Visuomenininkas išleido istorinį jubiliejinį medalį

Vi­suo­me­ni­nin­kas iš­lei­do is­to­ri­nį ju­bi­lie­ji­nį me­da­lį

Is­to­ri­nės re­konst­ruk­ci­jos klu­bo Žie­mių pra­das „Sim­ka­la“ įkū­rė­jas ir va­do­vas jo­niš­kie­tis And­rius Bi­tai­tis sa­vo ini­cia­ty­va iš­lei­do Si­dab­rės 730 me­tų su­kak­ties pa­mi­nė­ji­mui skir­tą ju­bi­lie­ji­nį me­da­lį ir su­ve­ny­ri­nių mag­ne­tu­kų.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ju­bi­lie­ji­nia­me me­da­ly­je vaiz­duo­ja­ma Si­dab­rės pi­lis, ku­rios XIII am­žiu­je pul­di­nė­ju­siam Vo­kie­čių Or­di­nui ne­si­se­kė užim­ti. 1288 me­tais Si­dab­rės pa­pi­ly­je bu­vo su­reng­tos sker­dy­nės, pa­pi­lys su­de­gin­tas, bet pi­lis ne­paim­ta. Ta­čiau ap­gul­ties iš­var­gin­ti, di­de­lių nuo­sto­lių pa­ty­rę Si­dab­rės gy­ven­to­jai, ku­rių ūki­nė veik­la 1289-ųjų pavasarį–vasarą bu­vo smar­kiai su­trik­dy­ta, pra­de­da ne­su­tar­ti, da­lis jų siū­lo pa­si­duo­ti Li­vo­ni­jos Or­di­nui, ki­ta pu­sė no­ri prie­šin­tis to­liau. Prie­ši­ni­mo­si ša­li­nin­kai lie­ka pa­pi­ly­je, nu­si­lei­džian­tie­ji vo­kie­čiams – pi­lies vi­du­je. Pas­ta­rie­ji krei­pia­si į Min­tau­jos kom­tū­rą, ne­ži­nia, ko ti­kė­da­mie­si, gal­būt lik­ti ten gy­ven­ti. Ta­čiau ne­tru­kus jie iš­kel­di­na­mi į Li­vo­ni­ją, o Si­dab­rės pi­lis su­de­gi­na­ma.

30 gra­mų svo­rio ke­tu­rių cen­ti­met­rų skers­mens me­da­lis, skir­tas Si­dab­rės 730-me­čiui, nu­lie­tas iš žal­va­rio, deng­tas tam­sin­tu ala­vu ir įtvir­tin­tas me­di­nia­me lai­kik­ly­je. Me­da­lis iš­leis­tas šim­to vie­ne­tų ti­ra­žu.

Pa­sak jo­niš­kie­čio, is­to­ri­nės re­konst­ruk­ci­jos klu­bo Žie­mių pra­das „Sim­ka­la“ įkū­rė­jo ir va­do­vo And­riaus Bi­tai­čio, idė­ja bu­vo su­kur­ti sim­bo­lį, ku­ris pri­min­tų Si­dab­rės pi­lies is­to­ri­ją, nes da­bar ši is­to­ri­nė vie­ta tam tik­ra pra­sme lie­ka „nu­skriaus­ta“. Bu­vu­sio­je pi­lia­vie­tė­je nuo XVII am­žiaus vei­kia ka­pi­nės, sto­vi kop­ly­čia, tad gy­ven­to­jams su bu­vu­sia pi­li­mi to­ji vie­ta nea­so­ci­juo­ja­si. Be to, il­gą lai­ką trūks­tant ar­cheo­lo­gi­nių duo­me­nų, o vė­liau – tie­siog ne­do­va­no­ti­nai už­si­mir­šus, net ženklas–rodyklė į pa­mink­li­nę vie­tą bu­vo nu­kreip­tas prie­šin­ga kryp­ti­mi.

Me­da­lį su ima­gi­na­ci­ne (įsi­vaiz­duo­ja­ma – aut. pa­st.) Si­dab­rės pi­li­mi, ku­rią pie­šė pa­ts A. Bi­tai­tis, ir mag­ne­tu­kus – su pi­lies at­vaiz­du, is­to­ri­nių do­ku­men­tų frag­men­tais – pa­ga­mi­no vil­niu­je įsi­kū­ru­si įmo­nė „Ce­ra“. Me­da­liui me­di­nius sto­vus da­rė „Sim­ka­la“ na­riai, en­tu­zias­tai, nes ki­taip ne­bū­tų už­te­kę fi­nan­si­nių iš­tek­lių. Lei­dy­bą pa­rė­mė vie­na įmo­nė, dau­giau su­dė­tos klu­bo ir jo va­do­vo A. Bi­tai­čio lė­šos.

Mag­ne­tu­kų ga­li­ma įsi­gy­ti Jo­niš­kio Tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­re. Net­ru­kus ten tu­rė­tų at­si­ras­ti ir da­lis me­da­lių ti­ra­žo.

A. Bi­tai­čio ini­cia­ty­va taip įam­žin­ama jau ne pir­ma kraš­to su­kak­tis. Prieš me­tus jis kar­tu iš­lei­do Ga­ruo­zos ši­lo mū­šio ju­bi­lie­ji­nei su­kak­čiai (1287 m.) pa­mi­nė­ti skir­tą me­da­lį  ir kar­tu su dai­li­nin­ku Ar­tū­ru Slap­šiu – pa­što ženk­lą, ant ku­rio pa­vaiz­duo­tas mi­nė­to me­ni­nin­ko su­kur­to kar­žy­gio po­rtre­tas.

Au­to­rės nuo­tr.

30 gra­mų svo­rio ke­tu­rių cen­ti­met­rų skers­mens me­da­lis nu­lie­tas iš žal­va­rio, deng­tas tam­sin­tu ala­vu ir įtvir­tin­tas me­di­nia­me lai­kik­ly­je.

And­rius Bi­tai­tis re­dak­ci­jai sa­kė, kad no­rė­jo įpras­min­ti Ga­ruo­zos ši­lo mū­šio 730 me­tų su­kak­tį.

Iš­leis­ti ke­lių rū­šių mag­ne­tu­kai.