
Naujausios
Verslininkai bijo mažiausios kainos, meras – antrankių
Viešieji pirkimai, kai svarbiausias kriterijus – mažiausia kaina, įžūli, genocidiška praktika. Darbininkai tokiuose objektuose gauna špygą. Savivaldybė privalo labiau rūpintis vietinių verslininkų išlikimu, o ne, išskėtusi rankas, laukti užsienio investuotojų. Jie neateis, nes Kelmė turi tik bažnyčią.
Tokios mintys išsakytos Kelmės rajono savivaldybėje surengtuose verslo pusryčiuose.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gandragalviai
Kelmiškis verslininkas Petras Račkauskas, šalia kitų veiklų, užsiimantis ir statybomis, savivaldybių klerkus pavadino gandragalviais. Esą skelbiant viešuosius pirkimus 80 procentų lemia mažiausia kaina. Tik po to eina kiti kriterijai. Pavyzdžiui, bendrovė pasižada atlikti darbus už milijoną eurų. Iš kur ji žino, kad tiek užteks?
„Projektai – tai dažniausia tik projekto viršelis. Kiti puslapiai – jovalas. Viską turi perdaryti, perprojektuoti. Nėra kam projektuoti. O savivaldybės įjungia durnių. Laimėjai objektą – ir viskas įskaičiuota. Nusipirkai objektą mažiausia kaina – darbininkai gaus špygą. Gėda prieš žmones. Tai įžūli, genocidinė praktika. Nesmaukit įmonių“, – kategoriškai kalbėjo P. Račkauskas.
Rajono meras Vaclovas Andrulis verslininkui pritarė, jog gero projekto nusipirkti beveik neįmanoma. Lietuvoje jų totaliai trūksta. Viešieji pirkimai skelbiami tokio projekto, kokį turi, įgyvendinimui. Pirkimus laimėjusios bendrovės po to prašo branginti darbus. Bet savivaldybės to negali daryti.
„Ar norite, kad mus išvestų su antrankiais?“ – klausė meras.
P. Račkauskas atrėmė: „Niekas dar nebuvo pakartas už tai, kad priėmė teisingus sprendimus“.
Svetimus ant rankų nešioja
„Girilio“ bendrovės, užsiimančios automobilių remontu, direktorius Alvydas Gerbenis iškėlė ir kitą problemą. Savivaldybė ieško investuotojų, svetimų laukia išskėstomis rankomis, o savų nepalaiko: „Atvažiuoja verslininkai iš kito miesto – juos ant rankų nešioja. O ateina savas – duoda suprasti: „Ko čia atėjai?“, „Ko nori?“
„Užsienyje savivaldybės glaudžiai bendradarbiauja su verslininkais. Mūsų rajone bendradarbiauja ir palaiko tik vienas kitas seniūnas. Daugelis nutolę nuo gyvenimo, rūpinasi tik savo reikalais. Jiems tas pats, ar ateis naujų, jaunų gyventojų į kaimus ir miestelius, ar tie patys išvažiuos“, – savivaldą kritikavo ir tytuvėniškis verslininkas Vygandas Každailis.
Kad reikia sutelkti visą dėmesį į rajone dar dirbančius, mokesčius mokančius žmones ir vietos verslininkus pritarė ir kiti verslo pusryčių dalyviai.
„Kažkada buvo atvažiavę vokiečiai. Apsižiūrėjo: „Lėktuvų nėr. Pramonės nėr. Turite tik bažnyčią.“
Audronė Ispyrian pateikė pavyzdį, jog Švedijoje ar Norvegijoje savivaldybės bruka sklypus verslininkams, kad tik jie ką nors darytų. Išnuomoja ilgam laikui. Verslininkams nereikia žemės pirkti. Jie turi galimybę investuoti ne į sklypą, o į verslą.
Verslininkų asociacijos vadovas Ildefonsas Petkevičius pabrėžė, jog provincijos verslui tampa vis sunkiau. Atlyginimai auga. Jauni žmonės jau reikalauja tūkstančio eurų į rankas. Vadinasi, bendrovei jo išlaikymas atsieina 1800 eurų.
Kiti verslininkai taip pat akcentavo, jog verslo išlaidos didėja, o pajamų mažėja. Norėtų daugiau skaidrumo, žinoti, kur savivaldybė išleidžia į biudžetą jų suneštus mokesčius. Kiek padeda verslininkams?
Ateinantys metai bus sunkesni
„Gal stabdyti projektus ir lėšas skirti verslininkams?“ – klausimu į priekaištus atsakė rajono meras V. Andrulis.
Jis aiškino, jog savivaldybės įspraustos į įstatymo rėmus. Tik 4 Lietuvos savivaldybės yra donorės. Kitos 56 neišgyvena iš surinkto biudžeto, gauna dotacijas.
„Kiti metai bus finansiškai sunkesni. Vykdome daug projektų. Prie kai kurių įgyvendinimo Savivaldybė turės prisidėti 50 procentų. Mokytojų, kultūros darbuotojų, socialinės sferos atlyginimai – viskas savivaldybių rūpestis, – aiškino meras. – O Savivaldybės specialistai, nemanau, kad yra tokie kietakakčiai. Gal tiesiog negali eiti prieš įstatymą?“
Meras pažadėjo, jog ateinančiais metais bus sutvarkyta Pagojo kaime įsikūrusio savaime susiformavusio verslo parko infrastruktūra. Ten „Kelmės statybos“ bendrovės pastatuose įsikūrę per 20 įmonių, dirba apie 220 žmonių.
Autorės nuotr.
„Per viešuosius pirkimus 80 procentų lemia mažiausia kaina, 20 procentų – verslininko grožis“, – žodžio kišenėje neieškojo kelmiškis verslininkas Petras Račkauskas.
Tarp savivaldybės darbuotojų ir verslininkų įsižiebė karšta diskusija.