
Naujausios
Deimantinės vestuvės – lyg pasaka
Deimantines vestuves prieš Kalėdas atšventę radviliškiečiai Bernadeta ir Stanislovas Gavėnai ilgaamžės meilės recepto nežino.
Meilė jiems – lyg tas žėrintis deimantas, kuris per šešis bendro gyvenimo dešimtmečius tapo labiau nugludintas ir dar brangesnis.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kas rytą – pusryčiai į lovą
Radviliškio rajone, Aukštelkuose, gyvenantys Stanislovas ir Bernadeta Gavėnai ir po šešių bendro gyvenimo dešimtmečių vis dar atsisveikindami pasibučiuoja, o žmona kiekvieną rytą sulaukia vyro į lovą atnešamų pusryčių.
Ir taip – diena iš dienos, metai iš metų. Šeši dešimtmečiai – ir džiaugsme, ir varge.
„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad mūsų troboje niekada nebuvo dūmų. Buvo. Bet svarbiausia, kad sugebėdavome juos išsklaidyti. Aš – valdingesnė, jis – tylesnis, ramesnis. Gal dėl to ir neįsiplieksdavo ugnis šeimoje“, – sako ponia Bernadeta.
Kad žmona – pati geriausia visų ūkinių šeimos reikalų valdytoja, pritaria ir ponas Stasys, savo antrąją pusę pavadindamas nepakeičiama ūkvede.
B. Gavėnienė negaili gerų žodžių vyrui: „Dieve mano, koks geras žmogus – švelnus, rūpestingas“.
Kas pažįsta aukštelkiškį S. Gavėną, šimtu procentų gali tam pritarti – jis nepraeis pro šalį nepasilabinęs, nepaklausęs, kokia sveikata, kaip sekasi. Ir visada pasisveikindamas kilstelės skrybėlę – neatsiejamą galvos apdangalą. Apie tokius žmones sakoma – „smetoninis inteligentas“.
Septyniolikmetė Bernadeta į būsimą vyrą irgi atkreipė dėmesį dėl šių jo savybių. Jai patiko, kad į ūkį Šakynoje atvykęs dirbti jaunas zootechnikas yra kitoks nei pažįstami bendraamžiai vaikinai.
Todėl kai kitos merginos aptarinėjo, kuriai iš jų atiteks naujokas, Bernadeta, ilgokai klausiusi jų šnekų, ramiai tarstelėjo: jūs kaip sau norit, bet jis bus mano. Taip ir atsitiko – po metų pora atšventė vestuves.
„Deimantinės“ jaunikio eilės – jaunajai
„Nebuvo nei piršlybų, nei vestuvių. Dviese nuvežėme pareiškimus ir niekas apie tai nežinojo – tik tėvai. Sunkvežimiu gruodį nuvažiavome į Kuršėnus. Ji – kabinoje, o aš dantimis kalenau viršuje. Mūsų vestuvinė vakarienė buvo – susėdus ant palangės suvalgytos strimelės. Didžiausias turtas – pasogai gauta telyčia“, – šypsodamasis pasakoja S. Gavėnas.
„Užtat dabar kokios vestuvės buvo – apie tokias nė sapnuoti nesapnavome“, – vyrą papildo ponia Bernadeta.
Jų deimantinės vestuvės, kuriomis pasirūpino vaikai ir anūkai, – su atnaujintais įžadais, artimiausiais žmonėmis, sveikinimais, linkėjimais, įamžintomis įsimintiniausiomis gyvenimo akimirkomis, manikiūru, šukuosena ir suknele iki žemės.
Na, tokios – lyg iš pasakos, kurioje ponas Stanislovas savo išrinktajai deklamavo paties sukurtas eiles:
„Ar pameni, brangioji, gervės skrido
Ir klykavo kažko gailiai?
Tą rudenį ražienom laimė brido
Ir dairėsi į mus bailiai...“
Ir nors porai vaikai buvo surengę ir auksinių vestuvių iškilmes, deimantinės sukakties paminėjimas jiems – brangiausias.
Ir džiaugsme, ir varge
„Deimantinė“ pora vieninga: bendro gyvenimo pradžioje teko ir vargelio pavargti, kol įsitvirtino, kol sulipdė bendrą gyvenimą tokį, kokį turi dabar.
Sunkiausia, anot abiejų, buvo pirmaisiais santuokinio gyvenimo metais, išsikėlus gyventi netoli Panevėžio.
„Kurį laiką valgėme tik bulves su margarinu. Nusiperki cukraus gabaliukų – pinigų nebelieka kitkam. Kartą nusipirkom vakarienei marmelado. Einam susikabinę, svajojam, kokia bus skani vakarienė ir tik tekšt mūsų vakarienė ant žemės – likom be nieko“, – dabar jau su šypsena pasakoja ponas Stanislovas.
Užtat bendram pomėgiui – šokiams – pora rasdavo laiko ir galimybių kone kiekvieną savaitgalį. Be Gavėnų neapsieidavo nei vakaruškos lauke, nei šokiai kultūros namuose. 10 metų abu sukosi šokio sūkury, vaikus palikdami tai susirastai auklei, tai močiutei.
Kur begyventų – Pagiriuose, Alksniupiuose, Skėmiuose ar Aukštelkuose – jauną šeimą visą laiką supo aktyvi veikla: Bernadetą – moterų tarybos, ūkininkių sąjungos renginiai, Stanislovą – dramos būrelis, įvairių renginių organizavimas.
Atsirado galimybių išvykti į sanatorijas, tik į jas važiuodavo po vieną – likusiam šeimos nariui tekdavo rūpintis vaikais, gyvuliais.
Ar nebuvo pavydo scenų?
„20 metų kasmet išvažiuodavau į sanatoriją be jokių piktumų. Gali būti bet kur, bet kokioje kompanijoje, tik visada turi žinoti vieną paprastą dalyką: nepamiršti, jog turi šeimą“, – vieną iš ilgo vedybinio gyvenimo receptų, juos abu vedusių tuo pačiu keliu, pateikė B. Gavėnienė.
Kaimo aktyvistai
B. Gavėnienė pripažįsta daug ko išmokusi iš savo vyro. Vargingą gyvenimą gyvenusi ir išsilavinimo neįgijusi mergina sugebėjo pelnyti Stanislovo draugų pagarbą savo linksmumu, mokėjimu bendrauti.
„Mūsų gyvenimas nesibaigdavo po darbų uždarius fermos duris. Susitikdavome su kaimynais įvairiausiomis progomis – tai „žydauti“ per Užgavėnes kartu einam, tai Jonų ar Onų sveikinti. Smagu buvo“, – šypsosi „deimantiniai“ jaunavedžiai.
Gal dėl to bendrauti pratusių Gavėnų sodyboje kelią nuolat atranda ir trys jųdviejų vaikai, penki anūkai, dvi proanūkės. Atvažiuoja ir darbų pas tėvus nudirbti, ir švenčių švęsti.
Nors garbus amžius Gavėnams leidžia darbuotis vis mažiau, nuo pat jaunystės aktyvus ponas Stanislovas ir šiandien yra vienas aktyviausių kaimo bendruomenės narių – tikras kaimo šviesuolis, be kurio neapsieina bendruomenės renginiai. Poetas, kaimo kronikos, autobiografinės apysakos kūrėjas.
83 metų S. Gavėnas draugauja su kompiuteriu, turi draugų „facebooke“, kartkartėmis pakomentuoja jų gyvenimo įvykius.
Keturis dešimtmečius Aukštelkuose gyvenantis aktyvistas apgailestauja, kad kaimas pamažu tuštėja, svetimėja ir darosi abejingas aktyvių žmonių pastangoms.
„Surengia kaime renginį, o salė – pustuštė. Galimybių gyventi aktyvų ir įdomų gyvenimą yra, tačiau norinčių taip gyventi gretos tirpsta“, – sako kaimo šviesuolis, jei tik leidžia sveikata, į renginius einantis kartu su savo Bernadeta.
Autorės nuotr.
Santuokos įžadus atnaujinusiai „deimantinei“ porai gražų jubiliejų primins Savivaldybės įteikti simboliniai žiedai.
Asmeninės nuotr.
Bernadeta ir Stanislovas Gavėnai prieš 60 metų susituokė be vestuvinės suknelės ir vestuvių puotos.
„Deimantiniai“ jaunavedžiai koja kojon – visus šešis dešimtmečius.
Savo deimantinių vestuvių iškilmes Bernadeta ir Stanislovas vadina svajonių vestuvėmis.
Atnaujintus įžadus primins gauti deimantinių vestuvių dokumentai.