
Naujausios
Bibliotekoje diskutuota apie autizmą
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko apskrito stalo diskusija apie tai, kaip šiandien gyvena vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, ir jų šeimos nariai.
Šiaulių universiteto daktarė ir Šiaulių „Ringuvos“ specialiosios mokyklos pedagogė Margarita Jurevičienė susirinkusiesiems priminė, kas yra autizmas. Pasak jos, jau vien ž
odis „spektras“ parodo autizmo sudėtingumą, skirtingumą, individualumą. Kaip nėra vienodų neurotipinių žmonių (vadinamų normalių), taip ir autizmo spektro sutrikimo nėra vienodų žmonių.
M. Jurevičienė sako, kad autizmo atvejų diagnozuojama vis daugiau ir mokslininkai tai įvardija kaip epidemiją.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje vienam iš 59 vaikų nustatomas autizmo spektro sutrikimas. Lietuvos sveikatos higienos institutas nurodo, kad Lietuvoje yra apie 2 000 vaikų, turinčių diagnozuotą autizmo spektro sutrikimą. Šis sutrikimas penkis kartus dažniau pasireiškia berniukams.
Kodėl autizmo spektro atvejų daugėja, nėra vieno atsakymo. Tačiau jau aišku, kad tai įgimta, ir vaiko smegenys jau įsčiose vystosi kitaip nei neurotipinio žmogaus. Lemia ir aplinkos veiksniai, tokie kaip mamos ligos nėštumo metu, tėvų amžius. Moksliniai šaltiniai nurodo, kad autizmo spektras dažniau išreikštas intelektualių tėvų vaikams.
Susitikime apsilankiusi Ingrida Jurevičiūtė, auginanti 11 metų autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų, savo šeimos pavyzdžiu iliustravo, kaip nelengva sulaukti pagalbos įtarus, kad vaikui yra autizmo spektro sutrikimas.
Kad sūnui kažkas negerai, mama pastebėjo, kai jam buvo metukai. Vaikas nustojo domėtis aplinka, klykdavo, nesileisdavo nei pervystomas, nei perrengiamas. Moteris pati ėmė domėtis autizmu, bibliotekoje ieškojo literatūros, ir kai įtarimai pradėjo tvirtintis, nuėjo pas neurologę. Iki tol nei pediatras, nei kiti medikai nieko neįtarė ir nieko nerekomendavo. I. Jurevičiūtė savo vaiką užregistravo į Vaiko raidos centrą ir laukė eilėje apie metus. Per tą laiką nenustojo domėtis, ką reikia daryti, kaip ugdyti autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką. Liga diagnozuota, kai vaikui buvo ketveri.
„Dabar lengviau, bet vis tiek pagalbos, ypač nemokamos, labai mažai. O mokamą ne visi gali įpirkti. Tai mus paskatino Šiauliuose įkurti asociaciją. Pagalba iš Vilniaus iki Šiaulių lėtai eina. Kalbu ir apie specialistų pagalbą, ir apie informaciją, ir apie visuomenės požiūrį“, – sako I. Jurevičiūtė, viena iš asociacijos „Šiaulių lietaus vaikai“ įkūrėjų.
Povilo Višinskio biblioteka, viena iš nedaugelio Šiaulių įstaigų, kurioje sukurta draugiška autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams aplinka, įrengtas sensorinio skaitymo kambarys.
„Mūsų darbuotojai domėjosi tyrimais. Sužinoję, kad autistiškų vaikų daugėja, mes nusprendėme išbandyti sensorinio skaitymo techniką. Baigėme specialius mokymus, kuriuos vedė taikomojo elgesio analizės specialistė. Mokymai buvo naudingi, bet informacijos reikia dar daugiau. Esame gerame kelyje, o geriausias to ženklas, kai iš užsiėmimų išeinantis vaikas nusišypso, pasako, kad norėtų dar ateiti. Autistiškų vaikų dėmesį patraukti, kaip žinia, – milžiniškas darbas“, – sako Urtė Vaserienė, Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos darbuotoja.
Į diskusiją įtraukta ir Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Edita Pleškaitė. Jos klausta, kur gali pagalbos tikėtis tokių vaikų tėvai, kai reikia palikti vaiką kelioms valandoms.
„Kilo naujų idėjų, kaip galėtume bendradarbiauti su savivaldybėmis, kokias paslaugas galėtume plėsti ir kokią pagalbą teikti šeimoms“, – po susitikimo sakė E. Pleškaitė.
„Šiaulių krašto“ inf.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos nuotr.
Pasaulinę autizmo dieną, balandžio 2-ąją, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka lankytojus kvietė prisijungti prie iniciatyvos ir užrašyti, ką žino apie autizmą.