Dailininko palikimui – nauji kirčiai

Dai­li­nin­ko pa­li­ki­mui – nau­ji kir­čiai

Dai­li­nin­ko, Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio Al­gi­man­to Vi­to­lio Tru­šio (1936 09 16 – 2018 02 22) kū­ry­bi­nis pa­li­ki­mas, ga­lė­jęs pra­žū­ti re­mon­tuo­ja­ma­me na­me Vil­niu­je, par­vež­tas į Šiau­lius. Ne­su­lau­kę mies­to dė­me­sio, dar­bai iš iš­gel­bė­tos ko­lek­ci­jos pa­ma­žu pra­de­da iš­si­vaikš­čio­ti. Da­lis V. Tru­šio mo­nu­men­ta­lio­sios kū­ry­bos jau anks­čiau yra su­nai­kin­ta. Ko­dėl dai­li­nin­ko kū­ry­bi­niam pa­li­ki­mui li­ki­mas toks ne­gai­les­tin­gas?

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Da­lis – į pri­va­tų mu­zie­jų

Pri­va­čia­me tau­to­dai­li­nin­ko, ko­lek­ci­nin­ko Ry­čio Mil­kin­to įkur­ta­me „An­ge­lo mu­zie­ju­je“ eks­po­nuo­ja­mi pen­ki V. Tru­šio pa­veiks­lai – sak­ra­lio­ji ta­py­ba. Mu­zie­jus šiuo me­tu vei­kia Auš­ros alė­jos na­mo tre­čia­ja­me aukš­te, 70 kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­po­je.

Ta­py­bos dar­bai „Še­šė­lis“ (1992) ir „Poe­to ka­pas“ (2000) vaiz­duo­ja Šiau­lių ra­jo­no Se­rei­kių ka­pi­nių, ku­rio­se yra pa­lai­do­tas poe­tas Zig­mas Gai­da­ma­vi­čius-Gė­lė, var­tus. Gre­ta eks­po­nuo­ja­mas pa­veiks­las „Du­rys į erd­vę“ (1999 me­tai). Vi­si trys dar­bai – rea­lis­ti­nė V. Tru­šio ta­py­ba.

Pa­veiks­lai „Smūt­ke­liai“ (1965) bei „Pa­pi­lės baž­ny­čia“ (1968) – abst­rak­cio­nis­ti­nė V. Tru­šio ta­py­ba, kaip ir rea­lis­ti­nė, tu­ri so­li­džią is­to­ri­nę ir ma­te­ria­li­nę ver­tę.

Nuo 2014 me­tų vei­kian­čio pri­va­taus mu­zie­jaus įkū­rė­jas ir di­rek­to­rius, jau­niau­sias Šiau­lių tau­to­dai­li­nin­kas Ry­tis Mil­kin­tas pa­sa­ko­jo, kad „An­ge­lo mu­zie­jui“ iš iš­gel­bė­tos V. Tru­šio kū­ri­nių ko­lek­ci­jos yra „per­duo­ta ir da­lis pa­ste­lių, ir ak­va­re­lių, ku­rios bu­vo ne­rė­min­tos“.

R. Mil­kin­to tei­gi­mu, V. Tru­šio dar­bai yra per­duo­ti mu­zie­jui „nuo­la­ti­niam sau­go­ji­mui, tai – V. Tru­šio se­sers Vi­dos do­va­na mu­zie­jui“.

Prie­žas­tį, ko­dėl kai ku­rie V. Tru­šio dar­bai at­si­dū­rė pri­va­čia­me jo mu­zie­ju­je, R. Mil­kin­tas paaiš­ki­no: Šiau­lių kul­tū­ra la­biau rū­pi­na­si pa­vie­niai en­tu­zias­tai, taip pat šiuo me­tu mies­te ne­są erd­vės, ku­rio­je ga­lė­tų bū­ti eks­po­nuo­ja­ma gau­si V. Tru­šio pa­li­ki­mo ko­lek­ci­ja.

R. Mil­kin­tas tei­gė, kad su uni­ver­si­te­to ga­le­ri­jo­je esan­čiais V. Tru­šio dar­bais, dai­li­nin­ko se­se­ri­mi jį „su­ve­dė“ dai­li­nin­ko bi­čiu­lė ir jo pa­li­ki­mo gel­bė­to­ja šiau­lie­tė kal­bi­nin­kė, bu­vu­si Šiau­lių uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ja Ire­na Ra­ma­nec­kie­nė.

R. Mil­kin­to tei­gi­mu, su V. Tru­šio se­se­ri­mi Vi­da yra pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis, ku­rio­je yra ke­lios pa­veiks­lų do­va­no­ji­mo „An­ge­lo mu­zie­jui“ są­ly­gos: dar­bai tu­ri bū­ti eks­po­nuo­ja­mi (o ne gu­lė­ti fon­duo­se) bei ne­ga­li bū­ti par­duo­da­mi.

For­muo­ja­si so­li­di ko­lek­ci­ja

R. Mil­kin­tas „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo, kad jo įkur­ta­me ir va­do­vau­ja­ma­me „An­ge­lo mu­zie­ju­je“ „iki Vi­to­lio (dar­bų do­va­no­ji­mo – red. pa­st.) bu­vo for­muo­ja­mi trys rin­ki­niai: nuo XVII am­žiaus iki XX am­žiaus pra­džios kur­ti se­nie­ji an­tik­va­ri­niai kū­ri­niai, ki­tas mu­zie­jaus rin­ki­nys – įvai­raus žan­ro ir laik­me­čių tau­to­dai­lės kū­ri­niai, ku­riuo­se vaiz­duo­ja­mi an­ge­lai, o tre­čia­sis rin­ki­nys – mo­der­nio­ji dai­lė.

„At­si­ra­dus V. Tru­šio dar­bams pra­dė­jo po tru­pu­tį pil­dy­tis ir sak­ra­lio­sios ta­py­bos rin­ki­nys“, – pa­sa­ko­jo jau­na­sis ko­lek­ci­nin­kas.

Jis sak­ra­lio­sios ta­py­bos rin­ki­ny­je jau tu­ri šiau­lie­tės An­ta­ni­nos Dap­ku­tės-Pu­kė­nie­nės ta­py­bos dar­bą, Li­no Gry­bės ta­py­bos dar­bų cik­lą sak­ra­lia te­ma­ti­ka, gra­fi­kės Edi­tos Su­choc­ky­tės kū­ri­nį, gra­fi­ko Al­gir­do Pa­ke­liū­no ir ki­tų me­ni­nin­kų dar­bus. Tei­gia, kad dau­ge­lis dai­li­nin­kų dar­bų – taip pat do­va­na mu­zie­jui.

R. Mil­kin­tas paaiš­ki­no, kad pra­di­nė an­ge­lų ko­lek­ci­ja bu­vu­si jo as­me­ni­nė nuo­sa­vy­bė, o sak­ra­lio­sios ta­py­bos dar­bų ko­lek­ci­ja me­ni­nin­kų „yra do­va­no­ta ne jam as­me­niš­kai, o mu­zie­jui – ju­ri­di­niam as­me­niui“.

Ju­ri­di­nia­me as­me­ny­je – „An­ge­lo mu­zie­ju­je“, R. Mil­kin­to tei­gi­mu, dir­ba jis pa­ts ir jo ma­ma.

Skau­džiau­sia te­ma

Iš „An­ge­lo mu­zie­jaus“ ke­liau­ja­me į Šiau­lių uni­ver­si­te­to dai­lės ga­le­ri­ją, iš kur į „An­ge­lo mu­zie­jų“ ir iš­ke­lia­vo V. Tru­šio kū­ri­nių.

Ga­le­ri­jos pa­tal­po­se šal­čiau, nei lau­ke. Bu­vu­sio­se ga­le­ri­jos dai­lės reik­me­nų par­duo­tu­vės pa­tal­po­se ant grin­dų iš­ri­kiuo­ti įvai­raus laik­me­čio Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio, dai­li­nin­ko mo­nu­men­ta­lis­to V. Tru­šio ta­py­bos dar­bai. Į krū­ve­les su­dė­ti pa­ste­lės lakš­tai, di­džiu­liuo­se seg­tu­vuo­se – mo­nu­men­ta­lių­jų kū­ri­nių pro­jek­tai, brė­ži­niai.

Į bu­vu­sios par­duo­tu­vės pa­tal­pas kū­ri­niai per­neš­ti po to, kai juos vie­na­me iš ga­le­ri­jos san­dė­lių už­lie­jo van­duo. Tai esą at­si­ti­ko per­nai re­konst­ruo­jant van­dens ir nuo­te­kų tink­lus ne­to­lie­se bul­va­re. Kai ku­riuos pa­veiks­lus po „mau­dy­nių“ te­ko re­mon­tuo­ti.

Ke­li V. Tru­šio dar­bai šiuo me­tu eks­po­nuo­ja­mi ga­le­ri­jo­je vei­kian­čio­je ju­bi­lie­ji­nė­je Žiem­ga­los dai­li­nin­kų kū­ry­bos pa­ro­do­je „Žiem­ga­lai – 30“.

Ga­le­ri­jos va­do­vas Kor­ne­li­jus Užuo­tas sa­ko, kad dėl V. Tru­šio pa­li­ki­mo da­ro vis­ką, kas jo jė­goms. Net­ru­kus da­lis V. Tru­šio ga­le­ri­jos kam­ba­rė­ly­je sau­go­mų dar­bų ke­liaus į pa­ro­dą Vil­niaus ro­tu­šė­je. Bet ten bus lai­ki­nai.

K. Užuo­to tei­gi­mu, vi­si dar­bai, esan­tys lai­ki­nai ga­le­ri­jo­je, yra su­re­gist­ruo­ti, jo ir I. Ra­ma­nec­kie­nės pa­ra­šais pa­tvir­tin­ti, bū­tent jiems V. Tru­šio se­suo yra pa­ti­kė­ju­si sau­go­ti kū­ri­nius. Kiek sau­gos – ne­ži­nia.

„Gi­mi­nės tu­ri su­si­kal­bė­ti“

Su V. Tru­šio se­se­ri­mi Vi­da „Šiau­lių kraš­tui“ pa­vy­ko su­si­siek­ti te­le­fo­nu. Ji pa­tvir­ti­no, kad dar­bai su jos ži­nia yra Šiau­liuo­se, kad ji taip pat yra pa­si­ra­šiu­si su­tar­tį su „An­ge­lo mu­zie­ju­mi“ – jam yra pa­do­va­no­ti pen­ki dar­bai, ta­čiau su są­ly­ga, kad jie ne­ga­lės bū­ti par­duo­da­mi.

Su­si­sie­kė­me ir su V. Tru­šio bro­liu ži­no­mu dai­li­nin­ku Rai­mon­du Tru­šiu, šiuo me­tu gy­ve­nan­čiu Šiau­lių ra­jo­ne. Jis „Šiau­lių kraš­tui“ pa­tvir­ti­no apie su­dė­tin­gus jų – vi­sų tri­jų vai­kų – san­ty­kius.

R. Tru­šys pri­si­mi­nė, kad pra­šęs at­si­mi­ni­mui nors ke­lių bro­lio Vi­to­lio dar­bų iš to, kas bu­vo par­vež­ta į Šiau­lius po bro­lio mir­ties, bet ne­ga­vęs nė vie­no.

Apie tai, kad R. Tru­šys pra­šęs at­si­mi­ni­mui bro­lio kū­ri­nių, bet jam ne­bu­vo duo­ta, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­tvir­ti­no ir K. Užuo­tas.

„Į se­sers ir bro­lio san­ty­kius ne­no­rė­čiau kiš­tis – pir­miau­sia jie pa­tys tu­ri su­si­tar­ti, iš­siaiš­kin­ti. Aš tik ge­ra­no­riš­kai sau­gau dar­bus iš pa­gar­bos ir pa­rei­gos. Su bu­vu­siu Šiau­lių uni­ver­si­te­to rek­to­riu­mi yra su­tar­ta, kad tie dar­bai čia ga­li pa­bū­ti. Bet am­ži­nai jie čia bū­ti ne­tu­rė­tų – juos rei­kia eks­po­nuo­ti, ro­dy­ti žmo­nėms“, – sa­kė K. Užuo­tas.

Jis pri­si­mi­nė, kad pa­ts V. Tru­šys yra ne kar­tą sa­kęs, kad la­bai ne­no­rė­tų, jog jo dar­bai gu­lė­tų fon­duo­se pa­slėp­ti nuo žmo­nių akių, sva­jo­jo, kad jie gy­ven­tų eks­po­zi­ci­nį gy­ve­ni­mą. Tai esą ne kar­tą yra pa­brė­žu­si ir dai­li­nin­ko bi­čiu­lė I. Ra­ma­nec­kie­nė.

Ke­lias pa­sta­rą­sias die­nas su­si­siek­ti su I. Ra­ma­nec­kie­ne „Šiau­lių kraš­tui“ ne­pa­vy­ko, ji neat­si­lie­pė į te­le­fo­no skam­bu­čius.

Iš­gel­bė­tas ir su­grį­žęs

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė, kaip skaus­min­gai ir ne­ti­kė­tai V. Tru­šio ta­py­ba, ak­va­re­lės, pa­ste­lės, pro­jek­tai, es­ki­zai grį­žo į Šiau­lius po jo mir­ties ("Vi­to­lio Tru­šio „Atei­nu": su­grį­žu­si kū­ry­ba“, „Šiau­lių kraš­tas“, 2018 05 25) .

Pa­sa­ko­jo­me, kaip bu­vu­siuo­se jo na­muo­se Vil­niu­je, kur jis gy­ve­no išė­jęs į pen­si­ją, V. Tru­šio kny­gų re­dak­to­rė, bi­čiu­lė, bu­vu­si bend­ra­dar­bė Šiau­lių uni­ver­si­te­te I. Ra­ma­nec­kie­nė ra­do pa­lė­pė­je jo kū­ri­nius. Na­mas jau bu­vo re­mon­tuo­ja­mas ir kū­ri­niai, rep­re­zen­tuo­jan­tys Šiau­lių dai­lės is­to­ri­ją, liu­dy­to­jų pa­sa­ko­ji­mu, gu­lė­jo su­mes­ti ir ne­rei­ka­lin­gi, kai ku­rie net bu­vę jau ap­ga­din­ti.

I. Ra­ma­nec­kie­nė į tal­ką pa­si­kvie­tė Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jos di­rek­to­rių, bu­vu­sį V. Tru­šio ko­le­gą, ta­py­to­ją K. Užuo­tą ir per ke­lis kar­tus kū­ri­niai iš pa­lė­pės bu­vo par­vež­ti į Šiau­lius. Į Šiau­lius bu­vo par­vež­ta V. Tru­šio ta­py­bos dar­bų, pa­ste­lių, fres­kų pro­jek­tų, ak­va­re­lių, pie­ši­nių. Tarp iš­gel­bė­tų iš pa­lė­pės dar­bų – ir pir­ma­sis V. Tru­šio dar­bas, ta­py­tas 1953 me­tais, kai Vi­to­liui bu­vo maž­daug 16–17 me­tų. Šis dar­bas su­kur­tas gim­ti­nė­je, Pu­ša­lo­te.

V. Tru­šys bu­vo ypač pro­duk­ty­vus me­ni­nin­kas, ypač gau­si jo mol­ber­ti­nė ta­py­ba: vien 1963–1995 me­tais (vė­liau kū­ri­niai ne­re­gist­ruo­ti) V. Tru­šys nu­ta­pė 691 kū­ri­nį: 305 ak­va­re­les, 228 alie­ji­nės ta­py­bos ant dro­bės ir po­pie­riaus dar­bus. 1989–1990 me­tai pa­si­žy­mė­jo pa­ste­lių gau­sa.

Pa­lė­pė­je bu­vo su­ras­tos ir par­vež­tos į Šiau­lius ir abst­rak­ci­jos iš gar­sio­sios V. Tru­šio pa­ro­dos Vil­niu­je 1968 me­tais, ku­ri iš­ka­bė­jo tik vie­ną die­ną, nes sau­gu­mas ją nuė­mė. 1968 me­tais to­kios abst­rak­ci­jos bu­vo lai­ko­mos bur­žua­zi­niu me­nu.

Ypa­tin­gas pa­li­ki­mas

Apie 1970 me­tus V. Tru­šys pra­dė­jo kur­ti gar­sią­sias sa­vo fres­kas ir mo­zai­kas. Už mo­zai­ką „Iš lie­tu­vių mi­to­lo­gi­jos“ Vil­niaus uni­ver­si­te­te 1979 me­tais jam skir­ta LSSR vals­ty­bi­nė pre­mi­ja, da­bar pri­lygs­tan­ti Na­cio­na­li­nei kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jai.

V. Tru­šys yra pa­li­kęs ir so­li­dų mo­nu­men­ta­lio­sios kū­ry­bos pa­li­ki­mą. Ži­no­mų ak­mens mo­zai­kų: Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus Šiau­lių ka­ted­ro­je, aš­tuo­ni Šiau­lių kraš­to as­me­ny­bių M. Bir­žiš­kos, P. Vi­šins­kio, S. Šal­kaus­kio, I. Prie­lgaus­ko, P. Bu­gai­liš­kio, M. Ka­ti­liš­kio, L. Pet­ke­vi­čiaus, J. Vait­ke­vi­čiaus po­rtre­tai: „Gy­vy­bės me­dis“ ir še­ši gy­dy­to­jų po­rtre­tai Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės gar­bės ga­le­ri­jo­je; dip­ti­kas Vals­ty­bi­nia­me Šiau­lių dra­mos teat­re – „Ko­me­di­ja“ ir „Tra­ge­di­ja“.

Su­kur­ta fres­kų ir sgra­fi­tų: „Der­lius“, „Me­di­ci­nos is­to­ri­ja“, „Stumb­rų me­džiok­lė“, „Šo­kis“, „Apy­nė­lis“, „Poil­sis prie Tal­šos eže­ro“, „Or­fė­jas ir Pro­me­tė­jas“ ir kiti.

V. Tru­šys yra su­kū­ręs ir Vin­cen­to van Go­go po­rtre­tą Olan­di­jos mies­to Ete­no-Le­ro, su ku­riuo Šiau­liai drau­gau­ja, me­ri­jai.

Pas­ku­ti­niai V. Tru­šio kū­ri­niai – ku­ni­go Ig­na­co Šta­cho po­rtre­tas, ta­py­tas pa­ste­le, ir po­rtre­ti­nė ak­mens mo­zai­ka Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­rai (2016–2017).

Su­nai­kin­ta kū­ry­ba

„Šiau­lių kraš­tas“ ne kar­tą ra­šė apie skau­džius V. Tru­šio mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės kū­ri­nių li­ki­mus. Šiau­lių uni­ver­si­te­te, re­konst­ruo­jant bib­lio­te­ką, bu­vo su­nai­kin­ta vie­na ver­tin­giau­sių ne tik Šiau­lių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos fres­kų „Or­fė­jas ir Pro­me­tė­jas“. Uni­ka­li ji tuo, kad bu­vo be­ne vie­nin­te­lė ša­ly­je ant lu­bų ta­py­ta šiuo­lai­ki­nė fres­ka.

Uni­ver­si­te­tas su sta­ty­bos bend­ro­ve, neiš­sau­go­ju­sia uni­ka­lios fres­kos, net by­li­nė­jo­si teis­me, o dai­li­nin­kas skau­džiai iš­gy­ve­no kū­ri­nio ne­tek­tį.

„Aš jau per­žeg­no­jau vie­ną ge­riau­sių sa­vo kū­ri­nių“, – ta­da „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė V. Tru­šys

„Šiau­lių kraš­tas" prieš ke­lio­li­ka me­tų ste­bė­jo ir 1974 me­tais V. Tru­šio nu­ta­py­tos di­džiau­sios Lie­tu­vo­je 125 kvad­ra­ti­nių met­rų fres­kos „Stumb­rų me­džiok­lė“ li­ki­mą bu­vu­sio Šiau­lių mė­sos kom­bi­na­to klu­be. Pas­ku­ti­nį kar­tą fres­ka ma­ty­ta jau ap­dau­žy­ta. Už šią fres­ką V. Tru­šiui bu­vo su­teik­ta Res­pub­li­ki­nė pre­mi­ja.

2001 me­tų ko­vą be au­to­riaus ži­nios nuo Šiau­lių ra­jo­no Ža­rė­nų kul­tū­ros na­mų fa­sa­do nuim­ta mo­zai­ka "Ąžuo­las“. Vie­nin­te­lė Šiau­lių ra­jo­ne bu­vu­si mo­zai­ka, vaiz­duo­jan­ti Lie­tu­vos lau­kų ir miš­kų ga­liū­ną ąžuo­lą, din­go be pėd­sa­kų.

Se­no­kai ne­bė­ra V. Tru­šio fres­kos Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, bu­vu­sio­je „Gu­ber­ni­jos“ ali­nė­je, ne­ma­žai smul­kes­nių fres­kų par­duo­tu­vė­se.

„Šiau­lių kraš­tas“ bu­vo su­ra­dęs ir Jo­niš­kio ra­jo­ne, Sat­kū­nuo­se, be­griū­van­čiuo­se kul­tū­ros na­muo­se 1972 me­tais nu­ta­py­tą fres­ką „Liau­dies me­nas ir ama­tai“, ku­ri jau bu­vo ge­ro­kai ap­ga­din­ta ir jos li­ki­mas da­bar neaiš­kus.

Da­lis pa­sta­tų, ku­riuo­se bu­vo V. Tru­šio mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės kū­ri­nių, pri­va­ti­zuo­ti. Nau­jie­ji sa­vi­nin­kai dėl ne­ži­no­ji­mo, re­mon­to, su­nai­ki­no dau­ge­lį jo kū­ri­nių.

Pro­fe­so­rius ne kar­tą sie­lo­ję­sis dėl sa­vo su­nai­kin­tų, už­mirš­tų dar­bų ir pa­ts yra su­lau­kęs skau­daus li­ki­mo smū­gio iš Šiau­lių uni­ver­si­te­to, ku­riam ati­da­vė sa­vo bran­džiau­sius veik­los me­tus. Šiau­lių aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je dir­bęs nuo 1961 iki 2006 me­tų, kū­ręs Šiau­lių dai­lės mo­kyk­lą, V. Tru­šys at­lei­di­mo iš dar­bo la­pe­lį ga­vo li­go­ni­nės pa­la­to­je.

KO­MEN­TA­RAS

To­kiam pa­li­ki­mui – ne vie­ta „san­dė­liu­kuo­se“

Pro­fe­so­riaus Vi­to­lio Tru­šio ko­le­ga, bi­čiu­lis šiau­lie­tis Sei­mo na­rys Sta­sys TU­MĖ­NAS sa­ko, jog blo­giau­sia, kad mies­tas de­ra­mai ne­pa­si­rū­pi­na Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio kū­ry­bi­niu pa­li­ki­mu, ku­ris yra svar­bi ne tik Šiau­lių, Žiem­ga­los, bet ir Lie­tu­vos dai­lės is­to­ri­jos da­lis.

– Skau­du, kad pa­lė­pė­je ras­ti dar­bai yra par­ga­ben­ti į Šiau­lius ir sau­go­mi už­ka­bo­riuo­se ir san­dė­liuo­se...

Duok Die­ve, kad iš­si­spręs­tu Šiau­liuo­se Zu­bo­vų rū­mų – bu­vu­sio Šiau­lių uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to pa­sta­to li­ki­mas – kad pa­sta­tas ati­tek­tų me­ni­nin­kams. Esu ne kar­tą iš­sa­kęs idė­ją, kad šiuo­se rū­muo­se ga­lė­tų įsi­kur­ti Šiau­lių me­ni­nin­kų na­mai, ku­riuos gal­būt ga­lė­tų ku­ruo­ti Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­ga. Šiuo­se rū­muo­se ga­lė­tų bū­ti įkur­ta nuo­la­ti­nė žy­miau­sių Šiau­lių dai­li­nin­kų eks­po­zi­ci­ja. Juk tiek yra li­kę uni­ka­lių Vi­to­lio Tru­šio, Eduar­do Juch­ne­vi­čiaus, Vy­tau­to ir Da­lios Tri­ban­džių dar­bų. Tai bū­tų iš­si­pil­džiu­si sva­jo­nė ir so­li­di dai­lės ko­lek­ci­ja.

Ta­čiau Zu­bo­vų rū­mų li­ki­mas dar neaiš­kus, kaip neaiš­kus ir Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jos li­ki­mas. Duok Die­ve, kad ta ga­le­ri­ja bū­tų iš­sau­go­ta, kad šiau­lie­čiams pa­vyk­tų įro­dy­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­tui, kad ji mies­tui rei­ka­lin­ga, nes da­bar vis gir­di­si šne­kų iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to, kad esą Šiau­liams ta ga­le­ri­ja ne­rei­ka­lin­ga. Bet da­bar Šiau­lių uni­ver­si­te­tas dar pa­ts yra to pa­sta­to šei­mi­nin­kas ir iki lie­pos 1 die­nos tu­ri vyk­ti de­ry­bos ir, ti­kiu, kad ta ga­le­ri­ja iš­liks.

V. Tru­šio bi­čiu­lė Ire­na Ra­ma­nec­kie­nė, K. Užuo­tas pa­dė­jo iš­gel­bė­ti dai­li­nin­ko pa­li­ki­mą – pa­gar­ba jiems.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­ja sau­go tuos dar­bus, į pa­ro­das juos duo­da, bet rei­kia reg­la­men­tuo­ti ir su­dė­lio­ti tam pa­li­ki­mo sau­go­ji­mui tei­si­nį pa­grin­dą, kad šio pa­li­ki­mo neiš­tam­py­tų. Rei­kia pa­ga­liau pa­si­rū­pin­ti to­kiu so­li­džiu me­no pa­li­ki­mu, kol jo neiš­ti­ko ka­tast­ro­fa.

„An­ge­lo mu­zie­jaus“ va­do­vas – jau­nas žmo­gus, paė­mė pen­kis dar­bus, jis juos eks­po­nuo­ja – bent žmo­nės juos ma­to.

Ta­čiau šio­je si­tua­ci­jo­je pa­ga­liau mies­to Kul­tū­ros sky­rius tu­ri pra­dė­ti veik­ti, kad tam pa­li­ki­mui iš­sau­go­ti bū­tų su­dė­ti ci­vi­li­zuo­ti sau­gik­liai, kol gal­būt at­si­ras jiems skir­ta mies­to ga­le­ri­ja. Mies­to Kul­tū­ros sky­rius, Kul­tū­ros ta­ry­ba tu­ri im­tis va­dy­bos, kaip pa­gar­biai pa­sielg­ti su tais dar­bais. Gal Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jui ati­duo­ti? Gal Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jai? O gal Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­ją pa­lik­ti jiems sau­got, bet tai tu­ri bū­ti ofi­cia­lus ir tei­siš­kai įtei­sin­tas sau­go­to­jas, šei­mi­nin­kas.

Ma­nau, kad ir Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos Šiau­lių sky­rius šiek tiek ap­si­lei­dęs šio­je si­tua­ci­jo­je, nes, kaip su­pran­tu, vi­siš­kai tuo ne­si­do­mi ir ne­si­ki­ša. Šiau­lių dai­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jai pa­ga­liau rei­kia ap­si­spręs­ti, kiek tie V. Tru­šio dar­bai gu­lės „san­dė­liu­kuo­se“?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je san­dė­liuo­ja­ma iš­gel­bė­ta Vi­to­lio Tru­šio ta­py­ba, pa­ste­lės, ak­va­re­lės.

Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis, dai­li­nin­kas mo­nu­men­ta­lis­tas Vi­to­lis Tru­šys sva­jo­jo, kad jo kū­ry­ba bū­tų ma­to­ma žmo­nėms.

V. Tru­šio pa­veiks­lai „Du­rys į erd­vę", „Še­šė­lis“ ir „Poe­to ka­pas“, do­va­no­ti "An­ge­lo mu­zie­jui", yra eks­po­nuo­ja­mi  ant vie­nos sienos.

V. Tru­šio „Smūt­ke­liai“, do­va­no­ti „An­ge­lo mu­zie­jui“, kur­ti prieš 54 me­tus.

V. Tru­šys. „Pa­pi­lės baž­ny­čia“. Ypa­tin­gą is­to­ri­nę reikš­mę tu­ri abs­trak­čio­ji V. Tru­šio ta­py­ba, ku­ri prieš 50 me­tų bu­vo lai­ko­ma bur­žua­zi­ne. V. Tru­šio abst­rak­ci­jų pa­ro­da, eks­po­nuo­ta ly­giai vie­ną die­ną, sau­gu­mo bu­vo nu­ka­bin­ta.

„An­ge­lo mu­zie­jaus“ įkū­rė­jas ir di­rek­to­rius Ry­tis Mil­kin­tas pa­sa­ko­ja, kaip V. Tru­šio dar­bai at­si­ra­do jo pri­va­čia­me mu­zie­ju­je.

„An­ge­lo mui­zie­jus“ įsi­kū­ręs 70 kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­po­je.

Su V. Tru­šiu bi­čiu­lia­vę­sis jo kraš­tie­tis Sta­sys Tu­mė­nas sa­ko, kad to­kio mas­to kū­ry­ba ver­ta dau­giau, nei „san­dė­liu­kai“ ir ra­gi­na mies­to val­džią, dai­li­nin­kus steig­ti mies­to ga­le­ri­ją. Pa­tal­pų, tin­ka­mų tam, Šiau­liuo­se tuš­čių yra.