„Misija Sibiras“ – į Kazachstaną

„Mi­si­ja Si­bi­ras“ – į Ka­zachs­ta­ną

Iš Nau­jo­sios Ak­me­nės ki­lęs 25 me­tų Lu­kas Klu­sis, dir­ban­tis in­ži­ne­ri­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tu, praė­ju­sią va­sa­rą da­ly­va­vo try­lik­to­jo­je eks­pe­di­ci­jo­je „Mi­si­ja Si­bi­ras“.

Apie ją pa­pa­sa­ko­ti mies­to bib­lio­te­ko­je su­si­rin­ku­siai au­di­to­ri­jai at­vy­ko su bend­ra­žy­giu 19 me­tų cir­ko ar­tis­tu Ju­ru Pra­tu­se­vi­čiu­mi iš Ma­ri­jam­po­lės.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Per ka­pa­vie­čių tvo­ras

Ne­ga­vus Ru­si­jos vi­zų te­ko vyk­ti į Ka­zachs­ta­ną. Čia so­vie­tų lai­kais vei­ku­siuo­se de­šim­ty­se la­ge­rių ka­lė­jo apie 20 tūks­tan­čių po­li­ti­nių ka­li­nių iš Lie­tu­vos. Lie­tu­vių trem­ties įka­li­ni­mo ir pa­lai­do­ji­mo mas­tai di­des­ni už Ka­zachs­ta­ną tik Ru­si­jo­je.

„Kad Ru­si­ja neį­si­lei­do, į nau­dą išė­jo mums, jau­ni­mui, nes ne­daug ži­no­jo­me apie trė­mi­mus į Ka­zachs­ta­ną“, – sa­kė J. Pra­tu­se­vi­čius.

24 lie­tu­viai mik­roau­to­bu­sais, trau­ki­niais ir pės­čio­mis nu­ke­lia­vo apie 3 tūks­tan­čius ki­lo­met­rų Ka­ra­gan­dos, Džez­kaz­ga­no ir Bal­cha­šo re­gio­nuo­se. De­šimt die­nų tru­ku­sio­je eks­pe­di­ci­jo­je in­ven­to­ri­zuo­ta 16 ka­pi­nių, su­tvar­ky­ta apie 200 ka­pų, pa­sta­ty­ti 6 kry­žiai.

„Prieš eks­pe­di­ci­ją ma­ne la­biau­siai emo­ciš­kai pa­vei­kė sta­tis­ti­ka, kad iš Lie­tu­vos iš­trem­ta be­maž 300 tūks­tan­čių žmo­nių, sta­tis­tiš­kai – kas de­šim­tas gy­ven­to­jas“, – sa­kė L. Klu­sis.

Dar emo­cio­na­liau rea­ga­vo, pa­ma­tęs ke­lių kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­to ka­pi­nes ša­lia ga­myk­los ar­ba šach­tos. Ne­to­lie­se – dau­gia­bu­čiai na­mai. Sta­li­no lai­kų mo­de­lis: dir­ban­čiam žmo­gui te­rei­kia vie­tos dirb­ti, nak­vo­ti ir mir­ti.

Di­džiu­lė­se ka­pi­nė­se ne­leng­vai se­kė­si ras­ti pa­mink­lus su lie­tu­viš­ko­mis pa­var­dė­mis. Ste­bi­no chao­tiš­kas ka­pų iš­si­dės­ty­mas.

Dau­gu­ma ka­pa­vie­čių ap­tver­tos aukš­to­mis me­ta­li­nė­mis tvo­ro­mis. Ir ne vi­sur pa­lik­ta bent pė­da praei­ti pro ša­lį. Kai la­bi­rin­tas už­si­da­ro, be­lie­ka kars­ty­tis ka­pa­vie­čių tvo­ro­mis.

Dau­gy­bė ka­pa­vie­čių ap­žė­lusios žo­lė­mis, apau­gusios me­džiais.

„Vie­ti­niai, ku­rie tvar­ko ka­pus, ant me­džių pri­pie­šę ro­dyk­lių“, – įsi­mi­nė J. Pra­tu­se­vi­čiui.

Prie ka­po – skai­čiai

„Ran­di ka­pą, prie ku­rio kry­žius su vie­nin­te­liu už­ra­šu, pa­vyz­džiui, 2241, – me­na L. Klu­sis. – Čia ne­su­ži­no­si pa­lai­do­to žmo­gaus pa­var­dės“.

Pa­vyk­da­vo, jei Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys trem­ti­nių gi­mi­nai­čiai eks­pe­di­ci­jai be­si­ruo­šu­siems jau­nuo­liams bu­vo nu­ro­dę, ko­kio nu­me­rio ieš­ko­ti ar api­bū­din­da­vo pa­mink­lą, kry­žių.

At­si­ve­žė čia gy­ve­nan­čios bu­vu­sios trem­ti­nės Liud­mi­los nuo­trau­ką, ku­rio­je – sep­ty­nio­lik­me­čio mi­ru­sio bro­lio ka­pas. Po il­gų ieš­ko­ji­mų ra­do. Sut­var­kė, už­ri­šo juos­te­lę ir te­le­fo­nu pa­skam­bi­no į Lie­tu­vą. Anks­ty­vą ry­tą at­si­lie­pu­si mo­te­ris rea­ga­vo il­ga ty­la. Jau­nuo­liai pa­ma­nė: gal nu­trū­ko ry­šys. Iš­gir­do verks­mą.

„To­kiais mo­men­tais įver­ti­ni pa­da­ry­tą ge­rą žmo­gui“, – sa­kė J. Pra­tu­se­vi­čius.

Jau­nuo­liai nu­va­ly­da­vo pa­mink­lus ar kry­žius. Iš­vir­tu­sius at­sta­tė, įtvir­ti­no. Tvo­re­les nu­da­žy­da­vo. Iš­ra­vė­da­vo žo­les. Te­ko kir­viais ir pjūk­lais nai­kin­ti me­džius, krū­mus. Prie kiek­vie­no ka­po pri­tvir­tin­da­vo tau­ti­nę juos­te­lę. Ka­pa­vie­tę nu­fo­tog­ra­fuo­da­vo, nu­sta­ty­da­vo koor­di­na­tes.

Vai­kų ka­pi­nės

Eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai su­ra­do vai­kų ka­pi­nes ir tvar­kė vi­sus ap­leis­tus ka­pe­lius. Prie kai ku­rių ra­do se­niai pa­lik­tų žais­lų.

Vie­ti­niai pa­sa­ko­jo apie tvar­ką la­ge­riuo­se: mo­ti­nos ga­lė­jo au­gin­ti vai­kus ket­ve­rius me­tus. Po to jie bu­vo ne­ži­nia kur iš­ve­ža­mi su pa­keis­tais var­dais ir pa­var­dė­mis. Gau­da­vo ru­siš­kus var­dus.

Ma­mos, ti­kė­da­mos atei­ty­je su­ras­ti vai­kus, steng­da­vo­si jiems pa­lik­ti kuo di­des­nį ran­dą. Kar­tais to­kie ža­lo­ji­mai baig­da­vo­si ir mir­ti­mi.

„Gal­būt tai ne­bu­vo ma­siš­kas reiš­ki­nys, bet klau­sy­tis to­kių is­to­ri­jų mums bu­vo su­dė­tin­ga“, – sa­kė L. Klu­sis.

Vai­kų ka­pi­nė­se pa­sta­tė kry­žių, gau­tą iš vie­tos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės.

Pas­ku­ti­nis lie­tu­vis

Eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai su­ti­ko lie­tu­vių, pa­ste­bė­jo jų ry­šius su sa­vo kraš­tu.

Pri­si­me­na iš­tai­gin­gą tau­tie­čio res­to­ra­no me­niu – ce­pe­li­nai ir ki­ti lie­tu­viš­ki pa­tie­ka­lai. Sie­nos nu­ka­bi­nė­tos Lie­tu­vos val­do­vų po­rtre­tais, da­bar­ti­nio kraš­to­vaiz­džio nuo­trau­ko­mis.

Kai ku­rie trem­ti­nių vai­kai ar vai­kai­čiai be­mo­kė­jo lie­tu­viš­kai tik žo­dį ki­tą. Su Vla­du Rač­kai­čiu bu­vo be­pra­de­dą kal­bė­tis ru­siš­kai, o jis su­py­ko: „Juk ši­tiek me­tų lau­kiau, kol at­va­žiuos lie­tu­viai ir ga­lė­siu kal­bė­tis“.

Sa­ve pa­sku­ti­niu lie­tu­viu Džez­kaz­ga­ne va­di­nan­tis vie­ti­nis nuo­lat klau­so­si gru­pės „Di­na­mi­ka“ dai­nų.

Vla­das Rač­kai­tis ap­gai­les­ta­vo ne­ži­nąs, kur Lie­tu­vo­je gy­ve­na jo gi­mi­nės. Po eks­pe­di­ci­jos vie­nas da­ly­vių su­ra­do pus­se­se­rę. At­gis bend­ra­vi­mas.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ak­me­nės ra­jo­no trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių są­jun­gos pir­mi­nin­kė An­ta­ni­na Šu­kie­nė pa­dė­ko­jo „Mi­si­jos Si­bi­ras“ da­ly­viams.

Eks­pe­di­ci­jos „Mi­si­ja Si­bi­ras“ į Ka­zachs­ta­ną įspū­džiais da­li­nę­si Lu­kas Klu­sis (prie­ky­je) ir Ju­ras Pra­tu­se­vi­čius emo­cio­na­lu­mą api­bū­di­no kaip vie­ną iš pa­tir­tų sun­ku­mų.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ka­zachs­ta­nas ste­bi­no ka­pi­nių pla­ty­be.

Lu­kas Klu­sis (de­ši­nė­je) su bend­ra­žy­giais ka­pi­nė­se iš­skleis­da­vo tris­pal­vę.