
Naujausios
Profesinės mokyklos tampa viešosiomis įstaigomis
Nuo šių metų sausio 1 dienos visos šalies profesinės mokyklos tampa ne biudžetinėmis, o viešosiomis įstaigomis. Ar į jas ateis naujų dalininkų, pavyzdžiui, iš verslo? Apie tai, kokios permainos laukia Šiaulių profesinio rengimo centro, kalbėjomės su centro direktoriumi Sauliumi DARGUŽU.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Dalininkas – kol kas vienas
– Kas keisis tapus viešąja įstaiga?
– Šiandien galima tik spėlioti, kas keisis, nes nežinome, kokia bus valdymo tarybos sudėtis, ar liks vienas dalininkas, ar jų atsiras daugiau.
Dabar kaip tik vyksta tarybos narių atranka. Joje bus devyni žmonės: trys Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) nariai (mokinys, mokytojas ir ne pedagoginis darbuotojas), vienas Šiaulių regiono plėtros tarybos atstovas (norėtume, kad šioje veikloje dalyvautų „švietimietis"), vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas bei keturi socialinių partnerių atstovai, kuriuos turėtų deleguoti asocijuotos verslo struktūros.
Atrenkant pastaruosius tarybos narius, pirmenybė bus teikiama daugiausiai darbuotojų turinčioms įmonėms ir įmonėms, kurios įdarbina arba priima į praktiką daugiausiai mūsų mokinių.
Mūsų socialiniams partneriams, darbdavių atstovams atsiras reali galimybė pajausti mūsų veiklos pulsą, prisidėti prie problemų sprendimo, teikti pasiūlymus, atsiras daugiau konkretesnio bendradarbiavimo.
– Ar yra įmonių, verslo asociacijų, norinčių tapti ŠPRC dalininkais?
– Pagal mūsų naujus įstatus, dalininkas kol kas vienas – Švietimo ir mokslo ministerija. Mūsų įstaigos atveju dalininku galėtų būti tam tikra darbdavių asocijuota struktūra, kadangi mūsų vykdomų mokymo programų spektras labai platus, didžioji stojančiųjų dalis atvyksta iš visos Šiaulių apskrities, mes bendradarbiaujame su daugeliu darbdavių, savivaldybių.
Būtų keblu, jei dalininku taptų tik viena kuri Savivaldybė ar konkretus darbdavys. Dalininkas turi ne tik siekti savų interesų, bet įnešti savo indėlį, prisidėti prie profesinio mokymo kokybės užtikrinimo.
Sunku tikėtis, kad dalininku panorės tapti kažkuri konkreti įmonė, ateiti su savo kapitalu, prisidėti prie darbininkų rengimo, kai nėra garantijos, kad tie paruošti darbininkai ateis pas juos dirbti. Manau, kad verslo įmonės būtų suinteresuotos tik tokiu atveju, jei Vyriausybė jiems už tai numatytų kažkokių lengvatų.
Kiek tenka bendrauti su įmonėmis, jiems dalininko statusas nėra būtinas. Mes pasirašome bendradarbiavimo sutartį, ir jeigu įmonė suinteresuota, kad mokiniai ateitų pas juos dirbti, tai jie ir daro viską, kad ateitų.
Programos tobulintinos
– Neretai iš darbdavių tenka išgirsti, kad profesinės mokyklos neparuošia reikalingų specialistų, kad programos pasenusios ir panašiai. Ar profesinėms mokykloms tapus viešosiomis įstaigomis darbdaviai galės įsitraukti į profesinių mokymo programų kūrimą, ruošti specialistus sau?
– Mokymo programų rengimą šiuo metu koordinuoja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, programos yra derinamos su šalies ūkio šakų ekspertų grupėmis. Programos rengiamos pagal profesinio mokymo standartus.
Pastaraisiais metais vyksta perėjimas prie modulinių profesinio mokymo programų, kurios keičia iki šiol buvusias dalykines programas.
Mokymo programa negali būti skirta konkretaus darbdavio poreikiams tenkinti, ji turi būti išgryninta, kad programoje ugdomos besimokančiųjų kompetencijos atitiktų tam tikros ūkio šakos poreikius.
Kartais sulaukiame priekaištų, kad neparuošiame kažkokių specialistų. Mes galime paruošti, bet turime žinoti, ko konkrečiai reikia. Kai tai pasakome darbdaviams, viskas užsibaigia: tai jie laiko, tai žmonių neturi su mumis bendradarbiauti.
Kai buvo kuriama modulinė programa, įsivaizdavau, kad žmogus galės bet kada ateiti ir mokytis, įgyti tam tikrų kompetencijų.
Visa programa yra suskirstyta moduliais, ir iš vieno eini į kitą, po kiekvieno gaudamas kompetencijų pažymėjimą, kol galiausiai gauni diplomą. Bet jei tau reikia ne diplomo, o įgyti konkrečių kompetencijų, galėtum rinktis konkretų modulį ir ateiti mokytis, kai jis bus dėstomas, pavyzdžiui, vasario mėnesį. Pasimokai mėnesį, įgyji kompetencijų ir gauni pažymėjimą.
Kol kas to nėra. Viena iš pagrindinių problemų – finansavimas, o ir LAMA BPO turėtų dirbti visus metus. Dabar žmogus turi laukti stojimo laiko, o įstojęs mokytis visos programos, atskirų modulių rinktis negali.
– Ar įmonės noriai įsileidžia jūsų mokinius susipažinti su darbo specifika, atlikti praktiką?
– Mes bendradarbiaujame su daugeliu regiono įmonių ir turime gražių rezultatų, bendrų projektų. Aktualiausias bendradarbiavimas vyksta su įmonėmis, kuriose įsidarbins gausiausių mokymo programų sričių absolventai.
Tai – paslaugų asmenims (virėjo, konditerio, padavėjo ir barmeno, svečių aptarnavimo darbuotojo, kirpėjo, higieninės kosmetikos kosmetiko), verslo ir administravimo (logisto ekspeditoriaus, pardavėjo, apskaitininko ir kasininko, vizualinės reklamos gamintojo), inžinerijos (suvirintojo, elektriko, automobilių mechaniko), architektūros ir statybos (apdailininko, santechniko, staliaus) mokymo programos.
Kita vertus, turime pripažinti, kad dalis įmonių dar nerodo intereso bendradarbiauti, prisidėti prie profesinio mokymo organizavimo.
Mokymosi bazė ir sąlygos keičiasi
– Ar visų ŠPRC skyrių mokymo bazė tenkina poreikius?
– Labiausiai investicijų reikia Buitinių paslaugų skyriaus pastatams atnaujinti, metalo apdirbimo staklininko, automobilių mechaniko, vizualinės reklamos gamintojo, minkštųjų baldų restauratoriaus mokymo programų įrangai atnaujinti.
Per praėjusius aštuonerius metus į ŠPRC pastatus, mokymo įrangos atnaujinimą investuota daugiau kaip 5 milijonai eurų, iš kurių 4,5 milijono – Europos Sąjungos parama.
Mechanikos skyriuje turime puikias suvirinimo, santechnikos dirbtuves. Visas atnaujintas Prekybos ir verslo skyrius. J. Basanavičiaus gatvėje šiemet pradėsime bendrabučio remontą, kitais metais remontuosime bendrabutį Gardino gatvėje. Atnaujintos ir atnaujinamos skyrių valgyklos.
– Ar yra profesijų, kurios nesulaukia ar sulaukia mažai susidomėjimo? Kokios profesijos populiariausios?
– Kasmet priimame apie tūkstantį besimokančiųjų. Nepakankamo susidomėjimo sulaukia siuvėjo, metalo apdirbimo staklininko, staliaus mokymo programos. Populiariausiomis galima įvardinti virėjo, konditerio, padavėjo ir barmeno, automobilių mechaniko, suvirintojo, higieninės kosmetikos kosmetiko, apdailininko, kompiuterijos mokymo programas.
Galbūt į kai kurias specialybes mokiniai nestoja, nes nėra tikri, kad jas baigę turės darbą. Gal kartais tiesiog trūksta informacijos, reklamos.
Šiemet pagaliau surinkome santechnikų tęstinio mokymo grupę. Nors atrodo tokia reikalinga specialybė ir šios srities specialistai gerai uždirba, bet mokiniams kažkodėl nepatraukli. Gal dėl to, kad kai pasakai „santechnikas“, visi pirmiausia kanalizacijos angą įsivaizduoja.
– Kokio amžiaus mokinių turite daugiausiai?
– Mokinių amžius svyruoja nuo 15 iki 60 metų. Daugiau kaip 70 procentų mokinių yra 15–20 metų.
Populiarios tęstinio mokymo grupės, kuriose mokosi daugiau vyresnio amžiaus mokiniai. Jie turi didesnę gyvenimo patirtį, atsakingai priima sprendimus, yra motyvuoti, žino, ko nori. Prieš kelerius metus turėjome 60-metę mokinę, kuri turėjo kepyklėlę ir jai reikėjo pažymėjimo licencijai pratęsti.
Man patinka, kad į profesinę mokyklą gali ateiti įvairaus amžiaus žmonės. Jeigu dar startuotų išbaigta modulinė sistema, visai būtų puiku.
Ankstesniais metais buvo populiaru po aukštojo mokslo ateiti įgyti praktinių įgūdžių į profesinę mokyklą, kasmet apie 100 tokių žmonių priimdavome. Net magistrantūros studijas pabaigę ateidavo pas mus ir likdavo patenkinti.
Dabar už valstybės lėšas mokinys gali įgyti tik vieną profesiją, antra jau yra mokama. Nemokamas ir tęstinis mokslas, bet turi susidaryti ne mažesnė kaip 12 žmonių tęstinio mokymo grupė. Jeigu tokia grupė nesusidaro, mokytis galima už savo lėšas. Dvejų metų programa profesinėje mokykloje kainuoja iki 2 tūkstančių eurų.
– O profesijos mokytojų ar pakankamai turite?
– Dėl mažėjančio besimokančiųjų skaičiaus kol kas išsiverčiame. Tačiau yra didelė tikimybė, kad greitu laiku trūks inžinerinės, gamybos ir perdirbimo sričių profesijos mokytojų, taip pat gamtos mokslų mokytojų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas sako, jog kol kas sunku spėti, kas pasikeis profesinėms mokykloms tapus viešosiomis įstaigomis, ar liks vienas dalininkas (Švietimo ir mokslo ministerija), ar jų atsiras daugiau.
„Kartais sulaukiame priekaištų, kad neparuošiam kažkokių specialistų. Mes galime paruošti, bet turime žinoti, ko konkrečiai reikia“, – sako Saulius Dargužas.