Regionų idėjos šalininkai sako, kad naujojo darinio administracija gali būti net ne Šiauliuose ar Panevėžyje, o pavyzdžiui, Radviliškyje ar Pakruojyje. Ar tos vis besikeičiančios idėjos nėra tarsi Gedimino sapnas? Ne, kai ateina Europos Sąjungos pinigai, sapnuoti negalima.

Reforma — dėl Europos pinigų

Tėvynės sąjungos— Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Seimo narys Jurgis Razma — vienas iš tų, kuriems gali būti pavesta derėtis su politiniais partneriais dėl apskričių reforomos. Jis tikina, jog šį kartą reformai įgyvendinti užteks politinės valios:

— Valdančiosios koalicijos valia aiški — imtis apskričių reformos. Būtų įkurti keli regionai, kurie turės nedidelę administraciją ir labai siauras funkcijas. Jos iš esmės apims tik rūpinimąsi regioninės plėtros reikalais.

Kiek tų regionų bus — atviras klausimas. Diskutuojama: ir keturi, ir penki, ir trys. Siekiams įvertinti, kaip natūraliai ekonomiškai regionai yra susiformavę. Kitas kriterijus — suformuoti juos taip, kad galėtų pretenduoti į specialius europinius pinigus.

Kad regionas atitiktų europinius standartus, turi būti ne mažiau kaip 800 tūkstančių gyventojų. Tada tektų rinktis sudėtingiausią variantą — tris regionus. Bet kai kuriose šalyse jie yra ir mažesni. Pavyzdžiui, Danijoje — tik apie 500 tūkstančių gyventojų. Vadinasi, jie įrodė Europos Sąjungai, kad gali būti ir taip.

Sostinė — Pakruojis, Radviliškis, Šeduva?

— Kur „keliautų“ Šiaulių apskritis?

— Jeigu būtų trys regionai, tada Šiauliai ir Klaipėda pakliūtų į vieną. Jeigu penki, yra galimybė iš Šiaulių ir Panevėžio apskričių atskirus regionus formuoti. Bet šis variantas gali būti atmestas dėl gyventojų skaičiaus kriterijaus. Jeigu keturi — tada Šiauliai ir Panevėžys būtų jungiami į Šiaurės Lietuvos regioną, formuojamas dipolis.

Tik nereikėtų pasiduoti mintims, kad štai dešinieji labiau Panevėžį myli, ten labiau laimi, tai padarys Panevėžį centru. Nereikėtų tapatinti ekonominių centrų su formaliu dalyku — regiono administraciniu centru. Ekonominių centrų regione gali būti ir du, ir trys, o nedidelė regiono administracija gali būti ir Pakruojyje ar Radviliškyje, net mažiausiame regiono miestelyje. Taip galima būtų išspręsti didžiųjų regiono centrų konkurencijos klausimą.

Kiek galėsiu, sieksiu, kad liktų keturi regionai, o jų administracijos įsikurtų mažesnio rajono centre — kur nors per vidurį. Kad nebūtų politinių spekuliacijų ir prasmingai toliau būtų vystomi abu regiono ekonominiai centrai.

Pagal koalicijos susitarimus regiono valdžia — regiono Taryba bus renkama, kad būtume arčiau europinių standartų.

— Anksčiau vis buvo bandoma dalinti Šiaulių apskritį perpus — vieni rajonai Žemaitijai, kiti — Aukštaitijai. Ar Šiaulių regionui dabar tai gresia?

— Mes nesvarstome etninio modelio. Tik ekonominiai ryšiai svarbūs.

Viršininkai — likvidatoriai

— Kada realiai reforma bus pradėta?

— Tikimės, jog iki 2011 metų daugiau mažiau pavyks atiduoti apskričių funkcijas savivaldybėms. Tada būtų galima kartu su Savivaldybių rinkimais surengti ir regionų valdžios rinkimus. Apskričių su tokiomis funkcijomis, kokias dabar jos turi, turi nelikti.

— O gal nei apskričių, nei regionų nereikia?

— Gal galima apsieiti ir be regionų, su tuo sutinku. Bet kol kas įsivaizduojama, kad Lietuva ekonomiškai geriau plėtotis galėtų kaip kelių regionų visuma. Regionų vadovai tiesiogiai galės kontaktuoti su ES institucijomis. Gal rasime tokių energingų vadovų, kurie papildomai čiups pinigų regiono potencialui plėtoti.

— Bet jau dabar regionų plėtros Tarybos skirsto Europos pinigus.

— Tai kas kita. Tai visai Lietuvai skirti pinigai, kurie skirstomi regioniniu principu. Tai nėra tie pinigai, kurie per Europos Komisiją eina tiesiogiai regionų sanglaudai.

— Kada paaiškės galutinė apskričių dėlionė?

— Drįsčiau spėti, jog regionų formavimo principai bus vieni iš pirmųjų Vyriausybės projektų, o skiriami apskričių viršininkai jau suvoktų savo laikiną būvį.

— Gal reforma baigsis, kai tik viršininkų postai bus išsidalyti?

— Todėl politiniai sprendimai turi būti priimti iki to, kol viršininkai bus paskirti — kad iš karto ruoštųsi perduoti funkcijas. Jiems, aišku, bus suteiktos garantijos pirminiame etape pereiti į regionų administracijas. Mažesnės apskrities viršininkas ten gali pavaduotoju tapti. Socialiniai dalykai turi būti išspręsti, kad viršininkai gerai nusiteikę vykdytų apskričių reformą.

— Ar nebus atsiklausta savivaldybių, visuomenės nuomonės tyrimų?

— Dar bus laiko iki 2011 metų tikslinti regionų ribas, jeigu atsiras kokių rimtų argumentų.

Citata

Kiek galėsiu, sieksiu, kad liktų keturi regionai, o jų administracijos įsikurtų mažesnio rajono centre — kur nors per vidurį.„

Argumentai „už“ ir “prieš“

Regionai — niekiniai

Alvydas Šedžius, Šiaulių apskrities viršininkas ir Lietuvos apskričių viršininkų sąjungos vadovas:

— Utopinės mintys, kad regionai kažką sukurs, plėtos. Šiaulių industriniam parkui sukurti, ar reikėjo regiono?

Regionai — tai fikcija, niekinis dalykas. Jeigu reikia regioniniais reikalais užsiimti, yra regionų plėtros agentūros, visas tinklas verslo inkubatorių, verslo ir turizmo informacinių centrų.

Apskritys yra administracinė valdymo struktūra, kuri vykdo daug funkcijų, kartu ir regiono plėtros. Vienas blokas reikalų — teritorijų planavimo. Pagal šalies bendrąjį planą, apskričių bendruosius planus, kuriuos ką tik patvirtinome, toliau — savivaldybių, miestų ir miestelių planus rengiami detalieji planai. Jeigu tą tvarką sujauks, tada kalbos apie europinių pinigų įsisavinimą iš viso nebus.

Kitas blokas reikalų — prižiūrimosios funkcijos: statybų, švietimo, melioracijos. Ar šalies mastu bus kuriamos naujos struktūros su valdymo organais, su važinėjimu tolimais maršrutais?

Apskričių funkcijas galima ir reikia keisti. Apskričių viršininkų sąjungoje sakėme — perduokime žemėtvarkos funkcijas savivaldybėms, nes žemės reformą jau baigiame. Bet savivaldybėms Kontitucinis teismas atiduoti žemę draudžia, nes ji valstybei priklauso. O savivaldybės nori žemės — ne funkcijų. Be to, joms vykdyti užsiprašė 46 milijonų litų. Kadangi turės prisiimti žmonių, savivaldybėse algos didesnės.

Kad Vyriausybės programos projekte jau kalbama apie reformą tik po 2013 metų — realu, kitaip neįmanoma. Per apskritis visą tą kadenciją reikia 2,3 milijardo litų ES paramos administruoti, panaudoti. Ar juos nubraukti nori? Tokie esame turtingi? Niekas dar nė neskaičiuoja, kiek kainuos reorganizacijos apskrityse.

Įstatymas ir šiandien leidžia kurti kokio nori dydžio regionus — Klaipėdos, Žemaitijos, Saulės ar kokio kito. Įstatymas yra, ką naujo čia sugalvos?

Šiauliai tik stiprės

Genadijus Mikšys, Šiaulių miesto meras:

— Kalbėjausi su būsimu vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu — apskritys naikinamos. Jeigu regionų funkcija lieka tik europinių pinigų skirstymas, tai kokia problema, ar Šiauliai — prie Klaipėdos, ar prie Panevėžio? Jeigu bus trys regionai plius Vilnius, kaip dabar planuojama, tai mes galime ir Vidurio Lietuvoje būti — kartu su Kaunu.

Apskričių funkcijos bus perduotos savivaldybėms, kontrolės funkcijos — valstybės institucijoms. Šiauliams bus atiduoti visi vaikų globos namai, Filharmonija, dar kažkas pereis į savivaldybės lygmenį. Jokių grėsmių neįžvelgiu, miestas tik stiprės.

Juoba kad keisis ir Savivaldos įstatymas. Bus tiesoginiai merų rinkimai, o tarybos narių rinkimai — ir pagal partijų sąrašą, ir vienmandatėse apygardose.

Regionai atsiras tik po 2013 metų. Nes 2007— 2013 metų programavimo laikotarpiu Europos paramai Lietuva teikė paraišką kaip vienas regionas. Tik po 2013 metų regionai į Sanglaudos fondą galės kreiptis.

Manau, svarbu, kad pagrindinis paramos gavėjas bus regionas, o ne ministerijos, kaip dabar. Pinigų skirstymas vyks per regionus, ir paraiškų teikėjas bus regionas.

Regiono centras bus tik direktoratas, kuris aptarnaus regiono plėtros tarybą. Ar jis sėdės Plungėje, ar Mažeikiuose, ar Klaipėdoje, Šiauliuose, skirtumo nėra. Įsitikinęs — Šiauliai, kaip regiono centras, išlieka su dar didesnėmis funkcijomis ir didesnėmis galimybėmis.

DĖLIONĖ: Šiaulių ir Panevėžio apskritys gali būti sudėliotos į vieną regioną, o kad didmiesčiai nesusipeštų dėl valdžios, regiono sostinė gali būti per vidurį — gal net Radviliškyje.

Redakcijos archyvo nuotr.