Verslo idėją galima parduoti ir per penkias minutes

Vers­lo idė­ją ga­li­ma par­duo­ti ir per pen­kias mi­nu­tes

Vers­lo idė­ją po­ten­cia­liam in­ves­tuo­to­jui reik­tų par­duo­ti per pen­kias mi­nu­tes, ir tai ga­li­ma pa­da­ry­ti. Taip įsi­ti­ki­nęs lek­to­rius iš Aly­taus An­ta­nas Ur­bo­nas, ve­dęs pa­skai­tą Jo­niš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­re. Ta­čiau jis pri­me­na, kad no­rint pa­siek­ti to­kio tiks­lo, bū­ti­na ne tik ge­ra idė­ja – ne­ti­kė­tas, ino­va­ty­vus, rei­ka­lin­gas pro­duk­tas, bet ir ge­bė­ji­mas jį pri­sta­ty­ti kon­cent­ruo­tai, pa­trauk­ti dė­me­sį, ta­da ga­li­ma ti­kė­tis iš­skir­ti­nės sėk­mės, ko­kia Lie­tu­vo­je ly­dė­jo, pa­vyz­džiui, vie­ną in­ter­ne­to sve­tai­nę, ku­rio­je pre­kiau­ja­ma ne­be­nau­do­ja­mais drabužiais – ji jau tu­ri pir­kė­jų 50-yje pa­sau­lio ša­lių ir su­lau­kė di­de­lių in­ves­ti­ci­jų.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ne­ti­kė­ta sėk­mė

„Vers­li Lie­tu­va“ koor­di­na­to­rius An­ta­nas Ur­bo­nas pa­tei­kė ke­le­tą sėk­min­gų vers­lų, va­di­na­mų­jų star­tuo­lių, Lie­tu­vo­je.

Vie­nas to­kių sėk­mės at­ve­jų – in­ter­ne­ti­nės rū­bų pre­ky­bos ir mai­nų sve­tai­nė, ku­rios idė­ja gi­mė vie­nai mer­gi­nai ruo­šian­tis per­si­kraus­ty­ti ir per­žiū­rė­jus sa­vo rū­bų spin­tą bei nu­spren­dus, kad jo­je yra daug ne­be­rei­ka­lin­gų, jos ne­vil­ki­mų rū­bų, ku­riuos pui­kiai ga­li­ma ne­šio­ti. Ji pa­pra­šė žmo­gaus, su­ge­ban­čio kur­ti in­ter­ne­to sve­tai­nes, su­kur­ti ir jai, kur ėmė kel­ti rū­bų nuo­trau­kas ir siū­ly­ti mai­ny­ti juos ar­ba pirk­ti. Tai bu­vo 2008-ie­ji me­tai.

Da­bar to­je įmo­nė­je dir­ba 150 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je, ku­rian­čių in­ter­ne­ti­nius įran­kius, pa­de­dan­čius klien­tams par­duo­ti, pirk­ti ir mai­ny­tis dė­vė­tais dra­bu­žiais ir ak­se­sua­rais. Šios įmo­nės biu­rai vei­kia Ber­ly­ne, Pra­ho­je, Var­šu­vo­je, Vil­niu­je, iš kur leng­vai pa­sie­kia­mos rin­kos ir ki­to­se ša­ly­se. O 2013–2015 me­tais šis vers­las su­lau­kė 50 mi­li­jo­nų eu­rų in­ves­ti­ci­jos, nors, pa­sak A. Ur­bo­no, iki tol bū­ta di­de­lių svy­ra­vi­mų, priim­ta ir at­leis­ta ne­ma­žai dar­buo­to­jų.

Ne­pa­vyks­ta 92 pro­cen­tams

Lek­to­riaus tei­gi­mu, pa­gal ofi­cia­lią sta­tis­ti­ką 92 pro­cen­tai star­tuo­lių pa­sau­ly­je per pir­muo­sius me­tus „su­si­mau­na“. Tai­gi, ti­ki­my­bė, kad pa­si­seks, yra maž­daug vie­na iš de­šim­ties. Ta­čiau jos ga­li­ma pa­siek­ti.

Ki­tas ge­ro lie­tu­viš­ko star­tuo­lio pa­vyz­dys – įmo­nė, ku­rian­ti iš­ma­nius so­na­rus – prie­tai­sus, nau­do­ja­mus po van­de­niu esan­tiems kū­nams ap­tik­ti, ir ga­lin­čius per­duo­ti in­for­ma­ci­ją į iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną, ar van­dens tel­ki­ny­je, ku­ris žval­go­mas, yra žu­vų. Pir­kė­jų ši įmo­nė tu­ri jau dau­giau kaip 50-yje pa­sau­lio ša­lių.

O štai vie­na mo­bi­lu­mo tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vė su­kū­rė pro­gra­mė­lę, ku­ria nau­do­jan­tis ga­li­ma su­ži­no­ti, ko­kios gat­vės Vil­niu­je šiuo me­tu re­mon­tuo­ja­mos, kur su­si­da­rė spūstys, taip pat jie ga­li pa­siū­ly­ti va­rian­tų, ko­kiu trans­por­tu grei­čiu nu­vyk­si­te iš vie­nos vie­tos į ki­tą ir už ko­kią kai­ną. Šią svar­bią in­fo­ma­ci­ją įmo­nė par­duo­da įvai­rioms kor­po­ra­ci­joms.

Taip pat lek­to­rius pa­pa­sa­ko­jo apie jį nu­ste­bi­nu­sį pro­duk­tą. Kau­ne vy­ku­sio­je vie­no­je vers­lo mu­gė­je te­ko su­tik­ti ke­lis jau­nuo­lius, ku­rie kū­rė kamuoliuką, ga­lin­tį pa­dė­ti Par­kin­so­no li­ga ser­gan­tiems pa­to­giau gy­ven­ti. Dėl šios li­gos žmo­gui la­bai ima dre­bė­ti ran­kos, tam­pa su­dė­tin­ga ap­si­reng­ti, praus­tis, pa­val­gy­ti. O mi­nė­tas nau­jas produktas – dre­ban­tis ka­muo­liu­kas, spau­do­mas del­nais taip pa­vei­kia ran­kas, kad jos ku­riam lai­kui nu­sto­ja vir­pė­ti ir su­tei­kia ga­li­my­bę pa­čiam ap­si­tar­nau­ti.

Ne­ga­li­ma nu­ver­tin­ti ap­lin­kos

An­ta­nas Ur­bo­nas sa­kė, kad no­rint par­duo­ti vers­lo idė­ją ga­li­miems in­ves­tuo­to­jams, pir­miau­sia bū­ti­na su­bur­ti ko­man­dą, ku­rio­je bū­tų žmo­gus, ge­ban­tis kur­ti pro­duk­tą, ir žmo­gus, mo­kan­tis jį pri­sta­ty­ti, sėk­min­gai ko­mu­ni­kuo­ti, ieš­ko­ti rin­kos. Jei tai su­ge­ba vie­nas as­muo – pui­ku, bet daž­niau­siai rei­kia bent dvie­jų, tri­jų.

Lek­to­rius pa­ta­rė, kaip per pen­kias mi­nu­tes, nes daž­nai tik tiek lai­ko ski­ria­ma pro­duk­tui pri­sta­ty­ti, kai yra daug da­ly­vių, su­do­min­ti po­ten­cia­lų in­ves­tuo­to­ją. Svar­bu jau tu­rė­ti bent pra­di­nį pro­duk­tą, o ne tik idė­ją, kaž­kiek sa­vų lė­šų pra­džiai, kal­bant pa­ro­dy­ti, kuo pro­duk­tas ir jo kū­rė­jai yra ge­res­ni už ki­tus, bet ne­nu­ver­tin­ti ap­lin­kos ir ne­sa­ky­ti, kad idė­ja ge­ra, nes nė­ra kon­ku­ren­tų. Kaip tik ži­no­ji­mas, kas yra po­ten­cia­lūs kon­ku­ren­tai, po­ten­cia­lios grės­mės ro­do, jog pri­sta­ty­mui ruoš­ta­si. Idea­lu bū­tų pa­teik­ti pre­li­mi­na­rius skai­čia­vi­mus, per kiek lai­ko rei­ka­lin­gos in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks, ka­da ga­li­ma ti­kė­tis di­vi­den­dų, ka­da bus tar­pi­niai ro­dik­liai ir ko­dėl jie ga­lė­tų bū­ti rea­lūs.

Au­to­rės nuo­tr.

Lek­to­riaus An­ta­no Ur­bo­no tei­gi­mu, pa­gal ofi­cia­lią sta­tis­ti­ką 92 pro­cen­tai star­tuo­lių pa­sau­ly­je per pir­muo­sius me­tus „su­si­mau­na“, tad ti­ki­my­bė, kad pa­si­seks, yra maž­daug vie­na iš de­šim­ties.