Elena Adomaitienė išėjo amžinybėn

Ele­na Ado­mai­tie­nė išė­jo am­ži­ny­bėn

Sau­sio 30-ąją mi­rė Ak­me­nės ra­jo­no iš­ki­liau­sia tau­to­dai­li­nin­kė, pla­čiai ži­no­ma liau­dies ta­py­to­ja Ele­na Ado­mai­tie­nė.

Ak­me­nė­je gy­ve­nu­si me­ni­nin­kė prieš ke­lias sa­vai­tes – sau­sio 6-ają – pa­mi­nė­jo 89-erių me­tų su­kak­tį.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Iš Pa­pi­lės se­niū­ni­jos ki­lu­si E. Ado­mai­tie­nė gy­ve­no Ak­me­nė­je nuo 1949-ųjų.

Dir­bu­si pa­pras­tus dar­bus ra­jo­no įmo­nė­se ir įstai­go­se, ta­py­ti pra­dė­jo bū­da­ma 52 me­tų, paa­kin­ta me­no moks­lus bai­gu­sio sū­naus Sta­nis­lo­vo. Sū­nus pir­mą­jį jos pa­veiks­lą pa­tei­kė ra­jo­no tau­to­dai­li­nin­kų pa­ro­dai 1982-ai­siais ir vė­liau vi­są lai­ką ska­ti­no ma­mą kur­ti.

1983 me­tais dar tik ke­lių pa­veiks­lų au­to­rė prii­ma­ma į Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gą. Pas­te­bė­tas jos, kaip ta­py­to­jos pri­mi­ty­vis­tės, kū­ry­bos sa­vi­tu­mas.

Pir­ma­sis pri­pa­ži­ni­mas – 1987 me­tais TSRS liau­dies ūkio pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je Mask­vo­je pel­ny­tas auk­so me­da­lis. Po dve­jų me­tų tau­to­dai­li­nin­kei su­teik­tas Lie­tu­vos me­no sa­vi­veik­los žy­mū­nės var­das.

1992 me­tais E. Ado­mai­tie­nė pel­nė P. Ga­lau­nės pre­mi­ją. Ki­tais me­tais ta­po res­pub­li­ki­nės A. Var­no pre­mi­jos lau­rea­te, šią pre­mi­ją dar kar­tą lai­mė­jo po tre­jų me­tų.

2005-ai­siais E. Ado­mai­tie­nei su­teik­tas Me­no kū­rė­jos sta­tu­sas. 2011-aisiais ap­do­va­no­ta aukš­čiau­siu Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų kū­ry­bos įver­ti­ni­mu – „Auk­so vai­ni­ku“.

E. Ado­mai­tie­nės pa­veiks­lų yra įsi­gi­ję na­cio­na­li­nis M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jus, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus, Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus, Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­ga, Suo­mi­jos nai­vio­jo me­no mu­zie­jus. Kū­ri­nių yra ir pri­va­čio­se ko­lek­ci­jo­se.

Dau­giau­sia jų li­kę na­muo­se, kur jie eks­po­nuo­ja­mi su­mū­ry­to­je sti­li­zuo­to­je pi­ly­je.

Dai­li­nin­kė ta­py­da­vo vir­tu­vė­je. E. Ado­mai­tie­nė įrė­min­tą dro­bę pa­sta­ty­da­vo tarp vir­tu­vi­nės spin­te­lės stik­li­nių du­re­lių. Apa­čio­je esan­tys stal­čiu­kai ti­ko da­žams, tep­tu­kams lai­ky­ti. Atė­jus įkvė­pi­mui te­rei­kė­da­vo stal­čiu­kus ati­trauk­ti.

Ta­pė vi­sa­da pa­mėg­to­je vie­to­je, kur vir­da­vo val­gy­ti ir so­din­da­vo šei­mą prie sta­lo.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ele­na Ado­mai­tie­nė pa­pa­sa­ko­da­vo apie sa­vo kū­ry­bą ga­le­ri­jos lan­ky­to­jams.