
Naujausios
Meška į Tytuvėnus taip ir neatėjo
Praėjusią vasarą pasklidę gandai apie mešką, besiartinančią prie Tytuvėnų regioninio parko teritorijos, taip ir liko gandais. Gauruotoji neatėjo. Tačiau parko direkcijos specialistai tvirtai įsitikinę, jog Užpelkių rezervate praėjusią žiemą gyveno bent aštuoni vilkai. Kiek jų yra šiemet, paaiškės šio mėnesio pabaigoje, kai specialistai plėšrūnus suskaičiuos iš naujo.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sniegas padeda suskaičiuoti žvėris
Nors Tytuvėnų regioninio parko direkcijoje žiema pats ramiausias metas, specialistams yra ką veikti. Reindžerė Ieva Jokubauskaitė sėda į automobilį ir apvažiuoja parko teritoriją. Kontrolė – būtina, nors tokiu metu mažiau besibastančių po miškus ir mažiau pažeidėjų.
Ekologė Deima Pranckūnienė jau rengiasi parko teritorijoje gyvenančių žvėrių apskaitai: „Užpelkių rezervatas – žmogaus rankų visiškai nepaliestas natūralus miškas. Ten gyvena atokias vietas mėgstantys žvėrys. Jų skaičiavimo metodika reikalauja nueiti penkis kilometrus fiksuojant žvėrių pėdsakus. Juos fotografuojame, pasižymime. Po kurio laiko pakartojame tyrimą. Tuomet turime apytikslį žvėrių skaičių.“
Ekologė pasakoja, jog, paskutiniaisiais duomenimis, Užpelkių rezervate gyveno aštuoni vilkai. Anksčiau buvo užfiksuota ir lūšių. Briedžių, stirnų, šernų ir kitų žvėrelių ten apstu. Jie mėgsta rezervatą, nes ten saugiau gyventi. Toje teritorijoje negalima medžioti.
Meškų iki šiol neužfiksuota. „Laukėme, bet meška, pastebėta netoli parko teritorijos, taip ir neatėjo, – juokauja Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys. – Estijoje jų gyvena apie 600, o mes džiaugiamės išgirdę, jog kažkur klajoja vienintelė.“
Sodybos tuštėja – ar nemažės pilietiškumo?
Direktorius apgailestauja, jog Tytuvėnuose ir visoje parko teritorijoje mažėja gyventojų. Didėja ariamų laukų ir pievų masyvai. Sodybos tuštėja. Jas nuperka miestiečiai, tačiau čia atvažiuoja tik savaitgaliais ar per atostogas. Ar jie taip išgyvens dėl ežerų ir miškų kaip senbuviai?
Parko direkcijos darbuotojai kartais stebisi gyventojų pilietiškumu. Pavyzdžiui, prie ežero prisiveisė kovų. Jie pradėjo dergti į vandenį. Žmonės tuoj pat sukruto. Reikalavo spręsti problemą.
Kartais jiems kyla klausimų ir dėl natūralių gamtos procesų. Pavyzdžiui, kodėl ežero pakraščiuose vandens paviršiuje atsiranda putų.
Antra vertus, patiems gyventojams dar trūksta sąmoningumo. Parko direkcijoje savanoriavusi ispanė negalėjo atsistebėti, kad kai kurie žmonės, atėję maudytis, atsineša muilo, dušo želė ir šampūno. Į ežerą krenta išsimuilavę. Teko matyti, kaip moteris atėjo į ežerą nusiplauti plaukų dažus, kuriais buvo išsitepusi prieš valandą.
„Nors Tytuvėnų ežerai gilūs ir neblogai apsivalo patys, tačiau privalome juos teršti kuo mažiau. Planuojame atlikti tyrimus, kokį poveikį ežerams daro poilsiautojai. Jų kiekvieną vasarą vis daugėja“, – pasakoja V. Stonys.
Pagarbą gamtai ugdo edukacinės programos
Parko kultūrologė Agnė Buchaitė įsitikinusi, jog vietos gyventojų ir parko lankytojų sąmoningumą bei tinkamą požiūrį į gamtą ugdo edukacinės programos, kurių parengta daugiau kaip dvi dešimtys. Rūpestį gamta žmonėms reikia diegti nuo vaikystės. Todėl mokinių grupėms siūlomi gamtos pažinimo žaidimai. Pavyzdžiui, „Tamsos klajūnai“, kur tamsioje erdvėje susipažįstama su paslaptingu šikšnosparnių gyvenimu.
Jaunieji lankytojai mielai renkasi ir "protmūšius", edukacinę programą, kurioje mokosi lieti žvakes, ekskursiją po miško muziejų, pažintiniais takais aplink ežerą, akmenų rūža, apžvalgos bokštą, dviračių žygius ir žygius pėsčiomis.
Lankytojų ypač padaugėja gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Tai siejama su mokslo metų pradžia ir pabaiga. Vasarą regioninį parką užplūsta senjorai, trečiojo amžiaus universiteto studentai.
Šiuo metu specialistai rengia projektus naujų metų veikloms ir infrastruktūrai.
Parko direkcija jau laimėjo porą vietos veiklos grupės projektų. Už gautas lėšas atnaujins Bridvaišio ežero pakrantę, pasirūpins naujais lauko baldais, suoleliais. Stalus bei suolelius pakeis ir prie dviračių tako. Iš projekto, kurį finansavo Saugomų teritorijų direkcija, bus atnaujintas medinis pažintinio tako aplink Giliaus ežerą pagrindas. Planuojama atnaujinti ir parko informacinę sistemą, pakeisti stendus.
Už projektui „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ įgyvendinti gautas lėšas miške, šalia parko direkcijos, bus įrengta interaktyvi edukacinė erdvė, sudaryta iš atskirų stotelių. Jose bus pateikta visa informacija apie mišką ir su juo susijusias veiklas: medžioklę, verslą ir kt.
Pavyko gauti lėšų jaunųjų gamtininkų sąskrydžiui, kuriame dalyvauja parko teritorijoje esančių Mockaičių, Tytuvėnų, Šaukoto ir Šiaulėnų mokyklų vaikai, „Tytuvelos“ šventei, kuri pasitarnauja aktyvaus laisvalaikio parke populiarinimui.
Autorės nuotr.
Tytuvėnų regioninio parko darbuotojai Renata Tarbūnienė, Agnė Buchaitė, Ieva Jokubauskaitė, Deima Pranckūnienė ir direktorius Vytautas Stonys šiais metais lankytojus bandys pradžiuginti naujomis programomis ir atnaujinta infrastruktūra.