Vieninga bendruomenė ir dirba, ir švenčia kartu

Vie­nin­ga bend­ruo­me­nė ir dir­ba, ir šven­čia kar­tu

Šiau­lių Zok­nių mik­ro­ra­jo­ne ak­ty­viai vei­kia dvi aso­ci­juo­tos bend­ruo­me­nės. Vie­na jų – Zok­nių mik­ro­ra­jo­no bend­ruo­me­nė, įsi­kū­ru­si 2013 me­tų pa­va­sa­rį. Jai va­do­vau­ja Zok­nių se­niū­nai­tė Li­gi­ta Stan­ku­vie­nė. Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė sa­ko, kad no­rin­čių veik­los žmo­nių yra, tik rei­kia juos su­bur­ti ir iš­ju­din­ti.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Dė­me­sys vai­kams

Zok­nių mik­ro­ra­jo­no bend­ruo­me­nė vie­ni­ja įvai­raus am­žiaus gy­ven­to­jus. Di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas jau­noms šei­moms įtrauk­ti, or­ga­ni­zuo­ti lais­va­lai­kį su vai­kais. Į mik­ro­ra­jo­no eg­lu­tės puo­ši­mą ir įžie­bi­mą, tal­kas įsi­trau­kia nuo vai­kų iki sen­jo­rų.

L. Stan­ku­vie­nė sa­ko, kad žmo­nių, ku­rie mie­lai su­tin­ka pa­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti veik­las ir jo­se da­ly­vau­ti, ne­trūks­ta.

Šil­tuo­ju me­tų lai­ku bend­ruo­me­nė or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias spor­ti­nes veik­las Zok­nių pro­gim­na­zi­jos aikš­ty­ne ir reg­bio sta­dio­ne. Sa­vo sa­lę ki­tiems ren­gi­niams mie­lai už­lei­džia pro­gim­na­zi­ja.

Mik­ro­ra­jo­ne dar vei­kia Zok­nių bend­ruo­me­nė, ku­riai va­do­vau­ja Rū­ta Afa­nas­je­vie­nė. L. Stan­ku­vie­nė sa­ko, kad abi bend­ruo­me­nės drau­gau­ja ir bend­ra­dar­biau­ja tar­pu­sa­vy­je, yra tu­rė­ju­sios bend­rų pro­jek­tų.

„Abi bend­ruo­me­nės žiū­ri, kad mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jams bū­tų ge­rai, kad bū­tų veik­lų, kad gra­žė­tų ap­lin­ka“, – sa­ko Li­gi­ta.

Be­si­bai­giant 2018 me­tams gy­ven­to­jų pra­šy­mu bu­vo įreng­ti lau­ko tre­ni­ruok­liai. Juos bend­ro­mis jė­go­mis nu­pir­ko abi bend­ruo­me­nės ir pro­gim­na­zi­ja. Tre­ni­ruok­liai įreng­ti mo­kyk­los te­ri­to­ri­jo­je, kad gy­ven­to­jams bū­tų pa­to­giau jais nau­do­tis. Pa­sak Li­gi­tos, iki tol Zok­niuo­se mo­der­nių lau­ko tre­ni­ruok­lių ne­bu­vo.

Ren­giant pro­jek­tus zok­niš­kiai sten­gia­si, kad jie tu­rė­tų ir iš­lie­ka­mą­ją ver­tę. Užp­raei­tais me­tais įgy­ven­di­nant pro­jek­tą kar­tu su mo­kyk­la, pa­sta­ty­ti suo­liu­kai, tvar­ky­ta ap­lin­ka, pa­so­din­ta au­ga­lų.

Daug veik­lų or­ga­ni­zuo­ja­ma vai­kams: var­žy­bos, Vai­kų ve­ly­kė­lės, po­pie­tės, žy­giai, iš­vy­kos.

„No­ri­me, kad vai­kai tu­rė­tų kuo už­siim­ti, ne vien sė­dė­tų prie kom­piu­te­rių ar be tiks­lo bas­ty­tų­si po kie­mą“, – sa­ko L. Stan­ku­vie­nė.

Tre­jos pa­rei­gos

L. Stan­ku­vie­nė – ne tik bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė, bet ir 2016–2018 me­tais bu­vo Zok­nių se­niū­nai­tė. Da­bar yra pa­tei­ku­si sa­vo kan­di­da­tū­rą se­niū­nai­čių rin­ki­muo­se.

Li­gi­ta sa­ko, kad se­niū­nai­čiai dar yra nau­jas da­ly­kas ir ne vi­si gy­ven­to­jai ži­no, kas jis, ko­kios jo funk­ci­jos, dėl ko­kių pro­ble­mų ga­li­ma kreip­tis.

„Mes esa­me tar­pi­nin­kai tarp gy­ven­to­jų ir Sa­vi­val­dy­bės. Kiek ga­li­me, tiek pa­de­da­me gy­ven­to­jams, bet ne vis­kas nuo mū­sų pri­klau­so. Su­dė­tin­ga, nes Sa­vi­val­dy­bė­je nė­ra žmo­gaus, ku­ris iš­ki­lus pro­ble­moms tal­kin­tų se­niū­nai­čiams. Da­bar pa­ts tu­ri ieš­ko­ti, kur kreip­tis, bet net bū­da­mas se­niū­nai­čiu ne vi­sa­da ži­nai kur“, – sa­ko Li­gi­ta.

Kaip se­niū­nai­tė L. Stan­ku­vie­nė sa­ko dau­giau­siai su­lau­kian­ti nu­si­skun­di­mų dėl ne­tvar­ko­mos ap­lin­kos, taip pat bu­vo pra­šy­mas ini­ci­juo­ti, jog bū­tų įreng­ta pės­čių­jų pe­rė­ja.

Li­gi­ta dir­ba dar ir biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je. Su­de­rin­ti dar­bą, bend­ruo­me­nės veik­lą ir se­niū­nai­tės pa­rei­gas ne vi­sa­da bū­na leng­va.

„Be ko­man­dos, pa­ts vie­nas ne­la­bai ką pa­da­ry­tum, nes dar­be ten­ka pra­leis­ti nuo 8 iki 17 va­lan­dos, vi­sos įstai­gos, ins­ti­tu­ci­jos ir­gi dir­ba tuo pa­čiu lai­ku. Va­sa­rą gal tru­pu­tį leng­viau, bet vėl­gi, ten ir­gi žmo­nės ato­sto­gau­ja. Bend­ruo­me­nės na­riai pri­si­de­da kiek ga­li, pa­si­skirs­tom dar­bais“, – sa­ko L. Stan­ku­vie­nė.

Mo­te­ris sa­ko, kad jai gal kiek leng­viau su­si­tvar­ky­ti su vi­so­mis pa­rei­go­mis tik dėl to, kad ne­trūks­ta ge­ra­no­riš­ku­mo ir dar­bo su do­ku­men­tais pa­tir­ties.

„Jei­gu nie­ko ne­siim­si, tai nie­ko ir ne­bus. Gal čia la­biau iš­ju­di­ni­mo, su­tel­ki­mo rei­ka­las. Kai su­si­tel­kia ko­man­da, bū­na ir įdo­mu, ir ge­rai. Veik­la bend­ruo­me­nei at­ly­gin­ti­na tuo, kad žmo­gus džiau­gia­si, kad kaž­ką vi­si kar­tu da­rom, vei­kiam. Di­džiau­sias pliu­sas ir at­ly­gis, kad į ta­vo dar­bą ne­žiū­ri „tau rei­kia, tu ir da­ryk“. Mes, kaip ra­jo­nas, esam la­bai vie­nin­gas. La­bai džiau­giuo­si, kad yra žmo­nių su to­kiu po­žiū­riu“, – džiau­gia­si L. Stan­ku­vie­nė.

Zok­nių mik­ro­ra­jo­no bend­ruo­me­nės nuo­tr.

Li­gi­ta Stan­ku­vie­nė, Zok­nių mik­ro­ra­jo­no bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė, sa­ko, kad zok­niš­kiai la­bai vie­nin­gi.

Bend­ruo­me­nė kas­met puo­šia eg­lu­tę ir ren­gia jos įžie­bi­mo šven­tę.

Žai­di­mai gam­to­je, iš­ky­lo­se – sma­gi veik­la ir vai­kams, ir suau­gu­sie­siems.

Per Vai­kų ve­ly­kė­les ma­žie­ji zok­niš­kiai gam­to­je da­žė kiau­ši­nius iš čia pat esan­čių na­tū­ra­lių gam­tos me­džia­gų, vi­rė juos ant lau­žo ir su­ren­gė rie­džiau­sio kiau­ši­nio var­žy­bas.

Bend­ruo­me­nė di­de­lį dė­me­sį ski­ria vai­kų užim­tu­mui.

Bend­ruo­me­nės na­riai gra­ži­na ap­lin­ką.