Patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti kapus

Pa­ta­ri­mai, kaip tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti ka­pus

Ka­pų tvar­ky­mas – šven­ta pa­rei­ga, per­duo­da­ma iš kar­tos į kar­tą. Kai išei­na se­ne­liai ar tė­vai, pa­kan­ka­mai jau­ni žmo­nės tu­ri rū­pin­tis lai­do­tu­vė­mis. Dau­ge­lis jų vi­siš­kai ne­sup­ran­ta, kaip tvar­ky­ti ka­pa­vie­tes, to­dėl šia­me straips­ny­je „Ty­li kal­va“ ka­pų tvar­ky­mo spe­cia­lis­tai pa­pa­sa­kos, kaip tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti ka­pus.

Kry­žiams ar­ba pa­mink­lams ga­li rei­kė­ti re­mon­to. Tuo­met kry­žius rei­kia pa­deng­ti švie­žiais da­žais ir kar­tais at­kur­ti nuo­trau­ką ant pa­mink­lo, jei ori­gi­na­las ne­bu­vo tin­ka­mai įrė­min­tas ir pra­ra­do sa­vo iš­vaiz­dą.

Jei pa­mink­lai ka­pams bu­vo pa­sta­ty­ti per pir­muo­sius mė­ne­sius po pa­lai­do­ji­mo, dir­vo­že­mis po me­ta­lo ar ak­mens ma­se ga­li įdub­ti. Kai tai at­si­ti­ko, tu­rė­si­te pa­si­rū­pin­ti pa­mink­lo su­de­ri­ni­mu ir dir­vo­že­mio už­pil­dy­mu. Tos pa­čios pro­ble­mos ga­li pa­si­reikš­ti daug vė­liau, jei ka­pa­vie­tės dir­vo­že­mis yra smė­lio struk­tū­ros.

Pap­ras­tai to­kių pro­ble­mų ga­li­ma iš­veng­ti po ke­lių mė­ne­sių, kai po pa­kar­to­ti­nio nu­so­di­ni­mo ir su­tan­ki­ni­mo, pa­sta­to­mas nuo­la­ti­nis pa­mink­las. Tiks­lin­ga pa­sta­ty­ti nuo­la­ti­nį pa­mink­lą ne anks­čiau po še­šių mė­ne­sių ar net po me­tų po lai­do­ji­mo. Jei rei­kia grei­to ka­po di­zai­no, ant­ka­pio vie­ta tu­ri bū­ti su pa­grin­du, ant be­to­no plokš­tės ar si­jų.

Tuo at­ve­ju, kai lai­do­tu­vės vy­ko ga­na šil­tu se­zo­nu, tiks­lin­ga su­for­muo­ti ma­žą bei lai­ki­ną gė­ly­ną ant ka­po. Tai tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma at­si­žvel­giant į tai, ko­kie au­ga­lai ga­lės bū­ti pa­so­din­ti tuo me­tu ar­ba tu­rės pa­kan­ka­mai lai­ko aug­ti. Šiuo at­ve­ju ar­ti­miau­siais mė­ne­siais ka­pa­vie­tė bus ge­rai pri­žiū­ri­ma.

So­din­ti dau­gia­me­čius au­ga­lus ir kur­ti su­dė­tin­gą gė­ly­ną nė­ra ver­ta, tai ge­riau pa­da­ry­ti ki­tais me­tais po lai­do­tu­vių. Kaip ir pa­pras­to gė­ly­no įkū­ri­mui, rei­kia at­si­žvelg­ti į dir­vo­že­mio ko­ky­bę. Ka­dan­gi pa­vir­šius ga­li bū­ti ne­der­lin­go­je že­mė­je, jis tu­ri bū­ti trę­šia­mas ir pri­žiū­ri­mas. Jei nė­ra tvo­ros, pa­tar­ti­na api­brėž­ti so­di­ni­mo ri­bas ak­me­ni­mis ar ply­to­mis.

Nep­rik­lau­so­mai nuo to, ar pla­nuo­ja­te kaž­ką pa­so­din­ti ant ka­po, vis tiek rei­kia re­gu­lia­riai iš­nai­kin­ti pikt­žo­les, nau­do­jant her­bi­ci­dus.

Svar­biau­sias da­ly­kas yra ka­pų va­ly­mas pa­va­sa­rį ir ant­ro­je va­sa­ros ar ru­dens pu­sė­je. Pag­rin­di­nis už­da­vi­nys yra iš­va­ly­ti ka­pa­vie­tę nuo išau­gu­sių pikt­žo­lių ir kas­me­ti­nių au­ga­lų, ku­rie išau­go va­sa­ros se­zo­no me­tu.

Mū­sų ša­ly­je yra įpras­ta so­din­ti vien­me­čius ir dau­gia­me­čius au­ga­lus ant ka­po. Tai ga­li bū­ti nar­ci­zai, kro­kai, tul­pės, ra­mu­nė­lės ar­ba vis­ža­liai au­ga­lai. Ši tra­di­ci­ja pa­de­da iš­lai­ky­ti ka­pa­vie­tę tvar­kin­gą pir­mai­siais me­tais ir iš­veng­ti pikt­žo­lių išau­gi­mo. Ne­pai­sant to, ne ma­žiau kaip 2-3 kar­tus pa­va­sa­rį ir ru­de­nį rei­kė­tų ap­lan­ky­ti ka­pą ir iš­va­ly­ti jį nuo žo­lių, la­pų ir šiukš­lių.

Taip pat ga­li­te pa­so­din­ti jau­ną ber­žą ar aka­ci­jos šak­nį, ta­čiau rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad pir­mai­siais me­tais jis tu­ri bū­ti daž­nai lais­to­mas, o po to re­gu­lia­riai va­lo­mas ir api­pjaus­to­mas, kad me­dis neu­žaug­tų la­bai di­de­lis ir ne­truk­dy­tų žmo­nėms, ku­rie ateis į gre­ti­mus ka­pus.

Rū­pi­ni­ma­sis ka­pa­vie­te ga­li bū­ti su­skirs­ty­tas į du eta­pus: prieš pa­sta­tant pa­mink­lą ir po jo. Iš­kart po lai­do­tu­vių ga­li­ma pa­sta­ty­ti pa­mink­lą, ta­čiau tai ne­pa­gei­dau­ti­na. Ge­riau leis­ti že­mei nu­si­sto­vė­ti ir tik ta­da sta­ty­ti pa­mink­lą. Pa­gal ka­ta­li­kų tra­di­ci­jas ant ka­po tu­ri bū­ti įreng­tas kry­žius. Pir­mai­siais me­tais tai ga­li bū­ti leng­vas kry­žius, pa­ga­min­tas iš me­džio ar me­ta­lo. Vė­liau, kai ateis lai­kas, jis ga­li bū­ti pa­keis­tas pa­mink­lu ar­ba gra­žiu kry­žiu­mi, pa­ga­min­tu iš ge­le­žies, gra­ni­to ar mar­mu­ro.

Tai­gi ne­sku­bė­ki­te sta­ty­ti pa­mink­lo ir leis­ki­te dir­vo­že­miui nu­sės­ti. Tik pa­ruoš­tas dir­vo­že­mis yra tin­ka­mas įvai­rių au­ga­lų so­di­ni­mui. Ne­pa­mirš­ki­te jo pa­tręš­ti bei pri­žiū­rė­ti. Dau­gia­me­čiai ir vien­me­čiai au­ga­lai pa­va­sa­rį ir ru­de­nį tu­rė­tų bū­ti pri­žiū­ri­mi.

Užs. Nr. 415358