Ką manote apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo?

Ką manote apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo?

APK­LAU­SA

Ką ma­no­te apie re­fe­ren­du­mą dėl pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo?

Kar­tu su Pre­zi­den­to rin­ki­mais ge­gu­žės 12 die­ną ren­gia­mas ir re­fe­ren­du­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos 12 straips­nio pa­kei­ti­mo. Rei­kės at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar su­tin­ka­me, kad Lie­tu­vos pi­lie­čiams, ku­rie įgi­jo ki­tos eu­ro­pi­nius ar eu­roat­lan­ti­nius in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čios vals­ty­bės (ES, NA­TO) pi­lie­ty­bę, bū­tų leis­ta iš­sau­go­ti ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę?

Šiau­lie­tis SAU­LIUS, sta­ty­bi­nin­kas:

– Man pa­čiam už­ten­ka sa­vos Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės – į už­sie­nį neiš­va­žiuo­ju gy­ven­ti. Bet duk­ra dir­ba Ang­li­jo­je, o kaip ten bus po „Bre­xit“ – neaiš­ku.

Jei­gu tu­rė­tų priim­ti bri­tų pi­lie­ty­bę, dėl duk­ros ir anū­kų bal­suo­čiau už Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės jiems iš­sau­go­ji­mą. Jei­gu grįš į Lie­tu­vą, tai kas jie ta­da bus – už­sie­nie­čiai? Gi­mę Ang­li­jo­je vai­kai – ang­lai? Ge­rai bū­tų, kad lie­tu­viš­kos šak­nys bū­tų iš­sau­go­tos.


MO­NI­KA, par­da­vi­mų va­do­vė (kai­rė­je), ir RA­MIN­TA, di­zai­ne­rė-pro­jek­tuo­to­ja:

– Aš bū­čiau už pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą, – sa­ko Mo­ni­ka. – La­bai svar­bu iš­lai­ky­ti lie­tu­vy­bę – toks ma­no pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas. Lie­tu­vių ma­žė­ja, tau­ta ma­žė­ja – tai iš­lai­ky­ki­me pa­sau­ly­je tuos, ku­riuos dar tu­ri­me.

Tu­riu drau­gų, gy­ve­nan­čių Ame­ri­ko­je, jie yra Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Nuo­lat at­skren­da čia lan­ky­ti gi­mi­nių, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se se­ka, kas Lie­tu­vo­je vyks­ta, vi­sas mū­sų šven­tes šven­čia – ir Va­sa­rio 16-oji, ir Ko­vo 11-oji jiems la­bai svar­bios. Jie yra ta gran­dis, ku­ri ki­tur, bet svar­bi – iš­lai­ky­kim ją, ne­nut­rau­kim.

Kal­ba­me apie kul­tū­ri­nę ver­tę, tau­tos ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mą. To­se ša­ly­se ku­ria­si lie­tu­vių bend­ruo­me­nės, jos ry­šį su Lie­tu­va puo­se­lė­ja.

– Šim­tu pro­cen­tų esu už pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą tiems, ku­rie gy­ve­na už­sie­ny­je, – tei­gia ir Ra­min­ta. – Jie ten su­si­lau­kia vai­kų ir no­ri­si, kad šei­mos iš­lai­ky­tų ry­šį. Kai ati­ma­ma pi­lie­ty­bė, at­si­ran­da er­zu­lys – gal ne­rei­ka­lin­gi, gal mū­sų ne­no­ri? No­rė­tų­si, kad žmo­nės bur­tų­si, nes ma­žė­ja­me, by­ra­me.


VAI­DO­TAS, sen­jo­ras:

– Ei­siu į re­fe­ren­du­mą ir bal­suo­siu „už“. Jūs klau­sia­te tė­vo, ku­rio sū­nus gy­ve­na Lon­do­ne. Kaip ki­taip aš ga­liu at­sa­ky­ti?

Tu­riu jau ir anū­kų, ir proa­nū­kį. Sū­nus iš­va­žia­vo se­niai, kai tik Šen­ge­no sie­nos bu­vo ati­da­ry­tos. Jis ir­gi re­fe­ren­du­me da­ly­vaus. Dėl „Bre­xit“ svar­bu, kad ga­lė­tų tu­rė­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, kad ga­lė­tų ir ten, ir čia grį­žęs lais­vai rei­ka­lus tvar­ky­ti.


SI­MO­NA, ma­ma, au­gi­nan­tį vai­ke­lį:

– Aš bal­suo­siu už tai, kad bū­tų dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė. Nes la­bai daug yra iš­vy­ku­sių gi­mi­nai­čių, drau­gų – ir į Is­pa­ni­ją, Ai­ri­ją, Ang­li­ją, ir Ame­ri­ko­je gy­ve­na. Ten jie jau įsi­kū­rę, au­gi­na vai­kus.

Esam su jais kal­bė­ję pi­lie­ty­bės te­ma. Ne­ga­liu už juos kal­bė­ti, bet, ma­nau, jiems bū­tų skau­du, jei­gu, priė­mę tų ša­lių pi­lie­ty­bę, pra­ras­tų Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę.

Jie – Lie­tu­vo­je gi­mę, Lie­tu­vo­je au­gę, tik pa­si­rin­kę gy­ven­ti ki­tur. Ne vie­nas svars­to grįž­ti – dėl to la­bai džiau­gia­mės ir juos pa­lai­ko­me.


Jus­ti­nas BLA­ŽYS, Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus dar­buo­to­jas:

– Da­ly­vau­siu re­fe­ren­du­me, ir ma­nau, jog spren­di­mas su­teik­ti ga­li­my­bę tu­rė­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę bū­tų ge­ras spren­di­mas. Aš į tai tei­gia­mai žiū­riu.

Man pa­čiam te­ko gy­ven­ti Ang­li­jo­je. Ži­nau, kaip emig­ran­tai jau­čia­si. Aiš­ku, rei­kia pa­bū­ti emig­ran­to kai­ly­je, kad tai su­pras­tum. Tu­rė­da­mi dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ge­riau ten in­teg­ruo­tų­si, ypač po „Bre­xit“, ir ne­pra­ras­tų ry­šio su Lie­tu­va.


Šiau­lie­tis VIR­GI­LI­JUS:

– Aš, ko ge­ro, sa­ky­čiau „ne“.

Tie žmo­nės, ku­rie se­niai iš­va­žia­vo, jau priė­mė tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę. Ži­nau to­kių pa­vyz­džių. Tai ką ta dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė duo­da – kad ga­lės bal­suo­ti Lie­tu­vos rin­ki­muo­se?

At­vi­rai kal­bant, man vi­siš­kai tas pa­ts – nė ne­svars­tau da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­me.

Bū­čiau jau­nes­nis, va­žiuo­čiau iš čia ir var­go ne­ma­ty­čiau. Bet prieš dvi­de­šimt me­tų to ne­pa­da­riau, o da­bar – jau 60 me­tų. Ki­ta ver­tus, ge­riau čia die­nas baig­ti, nei gy­ven­ti už­sie­ny­je, jei­gu ne­mo­kė­da­mas kal­bos ne­ga­li dirb­ti nor­ma­laus dar­bo.

Kal­bi­no Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS