Europos viršukalnėse – su mokytoju Vytautu

Eu­ro­pos vir­šu­kal­nė­se – su mo­ky­to­ju Vy­tau­tu

Ven­tos mies­to gim­na­zis­tai mik­roau­to­bu­su, vai­ruo­ja­mu juos su­bu­rian­čio mo­ky­to­jo Vy­tau­to Šiur­kaus, vis ke­liau­ja po Eu­ro­pą. Pa­sig­ro­žė­ti kal­nais.

Kas­met su­si­da­ro po ke­lias gru­pes. Per 13 me­tų įkop­ta į 28 vals­ty­bių aukš­čiau­sias vir­šu­kal­nes. Že­miau­sia – 1 ki­lo­met­ro, aukš­čiau­sia – 4,8 ki­lo­met­ro.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Pir­mo­sios sva­jo­nės bu­vo kuk­lios

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Ven­tos gim­na­zi­jo­je su­reng­to­je šven­tė­je ke­liau­to­jai pa­brė­žė: baig­ta. Bet ir pri­dū­rė, kad atei­ty­je ke­lio­nės tę­sis, bet ne­be to­kio for­mato. Ne­be­lie­ka tik try­li­ka me­tų tru­ku­sio pro­jek­to.

Į pro­jek­to pa­baig­tu­ves ne vi­si ga­lė­jo at­vyk­ti iš kvies­tų apie 50 gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nių. Tiek yra da­ly­va­vu­sių nuo 2005 me­tų vyks­tan­čio­se iš­vy­ko­se po kal­nus.

Vie­ni pa­ban­dė ke­liau­ti kar­tą ar ant­rą. Ki­ti mė­ga­vo­si iki de­šim­ties. Re­kor­di­nin­kų są­skai­to­se – po ke­lio­li­ka ke­lio­nių. Dau­giau­sia vir­šu­kal­nių pa­bu­vo­jo Gin­ta­ras Šid­laus­kas – 17, iš pra­džių ly­de­ria­vu­si Eg­lė Ska­bei­ky­tė – 14.

Pats mo­ky­to­jas V. Šiur­kus pa­mė­go ke­lio­nes į kal­nus dėl jų gra­žu­mo. Lyg ad­re­na­li­nas vei­kia pa­ti­ria­mi sa­vęs iš­ban­dy­mai. Kai rei­kia ne tik fi­zi­nės iš­tver­mės. Kai su­ge­bi iš­lai­ky­ti psi­cho­lo­gi­nį sta­bi­lu­mą.

Per ke­le­rius me­tus ke­lio­nių pa­tir­ties įgi­jo ar­ti­mų­jų ir drau­gų kom­pa­ni­jo­je. Tuo­met ry­žo­si su­do­min­ti sa­vo mo­ki­nius. Pir­muo­sius nu­ve­žė į Tat­rų kal­nus pa­žy­giuo­ti pės­čių­jų ta­kais.

Ki­tais me­tais – vėl Tat­rai, bet Len­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je. Pa­siek­ta tos vals­ty­bės aukš­čiau­sia vir­šu­kal­nė – 2499 met­rų Ry­sy.

Bū­tent ta gru­pe­lė ir pa­sva­jo­jo: pa­ban­dy­ki­me įlip­ti ir į ki­tų vals­ty­bių aukš­čiau­sius kal­nus.

„Neį­si­vaiz­da­vo­me, kad tiek daug įma­no­ma, svars­tė­me rea­lis­tiš­kiau: kop­si­me ten, kur įma­no­ma mū­sų jė­goms“, – pri­si­me­na V. Šiur­kus.

Jis in­ter­ne­te ieš­ko­jo in­for­ma­ci­jos, pa­rink­da­vo marš­ru­tus.

Į Monb­la­ną – du­kart

„Nuo vie­nos ke­lio­nės me­tuo­se ge­ro­kai įsi­bė­gė­jo­me, – įver­ti­no or­ga­ni­za­to­rius. – Iš pra­džių pa­dau­gė­jo iki dvie­jų, pa­skui tas skai­čius pa­laips­niui vis au­go iki re­kor­do 2018-ai­siais – še­šios ke­lio­nės. Iš vi­so – 29.

Dau­giau­sia ke­lias ve­dė į Bal­ka­nų pu­sia­sa­lį, ja­me esan­čių Slo­vė­ni­jos, Kroa­ti­jos, Ma­ke­do­ni­jos ir ki­tų vals­ty­bių kal­nus.

Pa­sig­ro­žė­ta nuo aukš­čiau­sių vir­šu­kal­nių Veng­ri­jo­je, Če­ki­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Aust­ri­jo­je.

Il­giau­siai ven­tiš­kiams ne­pa­si­da­vė nykš­tu­ki­nės Eu­ro­pos vals­ty­bės Lich­tenš­tei­no aukš­čiau­sias kal­nas – 2 599 met­rų Grauš­pi­cė. Nors vie­na že­miau­sių Eu­ro­pos vir­šu­kal­nių, ta­čiau dėl sta­čių šlai­tų ir be­si­kei­čian­čios gam­tos iš­kart ne­pa­vy­ko įkop­ti. Rei­kė­jo at­va­žiuo­ti ki­tais me­tais – vėl ne­sėk­mė. Pa­vy­ko tik tre­čio­je ke­lio­nė­je.

La­biau­siai gim­na­zis­tai di­džiuo­ja­si 2009 me­tų va­sa­ros ke­lio­ne, Pran­cū­zi­jo­je pa­sie­kė aukš­čiau­sio Va­ka­rų Eu­ro­pos kal­no Monb­la­no vir­šū­nę 4808 met­rų aukš­ty­je.

„Aiš­ku, se­niau ga­lė­jo­me baig­ti pro­jek­tą, su­rink­ti tą di­džiu­lį skai­čių, – tei­gė V. Šiur­kus. – Bet kai pa­ty­rę tu­ris­tai bai­gia gim­na­zi­ją – rei­kia nau­jo­kus ruoš­ti. To­kius iš­kart ne­ve­si su­dė­tin­go­mis pe­rė­jo­mis. Tad va­žiuo­ja­me kaup­ti pa­tir­ties į tuos pa­čius že­mes­nius kal­nus, kur su­bren­do anks­tes­nė kar­ta“.

To­dėl be­maž po de­šimt­me­čio, 2018-ai­siais, V. Šiur­kus sa­vo auk­lė­ti­nius vėl ve­dė į Monb­la­ną, ta­čiau to­je da­ly­je, ku­ri pri­klau­so Ita­li­jos te­ri­to­ri­jai. Ten vir­šu­kal­nė yra ke­lias­de­šim­čia met­rų že­mė­les­nė (4748 met­rų) ne­gu pran­cū­sų pu­sė­je.

„To ne­ži­no­jau pir­mo­je ke­lio­nė­je į Monb­la­ną ir ne­ga­lė­jo­me ta­da vie­nu šū­viu nu­šau­ti du zui­kius – per­si­vers­ti per pe­rė­ją ir į sa­vo są­skai­tą įsi­ra­šy­ti tiek Pran­cū­zi­jos, tiek Ita­li­jos aukš­čiau­sias vir­šū­nes“, – sa­kė V. Šiur­kus.

Va­žiuok – jei su Vy­tau­tu

„In­ter­ne­te ra­dau in­for­ma­ci­jos apie en­tu­zias­tus, be­si­džiau­gian­čius ap­lan­ky­to­mis aukš­čiau­sio­mis vie­to­mis, pa­vyz­džiui, Va­ti­ka­ne ar Lie­tu­vo­je su šim­tu ki­tu met­rų aukš­tu­mo kal­vo­mis, – sa­kė V. Šiur­kus. – Jei bū­tu­me vai­kę­si sta­tis­ti­kos, tai ga­lė­jo­me ją pa­ge­rin­ti, nes Eu­ro­po­je ap­lan­kė­me 34 vals­ty­bes“.

Tuo tar­pu ne vi­si že­mų aukš­tu­mų skai­čiuo­to­jai pa­ki­lo iki ven­tiš­kių že­miau­sio aukš­čio 1014 met­rų Veng­ri­jo­je, kur yra Ke­kes kal­nas.

Ne­si­ly­gi­na ven­tiš­kiai ir su tais ke­liau­to­jais, ku­rie štur­muo­ja sa­lo­se ir Ru­si­jos te­ri­to­ri­jai pri­klau­san­čio­je geog­ra­fi­nė­je Eu­ro­po­je esan­čius kal­nus. Mo­ky­to­jas jų į marš­ru­tą neįt­rau­kė to­dėl, kad tam rei­kia daug iš­lai­dų ir su­dė­tin­gų for­ma­lu­mų, pa­vyz­džiui, dėl skry­džių lėk­tu­vu.

To­dėl mo­ky­to­jas rin­ko vie­tas, iki kur ga­lė­jo vai­kus nu­vež­ti sa­vo ma­ši­na.

„Jūs ga­li­te sa­vi­mi di­džiuo­tis, nes tiek Eu­ro­pos vir­šu­kal­nių nie­kas pa­sau­ly­je nė­ra ma­tęs daugiau ne­gu Ven­tos moks­lei­viai“, – ti­ki­no jų mo­ky­to­jas.

Jo tei­gi­mu, nė vie­nas kad ir la­biau­siai pa­ty­ręs al­pi­nis­tas ne­kvie­čia bend­ra­žy­giais moks­lei­vių. Al­pi­nis­tus vie­ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos tai pa­lai­mi­na tik tuo­met, jei kar­tu su kiek­vie­nu ne­pil­na­me­čiu žy­giuo­ja ir ku­ris iš jo tė­vų.

Tuo tar­pu V. Šiur­kaus auk­lė­ti­nių tė­vai juo pa­pras­čiau­siai pa­si­ti­ki. Įvyk­do vi­sus for­ma­lu­mus.

Mo­ky­to­jas me­na, kaip at­sar­giai klau­sė ven­tiš­kės, ar iš­leis­tų duk­rą į Monb­la­ną tuo me­tu, kai ten prieš ke­lis mė­ne­sius žu­vo ko­pę trys lie­tu­viai. Ma­ma pa­sa­kė: „Jei su Vy­tau­tu, tai ga­li va­žiuo­ti kur no­rit“.

Ren­gi­ny­je mo­ky­to­jas pra­šė auk­lė­ti­nių: „Grį­žę na­mo sa­vo tė­ve­liams bū­ti­nai pa­sa­ky­ki­te, kaip esu jiems dė­kin­gas už pa­si­ti­kė­ji­mą ma­ni­mi“.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ar­ba­tos puo­de­liai su už­ra­šu „Ven­tos gim­na­zis­tai – ant aukš­čiau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių vir­šū­nių“ pri­mins ven­tiš­kiams ke­lio­nes į šio že­my­no kal­nus.

Ven­tos vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jas Vy­tau­tas Šiur­kus ren­gi­ny­je pa­ti­ki­no: „Bai­gė­me ke­lio­nių į Eu­ro­pos vir­šu­kal­nes pro­jek­tą, bet tai ne­reiš­kia, kad ne­be­va­žiuo­si­me. Va­žia­vo­me ir va­žiuo­si­me“.

Vie­na iš dau­giau­sia vir­šu­kal­nių – ke­tu­rio­li­ka – pa­sie­ku­si Eg­lė Ska­bei­ky­tė svei­ki­no sa­vo mo­ky­to­ją Vy­tau­tą Šiur­kų ir sa­kė: „Mes esa­me ir drau­gai“.