\"Tautiška giesmė\" – Tyrulių pelkėse prie partizanų bunkerių

"Tau­tiš­ka gies­mė" – Ty­ru­lių pel­kė­se prie par­ti­za­nų bun­ke­rių

Va­sa­rio 16-osios ry­tą prie Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Ty­ru­lių se­niū­ni­jos rin­ko­si vė­lia­vė­lė­mis ne­ši­ni žy­gei­viai – žmo­nės, ku­rie gi­mė ir užau­go Ty­ru­liuo­se ar apy­lin­kė­se, jau­nys­tės ir moks­lo drau­gai su šei­mo­mis. Bu­vę ir esa­mi ty­ru­liš­kiai Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės die­ną mi­nė­jo ypa­tin­go­je vie­to­je – Ty­ru­lių pel­kė­se, prie bu­vu­sių par­ti­za­nų bun­ke­rių. Šią is­to­ri­nę vie­tą iš už­marš­ties pri­kė­lė dien­raš­tis „Šiau­lių kraš­tas“.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Į žy­gį su­ve­dė pa­ža­das

Apie ypa­tin­gą ty­ru­liš­kių žy­gį „Šiau­lių kraš­tui“ pa­pa­sa­ko­jo As­tu­tė Kurt­ku­vie­nė, aso­cia­ci­jos „Ty­ru­lių bend­ruo­me­nė“ pir­mi­nin­kė.

Ji pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo pro­ga jau ant­rą kar­tą ren­gia­mas toks žy­gis, nes šiuos žmo­nes su­ve­dė duo­tas pa­ža­das Lie­tu­vos nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną mi­nė­ti par­ti­za­no Leo­no Ca­por­kaus ir jo ko­vos drau­gų žū­ties vie­to­je, Ty­ru­lių pel­kė­se, kur L. Ca­por­kaus naš­lė ir ki­ti ar­ti­mie­ji yra pa­sta­tę at­mi­ni­mo pa­mink­lą.

Bū­tent prie šio pa­mink­lo ty­ru­liš­kiai jau mi­nė­jo Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­tį ir 2018 me­tų Va­sa­rio 16-ąją jau šven­tė ten.

Nuo Ty­ru­lių se­niū­ni­jos iki miš­kų, ku­riuo­se yra par­ti­za­nų ir L. Ca­por­kaus at­mi­ni­mo ženk­lų – ge­ras ga­ba­las, tad link Ty­ru­lių pel­kių žy­gei­viai va­žia­vo au­to­mo­bi­liais.

„Pa­va­sa­rio sau­lė šil­dė že­mę ir tirp­dė le­dus, kar­tu sun­kin­da­ma va­žia­vi­mo są­ly­gas. Ta­čiau mū­sų dar lau­kė miš­kas. Mus pa­si­ti­ko šla­pias snie­gas ir tik žvė­rių pėd­sa­kai. Ne­ši­ni vė­lia­vo­mis, ku­rios taip iš­di­džiai ple­vė­sa­vo dar ne­pa­si­puo­šu­sio spal­vo­mis miš­ko fo­ne, žy­gio da­ly­viai pa­su­ko pa­mink­lo link. Miš­ku paė­jus apie ki­lo­met­rą, prieš akis iš­ni­ro kal­ve­lė. Ša­lia bu­vu­sio par­ti­za­nų bun­ke­rio vie­tos sto­vi pa­mink­las. Tai mū­sų ke­lio­nė tiks­las“, – laiš­ke re­dak­ci­jai ra­šė A. Kurt­ku­vie­nė.

Prie pa­mink­lo ty­ru­liš­kiai pa­dė­jo gė­lių, už­de­gė žva­ke­lių ir iš vi­sos šir­dies gie­do­jo "Tau­tiš­ką gies­mę". Prie pa­mink­lo, par­ti­za­nų žū­ties vie­to­je pa­si­da­li­jo ži­nio­mis apie Ty­ru­lių pel­kė­se ir Dūk­to miš­ke vy­ku­sias ko­vas, tų ko­vų da­ly­vius. Vie­ni apie tai skai­tė, ki­ti tai iš­gir­do iš sa­vo ar­ti­mų­jų.

„Čia, kur vy­ko ko­vos už sa­vo kraš­tą, už sa­vo kal­bą, sa­vo raš­tą, už bro­lius, se­se­ris ir tė­vus, da­bar tvy­ro ra­my­bė. Mes ją trum­pam su­drums­tė­me sa­vo kal­bo­mis, gie­do­ji­mu ir šur­mu­liu. O la­biau­siai džiu­gu, kad šiais me­tais mū­sų bū­rys di­des­nis nei per­nai“, – ra­šė A. Kurt­ku­vie­nė.

Su­si­rin­ku­sie­ji kal­bė­jo ir apie atei­nan­čią Va­sa­rio 16-ąją, nes no­ri, kad toks žy­gis tap­tų gra­žia ir nuo­šir­džia tra­di­ci­ja.

At­min­tį at­gai­vi­no „Šiau­lių kraš­tas“

Aso­cia­ci­jos „Ty­ru­lių bend­ruo­me­nė“ pir­mi­nin­kė A. Kurt­ku­vie­nė pa­sa­ko­jo, kad at­min­tį apie tai, jog Ty­ru­lių pel­kė­se yra svar­bi Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bei vie­ta, pri­mi­nė „Šiau­lių kraš­to“ straips­niai. Jų bu­vo net ke­le­tas.

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė straips­nių cik­lą apie nu­žu­dy­tą ūki­nin­ką Ig­ną Po­žė­lą, ku­rio žū­ties is­to­ri­ją laik­raš­čio žur­na­lis­tai pai­nio­jo be­veik prieš sep­ty­ne­rius me­tus ir tai už­tru­ko ke­lis mė­ne­sius.

Ne­ti­kė­tai beieš­kant ūki­nin­ko I. Po­žė­los žū­ties pėd­sa­kų, liu­dy­to­jai „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tus at­ve­dė į Ty­ru­lių pel­kes, į par­ti­za­nų va­da­vie­tę. Pir­ma­sis straips­nis apie par­ti­za­nų va­da­vie­tę – „Li­ki­mas nu­ve­dė į Ty­ru­lių pel­kes“ bu­vo iš­spaus­din­tas 2012 me­tų ge­gu­žės 26 die­ną.

Pak­ruo­jo ra­jo­ne, Žei­me­ly­je gy­ve­nan­tis Kęs­tu­tis Fi­li­pa­vi­čius, per­skai­tęs pub­li­ka­ci­jas apie I. Po­žė­los žū­ties ir pa­lai­do­ji­mo vie­tas žur­na­lis­tus pa­ly­dė­jo į Ty­ru­lių pel­kes, vaikš­čio­jo­me, ty­ri­nė­jo­me, nes čia, K. Fi­li­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, jo vai­kys­tė­je vai­kai smė­lio kal­ne­liuo­se ras­da­vo žmo­nių kau­lų.

Vos iš­spaus­di­nus šį straips­nį su­lau­kė­me Ty­ru­lių se­niū­no Ri­man­to Liu­ku­mo skam­bu­čio. Esan­ti dar vie­na vie­ta Ty­ru­lių pel­kė­se, ap­lais­ty­ta krau­ju. Nu­ke­lia­vo­me į ją, ra­do­me Leonui Ca­por­kui ir jo bend­ra­žy­giams pa­staty­tą pa­mink­lą, už­griu­vu­sių bun­ke­rių vie­tas. Tai ap­ra­šy­ta straips­ny­je „Ke­lias per pel­kes nu­ve­dė į par­ti­za­nų va­da­vie­tę“ ("Šiau­lių kraš­tas“, 2012 06 09).

Po šios ke­lio­nės žur­na­lis­ti­nis ty­ri­mas ru­tu­lio­jo­si to­liau ir „Šiau­lių kraš­tui“ pa­vy­ko su­ras­ti ypa­tin­gą liu­dy­to­ją. Straips­ny­je „Par­ti­za­no žmo­na“ ("Šiau­lių kraš­tas“ 2012 08 11) ra­šė­me apie ypa­tin­go li­ki­mo mo­te­rį – par­ti­za­nų bū­rio va­do Leo­no Caporkaus-Šarūno žmo­ną Alek­sand­rą Liau­ge­nec­kie­nę-Ra­dze­vi­čiū­tę. Ją su­ra­do­me ir ap­lan­kė­me jos bu­te Šiau­liuo­se.

Ši mo­te­ris, kaip ir jos my­li­ma­sis Leo­nas Ca­por­kus-Ša­rū­nas, mei­lę Tė­vy­nei įro­dė sa­vo gy­ve­ni­mu. Ji pa­sa­ko­jo apie il­gą ir ne­leng­vą sa­vo gy­ve­ni­mą, kaip po vy­ro Leo­no žū­ties dar pen­ke­rius me­tus slaps­tė­si bun­ke­ry­je. Is­to­ri­ja šiai mo­te­riai bu­vo la­bai ne­gai­les­tin­ga net ir ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, kai jos baž­ny­ti­nės san­tuo­kos su Leo­nu Ca­por­ku­mi ne­pri­pa­ži­no, nors ji vy­ko miš­ke, ki­tų par­ti­za­nų aki­vaiz­do­je.

Ta­da, kai kal­bė­jo­mės su po­nia Alek­sand­ra, jau bu­vo praė­ję 61-eri me­tai, kai ša­lia Ty­ru­lių pel­kių, miš­ke, pu­šų ap­sup­ta­me kal­ne­ly­je, bu­vo su­šau­dy­ti pen­ki Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės gy­nė­jai – Leo­nas Ca­por­kus-Ša­rū­nas, Juo­zas Mar­ti­nai­tis, Juo­zas Du­du­tis, „Naš­lai­tis“ ir „Kas­ty­tis“.

Alek­sand­ra vi­siems jiems šia­me kal­ne­ly­je su ar­ti­mai­siais ir pa­sta­tė pa­mink­lą, ku­rį ty­ru­liš­kiai pri­sie­kė lan­ky­ti kas­met šven­čiant Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną – Va­sa­rio 16-ąją.

Žy­gio da­ly­vių nuo­tr.

Pras­min­gas bu­vu­sių ir esa­mų ty­ru­liš­kių žy­gis į par­ti­za­nų žū­ties vie­tą ren­gia­mas jau ant­rą kar­tą ir ti­ki­ma­si, kad jis taps tra­di­ci­niu pa­gar­bos ženk­lu Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės gy­nė­jams.

Pa­mink­las miš­ke šio­se vie­to­se su­šau­dy­tiems par­ti­za­nams, Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės gy­nė­jams – Leo­nui Ca­por­kai-Ša­rū­nui, Juo­zui Mar­ti­nai­čiui, Juo­zui Du­du­čiui, „Naš­lai­čiui“ ir „Kas­ty­čiui“.

Žy­gis per pel­kes ne­leng­vas. Po snie­go sluoks­niu ty­vu­liuo­ja van­duo.