„Giraitės“ gyventojus saugo ne tik kameros

„Gi­rai­tės“ gy­ven­to­jus sau­go ne tik ka­me­ros

Per 20 me­tų gy­vuo­jan­ti Rad­vi­liš­kio dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­ja (DNSB) „Gi­rai­tė“ – pui­kaus tvar­ky­mo­si pa­vyz­dys ne tik ra­jo­ne, bet ir ap­skri­ty­je.

Rei­kė­tų ge­ro­kai paieš­ko­ti bend­ri­jos, ku­rios gy­ven­to­jų sau­gu­mą už­tik­rin­tų 11 įreng­tų vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rų. Ta­čiau gy­ven­to­jus sau­go ne tik jos. Pa­lai­ko ir sau­go žmo­nių bend­ruo­me­niš­ku­mas ir no­ras gy­ven­ti gra­žiau.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Ka­me­ros pa­gel­bė­ja ir po­li­ci­jai

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai džiau­gia­si glau­džiu bend­ra­dar­bia­vi­mu su DNSB „Gi­rai­te“.

„Tai – vie­na ak­ty­viau­sių ra­jo­no „Sau­gios kai­my­nys­tės“ na­rių. „Gi­rai­tės“ at­sto­vai no­riai da­ly­vau­ja ko­mi­sa­ria­to or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­niuo­se, są­skry­džiuo­se, yra pi­lie­tiš­ki, pa­gel­bė­ja nu­sta­tant vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­jus.

Šio dau­gia­bu­čio na­mo te­ri­to­ri­jo­je (laip­ti­nė­se, lau­ke, bend­ro­jo nau­do­ji­mo aikš­te­lė­je) už gy­ven­to­jų lė­šas įreng­ta ke­lio­li­ka vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rų, pa­de­dan­čių išaiš­kin­ti ne tik pa­žei­dė­jus, bet ne­re­tai pa­gel­bė­jan­čių spręs­ti sau­gu­mo pro­ble­mas. Juk var­gu ar va­gys brau­sis į bu­tus na­me, iš vi­sų pu­sių ap­sup­ta­me ka­me­rų“, – bend­ri­ją "Sau­gios kai­my­nys­tės" bend­ruo­me­nių są­skry­dy­je re­dak­ci­jai gy­rė Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nė Ilo­na Ser­no­vie­nė.

Kas gi tai per tvir­to­vė, ku­rios sau­gu­mą gi­na tiek ap­lin­kui įreng­tų vaiz­do ka­me­rų?

„Gi­rai­tei“ nuo pat jos įkū­ri­mo va­do­vau­jan­tis Al­ber­tas Vi­tar­tas juo­kia­si: „Ne­pas­te­bė­tas į mū­sų na­mo te­ri­to­ri­ją ne­pa­teks nė vie­nas – ją ir ap­lin­kui esan­čią vie­to­vę aky­lai sau­go 11 vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rų. Tą ži­no vi­si ap­lin­ki­niai, to­dėl gy­ve­na­me sau­giai“.

Už gy­ven­to­jų lė­šas įreng­tos ka­me­ros – ne­men­kas sau­gu­mo ga­ran­tas gy­ven­to­jams, mat, šis mik­ro­ra­jo­nas daž­no­kai pa­ten­ka į po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų aki­ra­tį. Čia gy­ve­na ne­ma­žai so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, už­klys­ta nu­si­kals­ti lin­ku­sių as­me­nų.

Bend­ri­ja na­mo gy­ven­to­jų sau­gu­mu pa­si­rū­pi­no ir įsi­reng­da­ma mo­der­nią įė­ji­mo į laip­ti­nes sis­te­mą – į laip­ti­nes ga­li­ma pa­tek­ti tik pa­si­nau­do­jus spe­cia­lio­mis kor­te­lė­mis.

Kol ji bu­vo įreng­ta, na­mo pir­mi­nin­kas ap­va­žia­vo Šiau­lius, Pa­ne­vė­žį, Klai­pė­dą, do­mė­jo­si, kaip vei­kia pa­na­šios sis­te­mos. Ir ką gi – dvy­li­ka me­tų ne­prie­kaiš­tin­gai tar­na­vu­sios mo­der­nios „spy­nos“, ra­gus pra­dė­jo ro­dy­ti tik da­bar – su­ge­do vie­no­je laip­ti­nė­je.

Bend­ri­ja gy­vuo­ja du de­šimt­me­čius

Šie­met 22 me­tų gy­va­vi­mo su­kak­tį mi­nė­sian­ti bend­ri­ja – vie­na pir­mų­jų ra­jo­ne, „pa­bė­gu­si“ iš tuo­me­ti­nės ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų bend­ro­vės pri­klau­so­my­bės.

„La­bai ap­leis­tas tuo­met bu­vo mū­sų dau­gia­bu­tis. Se­nie­ji na­mo gy­ven­to­jai pri­si­me­na, kaip į rū­sius bu­vo ga­li­ma pa­tek­ti tik avint gu­mi­nius. Ši­lu­mos punk­te au­go bul­vės, per kiau­rą sto­gą bė­gan­tis van­duo už­lie­da­vo elekt­ros sky­di­nes, tad ding­da­vo elekt­ra, ne­veik­da­vo lif­tas“, – nu­si­pur­to pri­si­mi­ni­mus na­mo pir­mi­nin­kas.

Gal to­dėl „Gi­rai­tei“ pa­vy­ko gau­ti dau­gu­mos gy­ven­to­jų pri­ta­ri­mą ir ji pir­mo­ji ra­jo­ne, dar 2000-ai­siais, pa­si­nau­do­jo Ener­gi­jos tau­py­mo būs­te de­monst­ra­ci­niu pro­jek­tu ir už gau­tą pa­ra­mą pa­kei­tė ir ap­šil­ti­no sto­gą, šil­ti­no rū­sio lu­bas, mo­der­ni­za­vo ši­lu­mos punk­tą, pa­kei­tė karš­to ir šal­to van­dens vamz­dy­nus, no­rin­tys – ir lan­gus.

„Vie­nin­te­lis mi­nu­sas bu­vo di­de­lės tuo­me­ti­nės ban­ko pa­lū­ka­nos – sie­ku­sios ko­ne 11 pro­cen­tų, ta­čiau pa­ti pa­ra­ma su vis­kuo su­da­rė be­veik 50 pro­cen­tų. Bu­vo, kas vi­są rei­kia­mą su­mą su­mo­kė­jo iš kar­to, ki­ti da­li­mis mo­kė­jo vi­sus 10 me­tų. So­cia­liai rem­ti­niems gy­ven­to­jams be­veik nie­kas ne­kai­na­vo“, – prieš 18 me­tų įgy­ven­din­tą pro­jek­tą, lei­du­sį su­tau­py­ti apie 30 pro­cen­tų ši­lu­mos, pri­si­mi­nė A. Vi­tar­tas.

Vė­liau už bend­ri­jos na­rių lė­šas bu­vo pa­keis­ti ka­na­li­za­ci­jos vamz­dy­nai, na­mo vi­daus bend­ro­jo nau­do­ji­mo elekt­ros tink­las, su­mon­tuo­tos nau­jos elekt­ros sky­di­nės, su­re­mon­tuo­tos laip­ti­nės, pa­reng­tas ir šiuo me­tu įgy­ven­di­na­mas ap­lin­kos tvar­ky­mo pro­jek­tas.

„Jei­gu bend­ri­joms ban­kai su­teik­tų pa­sko­las su 3 pro­cen­tų pa­lū­ka­no­mis, joms ne­rei­kė­tų jo­kių tar­pi­nin­kų – re­no­va­ci­ja kai­nuo­tų daug pi­giau“, – įsi­ti­ki­nęs A. Vi­tar­tas.

„Gi­rai­tei“, pa­sak jo, ir­gi jau rei­kė­tų nau­jos re­no­va­ci­jos – rei­kė­tų ap­šil­tin­ti pa­sta­to išo­rę, to­bu­lin­ti šil­dy­mo sis­te­mą, at­lik­ti ki­tus dar­bus, bet jų su gy­ven­to­jų nuo­lat kau­pia­mo­mis lė­šo­mis neat­lik­si – per di­de­lės su­mos. Gal to­dėl kol kas tam gy­ven­to­jai ne­pri­ta­ria.

Ku­ria sa­vo tra­di­ci­jas

Vi­sus ki­tus rei­ka­lin­gus dar­bus bend­ri­ja „Gi­rai­tė“ at­lie­ka iš kau­pia­mų lė­šų. Iš jų iš­lai­ko­mas ir pir­mi­nin­kas, bu­hal­te­rė, pu­se eta­to dir­ba dar­bi­nin­kas.

Bend­ri­ja ne­sam­do ši­lu­mos punk­to pri­žiū­rė­to­jo – šį dar­bą at­lie­ka kur­sus bai­gęs ir rei­kia­mą pa­žy­mė­ji­mą tam tu­rin­tis A. Vi­tar­tas. Jis at­sa­kin­gas ir už sklan­dų lif­to dar­bą – tu­ri ir lif­ti­nin­ko tei­ses.

Nors lif­tas kol kas re­tai ka­da už­strin­ga, bet, pa­sak po­no Al­ber­to, ar­tė­ja lai­kas, kai teks jį jau keis­ti.

Bend­ri­ja lė­šas ly­gio­mis da­li­mis kau­pia žie­mą ir va­sa­rą. Vi­soms reik­mėms (su eksp­loa­ta­ci­nė­mis, kau­pia­mo­sio­mis lė­šo­mis, laip­ti­nių elekt­ra ir lif­tu, sim­bo­li­ne rink­lia­va už lai­ko­mus gy­vū­nus) tri­jų kam­ba­rių bu­tui per mė­ne­sį ten­ka tam at­sei­kė­ti apie 40 eu­rų.

Per 21-erius gy­va­vi­mo me­tus bend­ri­jos na­riai į sa­vo būs­tą ir gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką in­ves­ta­vo apie 100 tūs­tan­čių eu­rų.

„Mes vis­ką da­ro­me pa­gal pro­jek­tus. Dau­gia­bu­tį juo­sian­ti tvo­ra ir ša­lia jos au­gi­na­ma gy­vat­vo­rė – ir­gi da­lis įgy­ven­di­na­mo pro­jek­to. Užau­gus gyvatvorei, tvo­ros ne­be­rei­kės. Tuo­met mes tu­rė­si­me dai­lią ap­lin­ką su pri­žiū­rė­ta ve­ja, ne­di­de­liais me­džių go­je­liais, vai­kų žai­di­mų aikš­te­le, ku­rio­je ir da­bar žai­džia ne tik mū­sų, bet ir ap­lin­ki­nių na­mų vai­kai“, – pa­ma­žu įgy­ven­di­na­mas bend­ri­jas idė­jas ap­ro­do pir­mi­nin­kas ir pa­si­džiau­gia, kad gy­ven­to­jai ne­nu­mo­ja ran­ka į ak­ty­vo siū­lo­mus pro­jek­tus, da­ly­vau­ja tal­ko­se, puo­se­lė­ja ap­lin­ką.

„Ne vi­si vie­no­dai tvar­ko­si. Yra ir mie­liau žiū­rin­čių pro lan­gus, ta­čiau džiau­giuo­si, kad šei­my­niš­ku­mo vi­ru­su pa­ma­žu už­si­kre­čia­ma vie­nas nuo ki­to“, – sa­ko pir­mi­nin­kas.

Bend­ruo­me­niš­ku­mą ska­ti­na ir su­kur­tos tra­di­ci­jos – prie dau­gia­bu­čio plaz­dan­ti Lie­tu­vos vė­lia­va, bend­ri­jos tu­ri­ma sim­bo­li­ka, kas­met kie­me prieš Ka­lė­das pa­puo­šia­ma eg­lė ir ap­si­lan­kan­tis Ka­lė­dų se­ne­lis, kar­tu šven­čia­mi bend­ri­jos ju­bi­lie­jai ir ki­tos šventės.

Au­to­rės nuo­tr.

Rad­vi­liš­kio dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­jai „Gi­rai­tė“ 21-erius me­tus va­do­vau­jan­tis Al­ber­tas Vi­tar­tas: „Bend­ruo­me­niš­ku­mo ir šei­my­niš­ku­mo mo­ko­mės vie­nas iš ki­to“.

„Gi­rai­tės“ bend­ri­jos de­vy­naukš­tį iš ki­tų iš­ski­ria ne tik iš­kel­ta vė­lia­va, bet ir te­ri­to­ri­ją su­pan­ti tvo­ra bei ją ste­bin­čios vaiz­do ka­me­ros.