Iš stendų žvelgia Lietuvos kūrėjai

Iš sten­dų žvel­gia Lie­tu­vos kū­rė­jai

Vi­są ko­vo mė­ne­sį pės­čių­jų ta­ke prie Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­da „Jie kū­rė Lie­tu­vą“, ku­rio­je ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su tar­pu­ka­riu Lie­tu­vo­je gy­ve­nu­sio­mis ir kū­ru­sio­mis žy­miau­sio­mis Lie­tu­vos as­me­ny­bė­mis.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Lau­ko pa­ro­do­je ant še­šių 1 met­ro 72 cen­ti­met­rų aukš­čio ir 3 met­rų 34 cen­ti­met­rų plo­čio dvi­pu­siais sta­ty­bi­niais sto­vais su­tvir­tin­tų ten­tų eks­po­nuo­ja­mos tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pe­da­go­gų, mu­zi­kų, me­ni­nin­kų ir ki­tų gar­sių bei vals­ty­bei nu­si­pel­niu­sių žmo­nių nuo­trau­kos ir pla­tes­nė in­for­ma­ci­ja apie juos, ku­rią pa­tei­kia šios pa­ro­dos sa­vi­nin­kas Lie­tu­vos švie­ti­mo is­to­ri­jos mu­zie­jus, pa­pil­dęs ją ir iš ki­tų Lie­tu­vos mu­zie­jų rin­ki­nių.

Į praei­vius žvel­gia Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­triar­chas Juo­zas Nau­ja­lis, kom­po­zi­to­rius Sta­sys Šim­kus, vie­nas pir­mų­jų pro­fe­sio­na­lių skulp­to­rių Juo­zas Zi­ka­ras, su­kū­ręs Lie­tu­vos sim­bo­liais ta­pu­sias Lais­vės sta­tu­lą, Knyg­ne­šio skulp­tū­rą, pir­mą­sias lie­tu­viš­kas mo­ne­tas, poe­tas, dra­ma­tur­gas Ka­zys Bin­kis, pe­da­go­gas, chor­ve­dys, tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos Pra­džios moks­lo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Juo­zas Vo­kie­tai­tis, vai­kų ra­šy­to­jas, va­do­vė­lių au­to­rius Pra­nas Ma­šio­tas, kal­bi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Bū­ga, dai­li­nin­kas ta­py­to­jas, skulp­to­rius, pe­da­go­gas, mo­der­nio­sios lie­tu­vių ak­va­re­lės pra­di­nin­kas Ka­je­to­nas Šklė­rius, taip pat – mo­ky­to­jas, švie­tė­jas ir va­do­vė­lių au­to­rius Juo­zas Da­mi­jo­nai­tis, kal­bi­nin­kas, nor­mi­nęs lie­tu­vių kal­bą, Jo­nas Jab­lons­kis, ver­tė­ja li­te­ra­tė Kos­tan­ci­ja Jab­lons­kie­nė, ope­ros so­lis­tė Ve­ro­ni­ka Po­dė­nai­tė.

Tarp šių Lie­tu­vos kū­rė­jų pri­sta­to­ma ir kraš­tie­tė dai­li­nin­kė, gra­fi­kė Mar­cė Ka­ti­liū­tė, 1912 me­tais gi­mu­si Jo­niš­kio ra­jo­ne Ivoš­kių kai­me.

1929–1935 me­tais ji Kau­no me­no mo­kyk­lo­je stu­di­ja­vo gra­fi­ką, o nuo ket­vir­to­jo kur­so – ir ta­py­bą, dir­bo kon­ser­va­to­re Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio me­no mu­zie­ju­je Kau­ne, ku­rį lai­ką dės­tė Pa­lan­gos pro­gim­na­zi­jo­je.

Jaut­rios sie­los me­ni­nin­kė sa­vo va­lia pa­si­trau­kė iš gy­ve­ni­mo, ne­su­lau­ku­si nė 25 me­tų. Me­ni­nin­kė pri­pa­ži­ni­mo su­lau­kė tik po sa­vo mir­ties, 1937 me­tais Pa­ry­žiu­je vy­ku­sio­je Pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je jos dar­bai ap­do­va­no­ti auk­so me­da­liu.

Pa­ro­dos sa­vi­nin­kas – Lie­tu­vos švie­ti­mo is­to­ri­jos mu­zie­jus yra Kau­no nau­ja­mies­ty­je, Vy­tau­to pro­spek­te, gre­ta Se­nų­jų Kau­no ka­pi­nių, ku­rios pri­glau­dė ne tik pa­pras­tus mies­tie­čius, ka­rius, ka­ro did­vy­rius, bet ir dau­ge­lio iš­ki­lių, švie­ti­mui ir kul­tū­rai nu­si­pel­niu­sių tar­pu­ka­rio as­me­ny­bių pa­lai­kus. Ka­pi­nės ta­po pa­sy­vios re­zis­ten­ci­jos vie­ta, tau­tos did­vy­rių pan­teo­nu. 1959 me­tais jos bu­vo su­nai­kin­tos, to­je vie­to­je su­pro­jek­tuo­tas poil­sio par­kas, pa­va­din­tas Ra­my­bės par­ku.

Šia pa­ro­da siek­ta pri­min­ti Se­nų­jų Kau­no ka­pi­nių is­to­ri­ją ir ten am­ži­ny­bėn pa­ly­dė­tus žy­mius Lie­tu­vos kū­rė­jus, įtrauk­ti vie­tos bend­ruo­me­nes, pa­ska­tin­ti dis­ku­si­ją dėl šios iš­skir­ti­nės mies­to erd­vės atei­ties.

Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos re­mia­mos pa­ro­dos or­ga­ni­za­vi­mu Jo­niš­ky­je rū­pi­no­si Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ras, bend­ra­dar­biau­da­mas su Lie­tu­vos švie­ti­mo is­to­ri­jos mu­zie­ju­mi ir Jo­niš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ru.

Au­to­rės nuo­tr.

Tarp Lie­tu­vą kū­ru­sių ryš­kių as­me­ny­bių pri­sta­to­ma ir iš Jo­niš­kio ra­jo­no ki­lu­si dai­li­nin­kė Mar­cė Ka­ti­liū­tė.

Pa­ro­do­je iš sten­dų žvel­gia Lie­tu­vos kū­rė­jai.