
Naujausios
Šiaulių miesto moksleiviai sudarė oro taršos žemėlapį
Rūšiavimas, mažiau taršios namų šildymo sistemos, vietoj automobilių – dviračiai arba viešasis transportas – oro taršos klausimus padedančios spręsti priemonės, įtraukiančios vis jaunesnius žmones. Šiaulių gimnazijų ir progimnazijų moksleiviai, mokytojai ir mokslininkai visus metus tyrė miesto oro kokybę, o rezultatus perkėlė į virtualų žemėlapį.
Spręsti oro taršos problemas
„Šiaulių miesto gimnazijų ir progimnazijų aplinkoje tyrėme KD2,5, KD10 dalelių, anglies monoksido (CO), azoto dioksido (NO2), ozono (O3) koncentraciją ore. Kartu su moksleiviais ir mokytojais, naudodami Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos prietaisus nustatėme, kurių mokyklų aplinkoje yra prasčiausia aplinkos taršos situacija“, – pasakoja Robertas Klimas, Šiaulių municipalinės tyrimų laboratorijos vedėjas.
Prie iniciatyvos kiekvienoje mokykloje prisidėjo maždaug po 20 15–16 m. amžiaus mokinių, kurie tarpusavyje pasiskirstė darbais: vieni užsiėmė oro taršos šaltinių stebėsena, kiti matavo ir rinko duomenis, dar kiti fiksavo, analizavo duomenis.
„Tyrimų vietas atrinkome pagal netoli mokyklų esančių oro taršos šaltinių išsidėstymą, pagal pagrindines miesto gatves, individualių namų rajonus, medelynus, kūrenamas katilines. Baigiamosiose konferencijose Šiaulių moksleiviai pristatė atliktų oro taršos tyrimų rezultatus, pasidalijo savo įžvalgomis, kaip būtų galima spręsti aplinkos oro taršos problemas. Tai yra didžiulis indėlis į švietėjišką veiklą ir informacijos sklaidą mieste apie oro kokybę ir jai įtaką darančius veiksnius“, – dalijasi R. Klimas
Galutiniame tyrimo etape, kaip teigia pašnekovas, visa surinkta medžiaga ir rezultatai buvo perkelti į interaktyvų žemėlapį www.tyrimuzemelapis.lt, kuris leidžia pamatyti Šiaulių miesto oro užterštumą mokyklų aplinkoje.
Įtraukė visą miestą
Šiaulių gimnazijų ir progimnazijų moksleivių atlikti oro taršos tyrimai kartu su Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorija yra projekto „Aplinkos oro kokybės gerinimas Šiaulių mieste“ iniciatyva.
Kaip pastebi šio projekto vadovė Asta Berginienė, Šiaulių miestas kasmet gauna įspėjimus apie dvigubai viršytą vidutinę paros kietųjų dalelių koncentraciją ore, todėl kaip niekad svarbu kelti Šiaulių miesto bendruomenių narių sąmoningumą ir paskatinti šiauliečius imtis savarankiškų veiksmų, sprendžiant problemas, susijusias su oro tarša.
„Skatinti galvoti apie oro taršą ir dėl to kylančias problemas bei apie tai, ką dėl oro kokybės gerinimo galima padaryti kiekvienas iš mūsų – reiktų pradėti nuo pat mažens. Džiugu, kad į Šiaulių miesto aplinkos oro stebėsenos tyrimą ir rezultatų apibendrinimą buvo įtraukti dar mokyklinio amžiaus žmonės. Tikiu, kad ši patirtis paskatins juos ateityje rinktis „žalią“ transportą, alternatyvas kietojo kuro deginimui bei atsakingai priimti įvairius gyvenimiškus sprendimus, susijusius su oro tarša“, – pastebi A. Berginienė.
Ji dalijasi, kad į projektą „Aplinkos oro kokybės gerinimas Šiaulių mieste“ buvo įtrauktas kone visas miestas, o ne tik švietimo įstaigos. Vyko seminarai, baigiamosios konferencijos, edukacinės veiklos, kurių metu šiauliečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami diskutuoti apie oro kokybės problemas, dabartinę Šiaulių miesto užterštumo situaciją, išgirsti būdus, kaip kovoti su tarša, dalytis rekomendacijomis.
Rinksis aplinkos apsaugos karjerą
Šiaulių Saulėtekio gimnazijos mokytoja Jurgita Kizeliauskienė pastebi, kad oro taršos tyrimai mieste nesibaigia ir rezultatai nebus uždaryti į stalčių.
„Buvo įdomu stebėti mokinių įsitraukimą, tyrimuose aktyviai dalyvavome ir mes, mokytojai, nes tyrimų metodai atitinka mokomąsias programas. Mokiniai galėjo ugdyti savo praktinius įgūdžius, o įgytos žinios prisidėjo prie kasdienio suvokimo. Dar ir dabar susilaukiame atsiliepimų apie tai, kad mokiniai svajoja ateityje pasirinkti profesiją, susijusią su aplinkos apsauga, o įsirengiant būstą, būtinai rinksis aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį būsto šildymą“, – pastebi Šiaulių Saulėtekio gimnazijos mokytoja Jurgita Kizeliauskienė.
Jos teigimu, kiekviename tyrime dalyvavusi mokykla turėtų įsivertinti nustatytą paliekamą CO2 pėdsaką ir imtis konkrečių veiksmų: peržiūrėti svarbius pastatų apšiltinimo klausimus, kaip taupoma elektros energija, ar yra vietos, kur pasistatyti dviračius, ar turi tinkamą stadiono dangą, ar yra galimybė rūšiuoti.
„Su mokiniais nemažai diskutavome apie tai, ką reiktų tvarkyti ir keisti savo gyvenamojoje aplinkoje, mokykloje, kad oro tarša gerėtų. Pagrindiniai aspektai, ką įvardijo mokiniai, tai – senų dyzelinių automobilių keitimas, šildymo sistemų katilų atnaujinimas, žolės ir miškų deginimo problemos, kurias reiktų ryžtingiau spręsti“, – pasakoja ji.
Apie projektą: Įgyvendinant projektą „Aplinkos oro kokybės gerinimas Šiaulių mieste“, buvo siekiama informuoti visuomenę apie aplinkos oro kokybės gerinimo būdus bei galimas neatsakingo elgesio pasekmes. Projekto metu organizuotos įvairios visuomenės informavimo veiklos, įtraukiančios bendruomenes į aplinkos oro kokybės problemų sprendimą, rengti seminarai, edukacinės veiklos švietimo įstaigose. Su aplinkos oro tarša susijusios problemos bei jų sprendimo būdai taip pat aptarti radijuje, televizijoje bei spaudoje.
Straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Aplinkos oro kokybės gerinimas Šiaulių mieste“.
Užs. Nr. 417409