Naujausios
Trišalės taikiklyje – šiluma ir mokesčiai
Kodėl UAB „Radviliškio šiluma“ katilinių nekūrena vietos įmonės iškasamomis durpėmis? Kam labiausiai naudinga Gyventojų pajamų mokesčių reforma? – rūpėjo į posėdį susirinkusiems rajono Trišalės tarybos nariams.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Durpės – nenaudingas kuras?
UAB „Radviliškio šiluma“ direktoriui Pranui Mickaičiui Trišalės tarybos nariams teko aiškinti šilumos kainos bei šildymo sąskaitų peripetijas.
Verslininkai šilumos įmonės vadovo teiravosi, kodėl įmonė savo katilinių nekūrena durpėmis, kaip tą daro Raseinių, Pakruojo, Tauragės šilumos tiekėjai?
„Mes savo rajone turime durpių gamybos įmonę. Pirktume iš jos durpes – padėtume vietos verslui, būtų įkurta daugiau darbo vietų, gal ir mažesnę durpių kainą būtų galima išsiderėti“, – galima nauda rajonui P. Mickaitį mėgino įtikinti verslininkams atstovaujantis Gediminas Lipnevičius.
Tačiau verslininko pateikti argumentai „Radviliškio šilumos“ direktoriaus neįtikino ir jis pažėrė savų įrodymų, kodėl ši kuro rūšis įmonei nenaudinga daugeliu aspektų.
„Durpės – iškastinis kuras, todėl, jį naudodami, turėtume mokėti už aplinkos taršos leidimus. O tai didintų šilumos kainą.
Didžiulis durpių minusas – didelis, net 10 kartų didesnis nei medienos, durpių peleningumas, kuris sudaro nuo 8 iki 13 procento. Tą parodė daryti peleningumo mėginiai.
Dabar mes turime apie 160 tonų pelenų ir nelabai žinom, kur juos dėti – patys padarome ūkininkams tręšimo planus ir džiaugiamės, kai jie juos paima. Šiauliečiai nesuka sau galvos ir išveža pelenus į sąvartyną, mokėdami po 50 eurų už toną. Jei peleningumas padidės 10 kartų – kokie pinigai prisidės prie kainos?“ – retoriškai klausė P. Mickaitis.
Anot jo, kūrenant durpėmis, gerokai išauga elektros sąnaudos, daug greičiau susidėvi mechanizmai, tad auga remonto sąnaudos, padidėja chemijos poreikis išvalyti dūmams.
P. Mickaičio teigimu, daug geresnė išeitis būtų, jei įstatymai leistų didesniems šilumos gamintojams kurą pirkti ne vien per biokuro biržą, kuri šiuo metu diktuoja sąlygas ir nori parduoda, nenori – neparduoda kuro už šilumos tiekėjų pasiūlytą kainą.
„Jei galėtume pirkti kuro ir iš ūkininkų, gautume jo gal net perpus pigiau. Sąlyginai tokia galimybė yra, tačiau procesą stabdo viešųjų pirkimų procedūros, o pas mus juk būna situacijų, kai kuro reikia žūt būt gauti, pavyzdžiui, per savaitę“, – tvirtino P. Mickaitis.
Posėdyje dalyvavęs Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas pripažino, kad mažos šilumos tiekimo įmonės, pavyzdžiui, „Baisogalos bioenergija“ turi teisę ir naudojasi kuro pirkimo galimybe iš ūkininkų. Ji esą pasinaudoja ir gaunamu didesniu pelnu.
Šilumos tiekėjams – priekaištai dėl didelių sąskaitų
P. Mickaičiui buvo skirtas ir klausimas dėl praėjusių metų gruodį vartotojus pasiekusių didelių šildymo sąskaitų, gerokai lenkusių lapkričio mėnesio sąskaitas.
„Už lapkritį jūs išrašėt sąskaitų už 270 tūkstančių eurų, už gruodį – už 435 tūkstančius. Skirtumas ženklus, o temperatūros skirtumas buvo nedidelis. Kodėl sąskaitos išaugo kone dvigubai?“ – klausė G. Lipnevičius.
P. Mickaičio aiškinimu, šilumos kaina beveik nesikeitė – išaugo šilumos suvartojimas.
„Gyventojai moka pagal skaitiklių rodmenis, kuriuos nurašo daugiabučius namus administruojantis ir šilumos prietaisus prižiūrintis „Radviliškio būstas“. Mes į namus neiname. Bet šilumos suvartojimas išaugo ir tuose daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktus prižiūri leidimus turintys tų namų žmonės“, – dėstė šiluminininkas.
Jo teigimu, didesniam suvartojimui tam tikros įtakos turėjo ir didesnis vėjas, nes esant vėjuotam orui iškart padidėja šilumos gamyba.
Įtakos esą gali turėti ir tai, kad skaitiklių parodymai yra nurašomi ne per vieną dieną, todėl vienam namui jie galėjo būti nurašyti mėnesio 28-tą dieną, o kitam – kito mėnesio antrą dieną, todėl automatiškai pastarajam namui suvartojimas bus didesnis.
Todėl geriausia išeitis, pasak P. Mickaičio, būtų nuotolinis skaitiklių nurašymas vienu metu. Tačiau tam reikalinga speciali įranga, apie kurios įsigijimą svajoja ir „Radviliškio šiluma“.
Pasak P. Mickaičio, renovuoti namai didesnio vartojimo nė nepajuto, nes jų šildymo sąskaitos visada būna daug mažesnės.
Kam naudinga naujoji reforma?
Į verslininkų klausimus teko atsakyti ir Mokesčių inspekcijos atstovams, supažindinusiems su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais.
„Stebiu mokesčių reformą ir žiūriu, kas čia vyksta. Kol kas ši reforma – tik galvos skausmas buhalteriams ir išaugusios sąskaitos – įmonėms, nes reikia įsigyti naujas buhalterines programas. Manau, jog reformos naudą jaučia tik šias programas tiekiančios įmonės – jos turi didžiausią pelną ir trina rankom.
O kokią naudą turi darbuotojas ir kokią – darbdavys? Kol nepažymi „varnelių“ dėl pensijų kaupimo, nauda lyg ir matosi. Bet kai jas uždedi, ji dingsta. Tai kam reikalinga tokia reforma?“ – klausė verslininkas Vaidas Stasiukynas, kuriam pritarė ir kiti verslininkai.
Jų teigimu, jei darbuotojas uždirba 1000 eurų į rankas, tada darbdaviui mokestinė našta sumažėja 10 eurų, bet turint omeny, kiek milijonų investuota į programos sukūrimą, kur ta nauda?
Verslininkų abejones reformos nauda mėgino išsklaidyti VMI Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas, patikinęs, jog keičiantis teisės aktams, programas būtina pakeisti – jos palengvina skaičiavimo procesus.
„Sodros“ įmokų ir gyventojų pajamų mokesčius sujungus į vieną, gaunasi aiškesnė apskaita – matosi visos darbdavio sąnaudos, kiek uždirbama ir kiek reikia sumokėti mokesčių. Tai gali padėti išvengti vokelių mokėjimo“, – teigė svečias, patikinęs, kad įmokos į pensijų fondus yra žmogaus investicija ir ji neišnyks.
„Bet žmogui reikia gyventi ne po 30 metų, o šiandien. Iš reformos žmogui naudos nėra, išskyrus tą pensijų fondą, kuriuo jis galės pasinaudoti, o gal ir nepasinaudos, nes neaišku, kokia valdžia bus po tiek metų ir ką ji nuspręs. Mūsų įmonėje nė vienas darbuotojas nenori kaupti tų pinigų. Jiems jų reikia dabar. Todėl Lietuva ir išsivažinėja.
Aš jau nekalbu apie šešėlį. Lietuvoje yra prikurta įstatymų, bet žmonės mato, kad juos naudingiau apeiti ir nevykdyti. Didžiausia bėda, kad tų įstatymų vykdymo niekas nekontroliuoja.
Mažuose miesteliuose šešėlis – visur. Visi tą žino, ir jūs tą žinot, bet niekas nieko nedaro. O kai nebaudžia, tai ir toliau viskas vyksta“, – liejo apmaudą V. Stasiukynas.
„Nėra valstybės, kur nebūtų šešėlio. 100 procentų visko nesukontroliuosi. O reformos rezultatai pasimatys geriausiu atveju po metų“, – tegalėjo atsakyti inspekcijos atstovas, apie galimus šešėlinio verslo atvejus paprašęs informuoti pasitikėjimo telefonu.
Autorės nuotr.
Autocentrą turintis radviliškietis Vaidas Stasiukynas neslėpė apmaudo dėl nežinia kam naudingos GPM reformos bei klęstinčio šešėlio, kurio nesugeba suvaldyti valstybės institucijos.
Rajono Trišalės tarybos nariai gvildeno šilumos bei mokesčių reformos peripetijas.