
Naujausios
Kiaulių maras plinta ir naikina kompleksus
Afrikinio kiaulių maro žiema nesunaikino. Atvirkščiai, jo ribos plečiasi – ligos židiniai jau apėmė 80 procentų šalies teritorijos.
Radviliškio rajone jo padarinius skaudžiausiai pajuto Šiaulėnuose įsikūręs danų kapitalo kiaulių kompleksas – finansinių nuostolių patyrusi bendrovė šiuo metu yra likviduojama.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Likviduojasi dėl patirtų nuostolių
Praėjusių metų birželio mėnesį Radviliškio rajone, Šaukoto seniūnijoje, nustatyti trys pavieniai kiaulių maro atvejai tapo lemtingi už dešimties kilometrų esančiam kiaulių kompleksui.
Dėl priverstinai sumažintų supirkimo kainų danų kapitalo bendrovė „Litpirma“, kurioje dirbo apie pusšimtį darbuotojų, pradėjo likviduoti kompleksą ir jis jau pavasarį turėtų baigti savo gyvavimo epochą. Iš 16-os tūkstančių jame laikytų kiaulių beliko apie septynis tūkstančius.
Romualdo Žukausko, Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus teigimu, afrikinis kiaulių maras (AKM) neša didelius nuostolius ne tik dėl to, kad reikia sunaikinti kiaules. Daug išlaidų pareikalauja židinio likvidavimo darbai, ūkius žlugdo jiems pradedami taikyti apribojimai kiaulių išvežimui, drastiškai mažinamos supirkimo kainos.
„Praėjusiais metais dėl kainų skirtumo kiaulininkystės ūkiai prarado apie 600 tūkstančių eurų pajamų. Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ir Šiaulėnuose veikianti UAB „Litpirma“, laikiusi apie 16 tūkstančių kiaulių.
Ši įmonė po truputį baigia savo veiklą, atleidžia darbuotojus ir paskutines kiaules planuoja išvežti šių metų gegužės mėnesį“, – liūdną bendrovės baigtį konstatavo R. Žukauskas.
Rajone yra ir dar vienas stambus kiaulių auginimo kompleksas – per ketvirtį amžiaus gyvuojanti žemės ūkio bendrovė „Gražionių bekonas“, kurioje per metus užauginama po 18 tūkstančių kiaulių.
Ši bendrovė irgi stovi ant parako statinės – ras pas kokią kaimo močiutę kiaulių maro židinį, ir kris ilgaamžis kompleksas į bedugnę.
Prevencinės priemonės – nepopuliarios
Iki šiol Radviliškio rajonas apskrityje buvo antras pagal laikomų kiaulių ir kiaulių laikytojų skaičių – radviliškiečius lenkė tik kelmiškiai, kur skaičiuojama per 800 kiaulių laikytojų.
Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius sako nesuprantantis valdžios sprendimų sunaikinti didžiuosius ūkius, nors juose užtikrinami visi reikalavimai ir ten nėra aptikta židinių.
„Ūkiai nukenčia labiausiai, nors pavieniai židiniai aptinkami kad ir už 10 kilometrų nuo jų teritorijos. Rajonai netenka darbdavių, biudžeto pajamų. Susidariusia situacija iškart pasinaudoja supirkėjai – jie kiaulių supirkimo kainą numuša 20-25 procentais ir įmonės žlunga.
O žmonės, nesilaikantys reikalavimų, nepatiria didelių nuostolių, jie gauna kompensacijas – radviliškiečiams už 14 kiaulių, kurias jie turėjo sunaikinti, sumokėta 2 tūkstančiai eurų. Gyventojai patiria nebent nepatogumų, kad nebegali auginti kiaulių.
Bet kaip paveikti kaimo augintojus, kad į tvartus jie neitų su tais pačiais batais, kad nepjautų rasotos žolės ir ja nešertų gyvulių?“ – piktinosi skyriaus vedėjas.
Pasak jo, gyventojai nesinaudoja ir prevencinėmis priemonėmis. Jie turėjo galimybę gauti 100 eurų kompensaciją, pasipjauti kiaulę savo reikmėms ir įsipareigoti trejus metus šio gyvulio nelaikyti, tačiau tuo pasinaudojo tik du rajono kiaulių laikytojai, kuriems išmokėta 400 eurų.
Maro apimta teritorija plečiasi
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, AKM šalyje ir toliau plinta. Jis jau slenka į Žemaitijos teritoriją.
Pernai šalyje AKM nustatytas 3093 šernams 1443 vietose. Radviliškio rajone ši pavojinga liga nustatyta 76 šernams (iš jų 12 sumedžiotų ir 64 nugaišę) Baisogalos, Skėmių, Sidabravo, Grinkiškio, Šaukoto, Šiaulėnų ir Šeduvos miesto seniūnijose.
Kiaulių laikymo vietose pernai nustatytas 51 AKM židinys ir iš viso buvo sunaikinta per 24 tūkstančius kiaulių.
Radviliškio rajone birželio-liepos mėnesiais nustatyti penki AKM židiniai nekomercinėse kiaulių laikymo vietose. Jau minėtoje Šaukoto seniūnijoje – susirgo trys kiaulės, dar po vieną – Šeduvos miesto ir Grinkiškio seniūnijose. Sunaikinta 14 kiaulių.
Maras nesiliauja gąsdinęs ir šiemet. Iki sausio 25 dienos šalyje jau nustatyti 92 AKM užsikrėtę šernai (47 nugaišę ir 45 sumedžioti) 62 vietose.
Radviliškio rajone AKM nustatytas vienam Grinkiškio medžiotojų būrelio plotuose Užpelkių miške nugaišusiam šernui.
Pasak R. Žukausko, AKM prevencijai bei žvėrių ir gyvulių likvidavimui skiriamos didelės lėšos. 2014-2017 metais buvo panaudota 22,2 milijono eurų (iš jų 8 milijonai – Europos Sąjungos lėšos, likusios – iš šalies biudžeto).
Iš šių lėšų 12 milijonų eurų panaudota laboratoriniams AKM tyrimams, vienas milijonas – medžiotojams ir asmenims už šernų gaišenų radimą ir sutvarkymą bei už sumedžiotas šernų pateles.
Reikalavimai dar griežtinami
Kaip pakeisti situaciją į geresnę pusę?
Pasak R. Žukausko, pirmiausia būtina šviesti kiaulių laikytojus, nuolat juos informuoti apie būtinas biosaugos priemones, tikrinti ūkius.
„Pernai ir užpernai mažus kiaulių ūkius tikrino privatūs veterinarijos gydytojai. Nuo šių metų visus kiaulininkystės ūkius pavesta patikrinti mūsų tarnybų specialistams. Rajone iki gegužės 15 dienos teks patikrinti per 620 ūkių.
Ūkius su rastais pažeidimais tikrinsime dar kartą. Bus tikrinamos ne tik biologinio saugumo priemonės, bet ir kiaulių ženklinimas bei registravimas. Jei nepadės aiškinimai, pažeidėjai bus įspėti. Jei negelbės ir tai – bus skiriamos baudos“, – teigė veterinarijos specialistas.
Papildoma naujovė ta, kad kiaulių laikytojai privalo ne tik kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių, bet ir pildyti kiaulių apskaitos žurnalą apie kiaulių judėjimą – atvežimą, išvežimą, paskerdimą – ir per 7 darbo dienas pranešti teritorinei VMVT.
Jeigu kiaulių laikytojas per nustatytą terminą negalės įrodyti gyvulių atsekamumo, VMVT leis šiuos gyvūnus paskersti savo reikmėms arba įpareigos juos sunaikinti neatlyginant patirtų nuostolių.
Griežtinamos priemonės ir medžioklėje. Išlygų nebėra – medžiotojams teks naikinti visų sumedžiotų šernų skerdenas, jei tarp jų bent vienas bus užsikrėtęs AKM.
„Gal kam nors tai ir atrodo perteklinė priemonė, bet juk dorojant mėsą, naudojami tie patys įrankiai, tie patys stalai. Kažkas išmes atliekas, kažkas jas sušers šuniukui ir taip liga plis“, – priemonių reikalingumą aiškino veterinarijos gydytojas.
Veterinarijos įstatymo pakeitimai įsigalios nuo šių metų kovo 1 dienos.
Kol nesukurta vakcina nuo AKM, kaip viena iš prevencinių šios ligos priemonių yra nelaikyti kiaulių birželio-rugpjūčio mėnesiais, per patį AKM plitimo piką.
„Būtų labai gerai, jei žmonės paršelius pirktų rudenį, o užaugintas kiaules paskerstų iki vasaros. O pas mus yra įprasta pirkti pavasarį, kai atsiranda žolės, lapų, kuriais draudžiama šerti kiaules dėl tos pačios priežasties“, – dar vieną išeitį kiaulių augintojams siūlė R. Žukauskas.
Autorės nuotr.
Šaukoto seniūnija, kurioje vasarą buvo nustatyti trys kiaulių maro atvejai, kuriam laikui buvo tapusi grėsmės zonos rezervatu.
Dėl patirtų nuostolių 16 tūkstančių kiaulių auginusios uždarosios akcinės bendrovės „Litpirma“ Šiaulėnų seniūnijoje neliks jau šio pavasario pabaigoje.
Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Romualdas Žukauskas: „Kiaulių maras plinta toliau. Jo pasekmės yra labai skaudžios“.