Pirmieji Kelmės krašto savanoriai

Pir­mie­ji Kel­mės kraš­to sa­va­no­riai

Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je su­reng­ta pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ka „1919 me­tų Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vos ir pir­mie­ji sa­va­no­riai Kel­mės kraš­te“.

Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tams skir­ta­me ren­gi­ny­je pra­ne­ši­mus apie sa­vo kraš­to sa­va­no­rius pa­ren­gė gim­na­zi­jų ir mo­kyk­lų mo­ki­niai. Vie­nas iš mū­sų kraš­te ko­vo­ju­sių sa­va­no­rių yra Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus žmo­nos Al­mos tė­vas Sta­sys Nu­tau­tas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pi­lie­tis pri­va­lo kri­tiš­kai mąs­ty­ti

Pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką gau­siai su­si­rin­ku­siems mo­ki­niams ve­dė Kraš­to ap­sau­gos Kel­mės sa­va­no­rių kuo­pos šta­bo ser­žan­tas Vik­to­ras Ru­sec­kas. „Bu­vau toks pat mo­ki­nys kaip jūs, kai 1991 me­tų sau­sio 13-ąją pa­ma­čiau, jog vals­ty­bės ka­riai, ku­riuos mes lai­kė­me drau­gais, iš­va­duo­to­jais, žu­do mū­sų žmo­nes. Tuo­met pir­ma min­tis bu­vo ne apie ša­lį, o apie sa­vo šei­mos sau­gu­mą“, – sa­kė ka­rys.

Jis ak­cen­ta­vo, jog kiek­vie­nas žmo­gus pri­va­lo mąs­ty­ti kri­tiš­kai, ne­bū­ti­nai gal­vo­ti taip, kaip mi­nia, mo­kė­ti pa­sver­ti, kas blo­ga, kas ge­ra. Kri­ti­nis mąs­ty­mas – pa­grin­di­nė pi­lie­čio sa­vy­bė. Pi­lie­tis pri­va­lo bū­ti ak­ty­vus, pa­ts priim­ti dau­gy­bę spren­di­mų.

Mei­lė ir pa­gar­ba sa­vo Tė­vy­nei taip pat yra vie­na iš pi­lie­tiš­ku­mo ap­raiš­kų. Mei­lė Tė­vy­nei pra­si­de­da nuo mei­lės ir pa­gar­bos sa­vo šei­mai, sa­vo kai­my­nui, sa­vo ša­liai. Aukš­čiau­sia pi­lie­tiš­ku­mo iš­raiš­ka – pa­trio­tiz­mas. Jį pri­va­lo­me sau­go­ti ir puo­se­lė­ti vi­sais įma­no­mais bū­dais.

V. Ru­sec­kas su­pa­žin­di­no mo­ki­nius su Lie­tu­vos gy­ny­bos pa­grin­dais, pa­pa­sa­ko­jo apie re­gu­lia­rią­ją ka­riuo­me­nę, or­ga­ni­zuo­tą­jį ir in­di­vi­dua­lų­jį re­zer­vą, ga­li­my­bes tar­nau­ti sa­va­no­rių pa­jė­go­se.

Kiek­vie­nas kraš­tas tu­rė­jo ko­vo­to­jų už lais­vę

Ra­jo­no mo­kyk­lų mo­ki­niai, atei­da­mi į pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką, pri­va­lė­jo at­lik­ti na­mų dar­bus – pa­reng­ti pra­ne­ši­mą apie jų kraš­to, kai­mo, se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­jos sa­va­no­rius – taip pa­si­gi­lin­ti į kam­pe­lio, ku­ria­me gy­ve­na, is­to­ri­ją.

„Au­ku­ro“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai, pa­si­nau­do­da­mi „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tės Ži­vi­lės Ka­va­liaus­kai­tės pub­li­ka­ci­ja ir ki­tais šal­ti­niais, pri­sta­tė pul­ki­nin­ką lei­te­nan­tą Ka­zį Mac­ke­vi­čių – ke­tu­rių Geor­gi­jaus ir Vy­ties kry­žių ka­va­lie­rių.

J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos mo­ki­niai ana­li­za­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų me­tus. Jie kons­ta­ta­vo, jog ko­vo­se už Lie­tu­vos lais­vę žu­vo 41 iš Kel­mės ra­jo­no ki­lęs ka­rys: Kra­žių vals­čiu­je – 17, Kel­mės – 9, Ty­tu­vė­nų –3, Vai­gu­vos – 3, Pa­šiau­šės – 2, Šau­kė­nų – 1, Stulgių– 3.

Me­da­lis Al­mos Adam­kie­nės tė­vui

Kel­mės „Kra­žan­tės“ pro­gim­na­zi­jos at­sto­vai su­rin­ko me­džia­gą apie sa­va­no­rį Sta­sį Nu­tau­tą – Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus žmo­nos Al­mos tė­vą.

Jis gi­mė Šau­kė­nų vals­čiu­je, Pui­kiš­kių kai­me. 1919 me­tais, bū­da­mas dvi­de­šim­ties, įsto­jo į be­si­ku­rian­čią Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę. Tar­na­vo tre­čia­ja­me pės­ti­nin­kų pul­ke, for­muo­ta­me Ra­sei­niuo­se, vė­liau per­kel­ta­me į Šiau­lius. Pul­kas da­ly­va­vo ko­vo­se su bol­še­vi­kais ir len­kais. S. Nu­tau­tas bu­vo su­žeis­tas. Už pa­ro­dy­tą nar­są jam su­tek­tas vir­ši­los laips­nis. Vė­liau ap­do­va­no­tas Kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liu.

Kaip kū­rė­jas sa­va­no­ris ga­vo že­mės skly­pą iš nu­sa­vin­to Gu­ber­ni­jos dva­ro, da­bar­ti­nė­je Šiau­lių te­ri­to­ri­jo­je. Ta­čiau ūki­nin­ka­vi­mu ne­su­si­ža­vė­jo. Ve­dęs kel­miš­kę Oną Sob­ly­tę per­si­kė­lė gy­ven­ti į Pak­ruo­jį, vė­liau į Tel­šius. Už­siė­mė vers­lu. Ar­tė­jant ant­ro­sios so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos grės­mei, pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją, vė­liau – į JAV. 1977 me­tais žu­vo au­toa­va­ri­jo­je.

Moks­lei­viai at­ra­do nau­ją sa­va­no­rį

Kra­žių Žy­gi­man­to Liauks­mi­no gim­na­zi­jos mo­ki­niai pa­tei­kė 84 sa­va­no­rių, da­ly­va­vu­sių lais­vės ko­vo­se, są­ra­šą. Pen­ki iš jų pri­pa­žin­ti Vy­ties kry­žiaus ka­va­lie­riais. Ka­pi­nė­se mo­ki­niams pa­vy­ko ap­tik­ti tri­jų sa­va­no­rių ka­pus.

Kra­žiuo­se pa­lai­do­tas ir į są­ra­šus neįt­rauk­tas sa­va­no­ris An­ta­nas Mi­ku­ta­vi­čius. Mo­ki­niai ap­lan­kė jo mar­čią Onu­tę Mi­ku­ta­vi­čie­nę, ku­ri pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais.

Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos Moc­kai­čių sky­riaus mo­ki­niai pa­ren­gė pra­ne­ši­mą apie Šu­kiš­kių kai­me gy­ve­nu­sį sa­va­no­rį Jo­ną Bar­kaus­ką bei jo at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mą, už­ra­šė jo duk­ros pro­fe­so­rės Ma­ri­jos Bar­kaus­kai­tės pri­si­mi­ni­mus.

Nors J. Bar­kaus­kas bu­vo ki­lęs iš Ša­kių ra­jo­no, kaip sa­va­no­ris jis ga­vo že­mės Ty­tu­vė­nų vals­čiaus Šu­kiš­kių kai­me. Ra­mo­niš­kio dva­ras bu­vo iš­da­ly­tas dau­ge­liui sa­va­no­rių. To­dėl Šu­kiš­kiai kar­tais dar bu­vo va­di­na­mi ir sa­va­no­rių kai­mu. Sa­va­no­riams at­min­ti, tuo­me­ti­nės Ra­mo­niš­kio pa­grin­di­nės mo­kyk­los va­do­vų rū­pes­čiu, Ma­ri­jos Bar­kaus­kai­tės pa­stan­go­mis ir vie­tos gy­ven­to­jų au­ko­mis bu­vo pa­sta­ty­tas ąžuo­li­nis kry­žius.

Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos mo­ki­niai pri­sta­tė Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų da­ly­vius Vy­ties kry­žiaus ka­va­lie­rius Jo­ną Bu­čins­ką, Ba­lį Dze­ven­taus­ką ir Juo­zą Pet­rai­tį.

Kaip ko­vų už lais­vę ženk­lą pri­sta­tė Pa­šiau­šė­je 1931 me­tais Sa­va­no­rių ko­voms at­min­ti pa­sta­ty­to pa­mink­lo Lais­vei is­to­ri­ją. Pa­mink­las mies­te­ly­je sto­vė­jo iki 1961 me­tų. Tuo­met bu­vo nu­griau­tas, bet 1989 me­tais, pa­dvel­kus At­gi­mi­mo vė­jams, vėl bu­vo at­sta­ty­tas.

Šau­kė­nų Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio gim­na­zi­jos mo­ki­niai pri­sta­tė du sa­vo kraš­to sa­va­no­rius Vy­ties kry­žiaus ka­va­lie­rius. Jo­nas Ma­sa­duns­kas, tar­na­vęs tre­čia­ja­me pės­ti­nin­kų Di­džio­jo Ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to pul­ke ir mi­ręs trem­ty­je.

Kaip lais­vės ko­vų sa­va­no­ris pri­sta­ty­tas ir Sta­sys Put­vins­kis. Jis bai­gė Vil­niaus ka­ro mo­kyk­lą ir bu­vo pa­skir­tas ka­ro ko­men­dan­to Vla­do Kur­kaus­ko ži­nion. Da­ly­va­vo ko­vo­se su Len­ki­jos ka­riuo­me­ne prie Ry­kan­tų, Ei­šiš­kių, Lent­va­rio ir Vil­niaus. Iš Ši­lo Pa­vė­žu­pio ki­lęs S. Put­vins­kis ap­do­va­no­tas Vy­čio Kry­žiaus ir Ge­di­mi­no ket­vir­to­jo laips­nio or­di­nais. 1938 me­tais jis ėjo že­mės ūkio mi­nist­ro pa­rei­gas.

Au­to­rės nuo­tr. ir rep­ro­duk­ci­jos

Kraš­to ap­sau­gos Sa­va­no­rių pa­jė­gų Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės 605 leng­vo­sios pės­ti­nin­kų kuo­pos ka­rys sa­va­no­ris ei­li­nis Pau­lius Di­na­pas mo­ki­niams pri­sta­tė gink­lus.

Pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką ve­dė Kraš­to ap­sau­gos Kel­mės sa­va­no­rių kuo­pos šta­bo ser­žan­tas Vik­to­ras Ru­sec­kas.

Kra­žių Žy­gi­man­to Liauks­mi­no gim­na­zi­jos moks­lei­viai pa­tei­kė sa­vo kraš­to sa­va­no­rių są­ra­šą.

1918 me­tų Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos ka­rių uni­for­ma.