Naujausios
Mokyklų žemėlapyje daugės tuščių vietų
Paskutiniame šios kadencijos Šiaulių rajono tarybos posėdyje bus tvirtinamos mokyklų vadovų ataskaitos. Dalis mokyklų sparčiai auga mokinių skaičiumi, o dalis – baigia išnykti iš švietimo žemėlapio.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kaip užsiauginti vaikų?
Šiaulių rajono mokyklų vadovai politikams pristatė 2018 metų ataskaitą bei mokyklų perspektyvas, iš kurių – kaip ant delno rajono švietimo ir socialinis portretas.
Jungtiniame Sveikatos ir socialinių reikalų bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Galkus sakė, kad vaikų yra tik maždaug 13-ai mokyklų. Dalis atokesnių mokyklų laikosi ant maždaug apie šimtą ar net mažiau vaikų. Tačiau yra tokių, kuriose vaikų daugėja.
Vaidas Bacys, Kurtuvėnų, Aukštelkės ir Bubių mokyklų vadovas, teigė, kad Aukštelkės mokykloje, palyginti su 2017–2018 mokslo metų sezonu, vaikų padaugėjo net 43 procentais, priežastis – „ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Klasės vaikais „gerai užpildytos“ ir planuojama, kad mokinių ateinančiais metais nuo Šiaulių miesto vos per kelis kilometrus nutolusioje mokykloje – tik daugės.
Kurtuvėnų mokykloje buvo atsisakyta jungtinių klasių, tai, pasak V. Bacio, buvo gana drastiškas ir sunkus sprendimas – dėl mokytojų etatų, bet ir tėvai nenori, jog jų vaikai mokytųsi jungtinėse klasėse. Matosi rezultatai – atsisakius jungtinių klasių nuo rugsėjo į pirmąją klasę Kurtuvėnų mokykloje jau ateis 12 vaikų. O dar kitiems metams mokykla pirmokų „užsiaugins“ priešmokyklinėje klasėje ir mokykla turės jau dvi pilnas klases. Tačiau mokyklos pastate vietos yra tik pradinei mokyklai ir darželiui.
Mokyklos vadovas pasakojo, kad vaikams bus teikiamas gamtamokslinis raštingumas, dar mokykla pati pradėjo organizuoti per mokinių atostogas stovyklas vaikams, besimokantiems kitose mokyklose.
Dar vienas išskirtinis Kurtuvėnų mokyklos bruožas, kad kiekvienam vaikui yra skirta po nešiojamąjį kompiuterį.
Bubių mokykloje, kuriai V. Bacys vadovauja nuo lapkričio, didžiausias iššūkis buvo etatinis mokymas ir „nesubalansuoti klasių komplektai“.
Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys akcentavo, kad geriausias sprendimas buvo įrengti dvi darželio klases mokyklos pastate, kuriose jau ir dabar „darosi ankšta“, nes jas nori lankyti vis daugiau vaikų.
„Kito kelio, kaip prisiauginti vaikų pačioms mokykloms, – nėra. Sąlygas ikimokyklinukams privalome sudaryti – kitaip atokesnės mokyklos vaikų nebeturės. Apie vidurinį mokslą, pavyzdžiui, Bazilionuose, kitose atokiose vietovėse – pamirškim, bet vaikų pagrindinei, pradinei mokyklai privalome ir galime užsiauginti“, – neabejoja R. Gorys.
Į priemiestines mokyklas sugrįžta vaikai
Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos direktorė Daiva Jagminienė įvardijo, kad mokykla akivaizdžiai didėjanti. Per penkerius metus mokykloje padaugėjo beveik 80-ia vaikų.
Mokykla dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir gauna projektinį finansavimą, turi net devynis užsienio partnerius, išdrįso pamokas rengti netradicinėse erdvėse.
Ginkūnų mokykloje jau pavyksta suformuoti po dvi pradines klases, o į miesto mokyklas iš priešmokyklinio ugdymo grupių beišeina po 1–2 mokinius ir tai tik į kryptingai pasirinktas ugdymo programas, pavyzdžiui, meno mokykloje.
„Pavyko įrodyti Ginkūnų bendruomenei, kad jų vaikams nebereikia važiuoti į miesto mokyklas, o kokybiška mokykla yra jų gyvenamoje erdvėje. Išaugo pasitikėjimas mokykla“, – sakė direktorė.
Ji skaičiavo, kad Ginkūnų mokykla veikia nuo 7 valandos ryto iki 22 valandos vakaro, nes vyksta įvairios veiklos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Kairių mokykloje, jos direktoriaus Artūro Kulikausko teigimu, mokinių skaičius išliko stabilus, tačiau žymiai daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Daugiau, nei 40 ikimokyklinio amžiaus vaikų nepatenka į Kairių darželį, nes neužtenka vietų, todėl mokykloje nuo rugsėjo atsiras priešmokyklinio ugdymo grupė.
Direktoriaus teigimu, mokykla dėl to turi perspektyvų ūgtelėti apie 30–40 procentų ir tokia demografinė situacija džiugina, tačiau, kad Kairiuose gyvenantys vaikai liktų mokytis miestelio mokykloje, reikia kad būtų pakankamai vietų darželyje ir priešmokyklinėje grupėje, kitaip Šiaulių miestas Kairių vaikus nusiurbs.
Kitos priemiestinės mokyklos – Voveriškių – direktorė Albina Gudaitienė, taip pat skaičiavo ženklų mokinių skaičiaus augimą. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, mokinių čia padaugėjo beveik 40 procentų.
Direktorė akcentavo, kad mokykla didėjo ne tik įkūrus dvi visos dienos ikimokyklinio ugdymo grupes, bet ir vyresnių klasių mokinių.
Mokykloje nuo rugsėjo turėtų atsirasti dar viena ikimokyklinukų grupė, tačiau net ir įkūrus trečiąją, visų pageidaujančiųjų poreikių nepatenkins.
Dalis mokinių – specialiųjų poreikių
Drąsučių mokyklos direktorė Auksė Rasilavičienė priminė, kad jų mokykla yra specifinė, nes čia mokosi daugiausiai specialiųjų poreikių vaikų. Mokykla turi spręsti ne tik pažangos, bet ir socialinius poreikius.
Mokslinėje literatūroje specialiųjų poreikių vaikams priskiriami vaikai, turintys intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimų, kurie sukelia vaiko veiklos ribotumą, įvardijamą negale.
Kairių mokyklos direktorius skaičiavo, kad mokykloje mokosi per 30 procentų specialiųjų poreikių vaikų, todėl labai svarbi yra specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, logopedo pagalba.
Dalis specialiųjų poreikių vaikų yra ir Voveriškių mokykloje.
30 mokinių – 25 darbuotojai
Gilvyčių mokyklos direktorė Birutė Banienė užsiminė, kad ugdymo kokybė mokykloje jau priklauso ne vien nuo mokytojo kompetencijų.
Mokykloje mokosi 30 mokinių ir 5 ugdytiniai, o dirba čia 25 darbuotojai: iš jų tik 13 darbuotojų išlaikomi iš mokymo lėšų.
Jau senokai kalbama apie Gilvyčių mokyklos nykimą, šiuo metu yra svarstoma apie tai, kad mokykla galėtų tapti Bubių mokyklos skyriumi, tačiau gali atsitikti ir taip, kad nebebus kam lankyti nė pradinės mokyklos.
„Kaimas be mokyklos, kaip miškas be gegutės – pritilęs ir vis mažiau pastebimas. Kaimui didelis smūgis, jeigu mokyklos neliks, bet mes nykstame nuo mažųjų klasių, vyresnes klases dar išleidžiame, o į pradines klases nebeturime ką priimti – vaikų nebėra. Kaimas natūraliai sensta“, – sakė mokyklos direktorė.
Verbūnų mokykla taip sumažėjo, ją ketinama prijungti prie Kužių gimnazijos, pabrėžta, kad Verbūnų mokykloje mokinių beliko tiek, kad kiekvienam tenka beveik 100 kvadratinių metrų ploto.
Naisių mokyklos direktorius Vytautas Šimkus užsiminė, jog tėvai norėtų, kad mokykloje išliktų ir devintokų klasė. Tačiau į ją ateitų tik 5 vaikai ir tokią klasę turėtų išlaikyti nebe iš ministerijos, bet iš Savivaldybės lėšų.
Parengtas ir atskiras sprendimo projektas, kuris bus teikiamas rajono Tarybai, kad tuo atveju, jeigu kai kuriose mokyklose nebesusirinks reikiamas mokinių skaičius – nebebūtų formuojamos devintosios klasės ir mokyklos taptų aštuonmetėmis. Tai gali liesti Bubių, Bazilionų, Voveriškių, Šakynos, Raudėnų, Pakapės, Naisių mokyklas.
Redakcijos archyvo nuotr.
Vaido Bacio vadovaujamose trijose rajono mokyklose pradėjo daugėti vaikų.
