
Naujausios
Rojalis tapo muziejaus puošmena
Akmenės krašto muziejaus ekspoziciją papildė rojalis. Anksčiau priklausęs šio miesto šviesaus atminimo pedagogėms seserims Onai ir Augustinai Rušinaitėms.
1884 metais Lietuvoje meistro Adomo Lapinskio pagamintas muzikos instrumentas įgavo didesnę vertę, kai prieš kelerius metus pavyko restauruoti korpusą.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Rojalį muziejui pardavė pedagogių giminaičiai už 4 tūkstančius litų prieš dešimtmetį.
Po trejų metų muziejininkai iš šalies Kultūros rėmimo fondo gavo lėšų restauravimui. Instrumento medinis korpusas buvo išblukęs, suskilinėjęs, išvarpytos kirvarpų. Kai kurių detalių trūko.
Darbą apsiėmė aukščiausios kvalifikacinės kategorijos meninių baldų restauratorius Paulius Steponavičius iš Vilniaus. Už 15 tūkstančių litų.
Meistras džiaugėsi, galėdamas apnykusį instrumentą palyginti su tokio pat senumo kitu, tačiau labiau originalumą išlaikiusiu irgi A. Lapinskio gamintu rojaliu. Jis eksponuojamas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
P. Steponavičiaus duomenimis, Šiaurės Lietuvoje daugiau tokių rojalių neišsaugota.
Už restauravimą atsiskaityta laiku, tačiau rojalis vis nebuvo sugrąžinamas į muziejų. Meistras motyvavo, kad prireikė papildomų darbų, kad nepavyksta gauti reikalingų medžiagų. Tuo tarpu Akmenėje nuogąstauta dėl eksponato autentiškumo išsaugojimo.
Prieš kelias savaites muzikos instrumentas galiausiai sugrįžo į Akmenę.
Čia veikiančio muziejaus direktorė Lionė Stupurienė įvertino: „Rezultatas tenkina – turime puošnų baldą su prabangiai atrodančiomis detalėmis. Nebuvo prasmės atgaivinti rojalio pagal paskirtį. Juk muziejaus eksponatais tik grožimasi. Kita vertus, rojalis yra kabinetinis, skirtas ne koncertuoti, o pramokti groti ar kurti foną namuose, pavyzdžiui, skaitant poeziją. Net nėra mechanizmo stygoms įtempti, tinkamai suderinti“.
Rojaliui parinkta muziejaus ekspozicijų salė, kurioje vien Akmenės krašto buities senienos: spintos, stalai, kėdės, etažerės, skrynios.
Dalis tokių baldų – iš kartu gyvenusių seserų O. ir A. Rušinaičių namų.
„Viena iš seserų man asmeniškai sakė: „Rojalis tikrai turėtų būti muziejuje“, – sakė L. Stupurienė. – Po mirties kiti akmeniškiai įtikinėjo išsaugoti ir kitų daiktų“.
Tad ekspozicijų salėje vieną pasienį užima masyvios spintos, sekcijos, su jose išsaugotais asmeniniais mokytojų daiktais. Tai fotografijų albumai ir knygos, skėčiai ir rašymo priemonės. Nestebėtina, pamačius akinius, nes abi seserys juos nešiojo nuo jaunystės.
„Mokytojų namuose viskas buvo labai paprasta, prabangiai atrodė tik rojalis“, – sakė L. Stupurienė.
Panašu, kad rojalį buvo nupirkęs Akmenėje nuo 1919 metų vaistininku dirbęs Augustinas Rušinas savo dukroms lavinti.
Pirmoji, 1920 metais, gimusi Ona iš pradžių dirbo tėvo vaistinėje, vėliau vienerius metus Vilniaus universitete studijavo farmaciją, o galiausiai įgijo mokytojos specialybę ir 1950 – 1976 metais Akmenės vidurinėje mokykloje mokė biologijos, chemijos. Dar kūrė eilėraščius, užrašė prisiminimų, vertė poeziją, istorijos tekstus.
Sesers Augustinos, gimusios 1922 metais, gyvenimas panašus. Iš pradžių irgi dirbo tėvo vaistinėje, o galiausiai tapo pedagoge. Būdama biologijos specialiste ne vien jos mokė Akmenės gimnazijoje, ir kitų dalykų, taip pat baigė dirbti 1976 metais.
„Akmenėje iki šiol iš kartos į kartą pasakojama apie šviesuoles mokytojas Rušinaites, jos kaip asmenybės išliko svarbios, tad vietiniams įdomu pažinti ir jų namus“, – sakė muziejaus direktorė L. Stupurienė.
Autoriaus nuotr.
Akmenės krašto muziejaus direktorė Lionė Stupurienė sakė, kad kai kurie muziejaus lankytojai prisimena 1884 metų gamybos rojaliu bandę groti, lankydamiesi seserų mokytojų Onos ir Augustinos Rušinaičių namuose.
Akmenės krašto muziejuje kabo Onos ir Augustinos Rušinaičių nuotrauka su vienos jų sukurto eilėraščio faksimile.