
Naujausios
„Giraitės“ gyventojus saugo ne tik kameros
Per 20 metų gyvuojanti Radviliškio daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB) „Giraitė“ – puikaus tvarkymosi pavyzdys ne tik rajone, bet ir apskrityje.
Reikėtų gerokai paieškoti bendrijos, kurios gyventojų saugumą užtikrintų 11 įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Tačiau gyventojus saugo ne tik jos. Palaiko ir saugo žmonių bendruomeniškumas ir noras gyventi gražiau.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kameros pagelbėja ir policijai
Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su DNSB „Giraite“.
„Tai – viena aktyviausių rajono „Saugios kaimynystės“ narių. „Giraitės“ atstovai noriai dalyvauja komisariato organizuojamuose renginiuose, sąskrydžiuose, yra pilietiški, pagelbėja nustatant viešosios tvarkos pažeidėjus.
Šio daugiabučio namo teritorijoje (laiptinėse, lauke, bendrojo naudojimo aikštelėje) už gyventojų lėšas įrengta keliolika vaizdo stebėjimo kamerų, padedančių išaiškinti ne tik pažeidėjus, bet neretai pagelbėjančių spręsti saugumo problemas. Juk vargu ar vagys brausis į butus name, iš visų pusių apsuptame kamerų“, – bendriją "Saugios kaimynystės" bendruomenių sąskrydyje redakcijai gyrė Policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ilona Sernovienė.
Kas gi tai per tvirtovė, kurios saugumą gina tiek aplinkui įrengtų vaizdo kamerų?
„Giraitei“ nuo pat jos įkūrimo vadovaujantis Albertas Vitartas juokiasi: „Nepastebėtas į mūsų namo teritoriją nepateks nė vienas – ją ir aplinkui esančią vietovę akylai saugo 11 vaizdo stebėjimo kamerų. Tą žino visi aplinkiniai, todėl gyvename saugiai“.
Už gyventojų lėšas įrengtos kameros – nemenkas saugumo garantas gyventojams, mat, šis mikrorajonas dažnokai patenka į policijos pareigūnų akiratį. Čia gyvena nemažai socialinės rizikos šeimų, užklysta nusikalsti linkusių asmenų.
Bendrija namo gyventojų saugumu pasirūpino ir įsirengdama modernią įėjimo į laiptines sistemą – į laiptines galima patekti tik pasinaudojus specialiomis kortelėmis.
Kol ji buvo įrengta, namo pirmininkas apvažiavo Šiaulius, Panevėžį, Klaipėdą, domėjosi, kaip veikia panašios sistemos. Ir ką gi – dvylika metų nepriekaištingai tarnavusios modernios „spynos“, ragus pradėjo rodyti tik dabar – sugedo vienoje laiptinėje.
Bendrija gyvuoja du dešimtmečius
Šiemet 22 metų gyvavimo sukaktį minėsianti bendrija – viena pirmųjų rajone, „pabėgusi“ iš tuometinės komunalinių paslaugų bendrovės priklausomybės.
„Labai apleistas tuomet buvo mūsų daugiabutis. Senieji namo gyventojai prisimena, kaip į rūsius buvo galima patekti tik avint guminius. Šilumos punkte augo bulvės, per kiaurą stogą bėgantis vanduo užliedavo elektros skydines, tad dingdavo elektra, neveikdavo liftas“, – nusipurto prisiminimus namo pirmininkas.
Gal todėl „Giraitei“ pavyko gauti daugumos gyventojų pritarimą ir ji pirmoji rajone, dar 2000-aisiais, pasinaudojo Energijos taupymo būste demonstraciniu projektu ir už gautą paramą pakeitė ir apšiltino stogą, šiltino rūsio lubas, modernizavo šilumos punktą, pakeitė karšto ir šalto vandens vamzdynus, norintys – ir langus.
„Vienintelis minusas buvo didelės tuometinės banko palūkanos – siekusios kone 11 procentų, tačiau pati parama su viskuo sudarė beveik 50 procentų. Buvo, kas visą reikiamą sumą sumokėjo iš karto, kiti dalimis mokėjo visus 10 metų. Socialiai remtiniems gyventojams beveik niekas nekainavo“, – prieš 18 metų įgyvendintą projektą, leidusį sutaupyti apie 30 procentų šilumos, prisiminė A. Vitartas.
Vėliau už bendrijos narių lėšas buvo pakeisti kanalizacijos vamzdynai, namo vidaus bendrojo naudojimo elektros tinklas, sumontuotos naujos elektros skydinės, suremontuotos laiptinės, parengtas ir šiuo metu įgyvendinamas aplinkos tvarkymo projektas.
„Jeigu bendrijoms bankai suteiktų paskolas su 3 procentų palūkanomis, joms nereikėtų jokių tarpininkų – renovacija kainuotų daug pigiau“, – įsitikinęs A. Vitartas.
„Giraitei“, pasak jo, irgi jau reikėtų naujos renovacijos – reikėtų apšiltinti pastato išorę, tobulinti šildymo sistemą, atlikti kitus darbus, bet jų su gyventojų nuolat kaupiamomis lėšomis neatliksi – per didelės sumos. Gal todėl kol kas tam gyventojai nepritaria.
Kuria savo tradicijas
Visus kitus reikalingus darbus bendrija „Giraitė“ atlieka iš kaupiamų lėšų. Iš jų išlaikomas ir pirmininkas, buhalterė, puse etato dirba darbininkas.
Bendrija nesamdo šilumos punkto prižiūrėtojo – šį darbą atlieka kursus baigęs ir reikiamą pažymėjimą tam turintis A. Vitartas. Jis atsakingas ir už sklandų lifto darbą – turi ir liftininko teises.
Nors liftas kol kas retai kada užstringa, bet, pasak pono Alberto, artėja laikas, kai teks jį jau keisti.
Bendrija lėšas lygiomis dalimis kaupia žiemą ir vasarą. Visoms reikmėms (su eksploatacinėmis, kaupiamosiomis lėšomis, laiptinių elektra ir liftu, simboline rinkliava už laikomus gyvūnus) trijų kambarių butui per mėnesį tenka tam atseikėti apie 40 eurų.
Per 21-erius gyvavimo metus bendrijos nariai į savo būstą ir gyvenamąją aplinką investavo apie 100 tūstančių eurų.
„Mes viską darome pagal projektus. Daugiabutį juosianti tvora ir šalia jos auginama gyvatvorė – irgi dalis įgyvendinamo projekto. Užaugus gyvatvorei, tvoros nebereikės. Tuomet mes turėsime dailią aplinką su prižiūrėta veja, nedideliais medžių gojeliais, vaikų žaidimų aikštele, kurioje ir dabar žaidžia ne tik mūsų, bet ir aplinkinių namų vaikai“, – pamažu įgyvendinamas bendrijas idėjas aprodo pirmininkas ir pasidžiaugia, kad gyventojai nenumoja ranka į aktyvo siūlomus projektus, dalyvauja talkose, puoselėja aplinką.
„Ne visi vienodai tvarkosi. Yra ir mieliau žiūrinčių pro langus, tačiau džiaugiuosi, kad šeimyniškumo virusu pamažu užsikrečiama vienas nuo kito“, – sako pirmininkas.
Bendruomeniškumą skatina ir sukurtos tradicijos – prie daugiabučio plazdanti Lietuvos vėliava, bendrijos turima simbolika, kasmet kieme prieš Kalėdas papuošiama eglė ir apsilankantis Kalėdų senelis, kartu švenčiami bendrijos jubiliejai ir kitos šventės.
Autorės nuotr.
Radviliškio daugiabučio namo savininkų bendrijai „Giraitė“ 21-erius metus vadovaujantis Albertas Vitartas: „Bendruomeniškumo ir šeimyniškumo mokomės vienas iš kito“.
„Giraitės“ bendrijos devynaukštį iš kitų išskiria ne tik iškelta vėliava, bet ir teritoriją supanti tvora bei ją stebinčios vaizdo kameros.