Mir­čių daug, o ko­lum­ba­riu­mas be­veik tuš­čias

Mir­čių daug, o ko­lum­ba­riu­mas be­veik tuš­čias

Jau tre­ji me­tai, kai Kel­mės ka­pi­nė­se pa­sta­ty­tas ko­lum­ba­riu­mas, biu­dže­tui kai­na­vęs be­veik 100 tūks­tan­čių eu­rų. Ta­čiau vie­tų lai­ky­ti ur­noms su mi­ru­sių­jų pe­le­nais per šį lai­ką nu­si­pirk­ta tik 16. 200 ni­šų dar tuš­čios, o ur­nas su ar­ti­mų­jų pe­le­nais žmo­nės daž­niau­siai už­ka­sa į že­mę.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Gy­ven­to­jai pa­gei­da­vo

Prieš ke­le­rius me­tus, pra­si­dė­jus pa­lai­kų de­gi­ni­mo ma­dai, Kel­mės gy­ven­to­jai daž­nai kel­da­vo ko­lum­ba­riu­mo pro­ble­mą.

„Ka­dan­gi bu­vo toks pa­gei­da­vi­mas, nu­spren­dė­me sta­ty­ti ko­lum­ba­riu­mą, – pa­sa­ko­ja Kel­mės se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis. – Sup­ro­jek­tuo­tas ir pa­sta­ty­tas 216 vie­tų ko­lum­ba­riu­mas. Nus­ta­tė­me vien­kar­ti­nį mo­kes­tį už ni­šą. Už su­rink­tus pi­ni­gus ke­ti­no­me plės­ti ko­lum­ba­riu­mą. Ti­kė­jo­mės, kad jis grei­tai už­si­pil­dys, nes ka­pa­vie­tės su­tvar­ky­mas ir prie­žiū­ra at­siei­na ge­ro­kai bran­giau. De­ja, di­de­lio po­pu­lia­ru­mo šis sta­ti­nys ne­su­lau­kė.“

Pa­sak se­niū­no, vien­kar­ti­nis mo­kes­tis už ni­šą bu­vo nu­sta­ty­tas pa­da­li­jus ko­lum­ba­riu­mo kai­ną iš vie­tų skai­čiaus. Li­tais ni­ša, ku­rio­je tel­pa ke­lios ur­nos, kai­na­vo 1500, da­bar – 460 eu­rų.

De­gi­na­ma pa­ly­gin­ti ne­ma­žai pa­lai­kų. Ur­nų par­ve­ža­ma ir iš už­sie­nio. Ta­čiau dau­ge­lis gy­ven­to­jų ir ur­nas su ar­ti­mų­jų pe­le­nais lai­do­ja į že­mę. Nors ka­pa­vie­tę ten­ka pri­žiū­rė­ti pa­tiems ar­ba sam­dy­ti pri­žiū­rė­to­ją, o ko­lum­ba­riu­mo ap­lin­ką pri­žiū­ri se­niū­ni­ja, jis pil­do­si la­bai iš lė­to.

Eko­no­miš­kiau ir eko­lo­giš­kiau

Se­niū­nas R. At­ko­čai­tis ap­gai­les­tau­ja, kad gy­ven­to­jai dar ne­su­vo­kia, jog ko­lum­ba­riu­me lai­ky­ti pa­lai­kus eko­lo­giš­kiau ir eko­no­miš­kiau. Ka­pi­nė­mis uži­ma­mi di­džiu­liai že­mės plo­tai. Mies­tie­čių mąs­ty­se­na kin­ta grei­čiau. Ten sta­to­mi žy­miai di­des­ni ko­lum­ba­riu­mai, ir gy­ven­to­jai no­riai jais nau­do­ja­si.

Kel­mės ka­pi­nin­kė Dia­na Ša­pa­lai­tė tvir­ti­na, jog ir pa­ts pa­lai­kų de­gi­ni­mas dar nė­ra la­bai po­pu­lia­rus. Kel­mės ka­pi­nė­se lai­do­ja­mi ne tik kel­miš­kiai, bet ir 26 ap­lin­ki­nių kai­mų žmo­nės. Per me­tus čia pa­lai­do­ja­ma po 220 – 230 mi­ru­sių­jų. Ta­čiau kre­muo­ja­ma tik 20 – 30 mi­ru­sių­jų pa­lai­kų per me­tus. Bet ur­nos daž­niau­sia lai­do­ja­mos šei­mos ka­pa­vie­tė­se.

„Gal­būt mi­ru­sių­jų ar­ti­muo­sius iš­gąs­di­na pa­ly­gin­ti ne­ma­ža lai­do­tu­vių kai­na, – svars­to ka­pi­nin­kė. – Pa­lai­kų nu­ve­ži­mas iki Kė­dai­nių, kre­ma­vi­mas ir par­ve­ži­mas at­siei­na 650 eu­rų. Prie­do kai­nuo­ja ve­lio­nio ap­ren­gi­mas, pa­ruo­ši­mas šar­vo­ti. Pap­ras­čiau­sias eko­lo­giš­kas me­di­nis kars­tas, ku­ria­me de­gi­na­mi pa­lai­kai, kai­nuo­ja apie du šim­tus eu­rų. Ąžuo­li­nis – nuo 350 iki 500 eu­rų. Sa­lės nuo­ma už pa­rą kai­nuo­ja ke­lios de­šim­tys eu­rų. Prie­do 450 eu­rų už ko­lum­ba­riu­mo ni­šą. Lai­do­tu­vės be ge­du­lin­gų pie­tų at­siei­na apie 2000 eu­rų.“

Ta­čiau, pa­sak ka­pi­nin­kės, ir tra­di­ci­nės lai­do­tu­vės kai­nuo­ja ne­ma­žai. Mat, pri­si­de­da duo­bės ka­si­mas, ve­lio­nio nu­ne­ši­mas į ka­pi­nes ir už­ka­si­mas. Ši pro­ce­dū­ra kai­nuo­ja apie 250 eu­rų.

Be to, rei­kia įver­tin­ti ir tą fak­tą, jog po lai­do­tu­vių ka­pa­vie­tės su­tvar­ky­mas ir pa­mink­las kai­nuos ma­žiau­siai po­rą tūks­tan­čių eu­rų, o gal net dau­giau. Be to, ka­pa­vie­tę rei­kės pri­žiū­rė­ti, so­din­ti au­ga­lus, lais­ty­ti, va­ži­nė­ti į ka­pi­nes.

Ka­pi­nin­kės nuo­mo­ne, nau­do­tis ko­lum­ba­riu­mu kel­miš­kius tu­rė­tų ska­tin­ti ir tai, kad Kel­mės ka­pi­nės įsi­kū­ru­sios drėg­no­je mo­lin­go­je vie­to­je. Že­mė – la­bai sun­ki. Pa­vyz­džiui, per­nai, kai užė­jo liū­tys, duo­bė­se bū­da­vo van­dens. Pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai kars­to dang­tis su­lū­žo jau už­ka­sant kars­tą sun­kio­mis šla­pio­mis že­mė­mis.

Lai­do­ji­mo tra­di­ci­jos kei­čia­si

D. Ša­pa­lai­tė sa­ko, jog ne­di­de­lį ko­lum­ba­riu­mo po­pu­lia­ru­mą le­mia kai­miš­kas ra­jo­no gy­ven­to­jų men­ta­li­te­tas. Sun­kiau pa­si­duo­da­ma nau­joms ma­doms. Ta­čiau po tru­pu­tį lai­do­ji­mo tra­di­ci­jos kei­čia­si ir pro­vin­ci­jo­je. Pa­vyz­džiui, kuk­les­ni ir re­tes­ni tam­pa ge­du­lin­gi pie­tūs. Į juos kvie­čia­mi tik pa­tys ar­ti­miau­si žmo­nės.

De­gi­nant pa­lai­kus lai­do­tu­vių apei­gos be­veik to­kios pat kaip ir lai­do­jant į že­mę. Kū­nas pir­miau­sia pa­šar­vo­ja­mas, o lai­do­tu­vių iš­va­ka­rė­se iš­ve­ža­mas kre­muo­ti.

Apie pu­sė mi­ru­sių­jų ar­ti­mų­jų į šar­vo­ji­mo sa­lę ve­ža ne kū­ną, o ur­ną. Kū­ną pir­miau­sia šar­vo­ja, po to kre­muo­ja. Ur­na šar­vo­ji­mo sa­lė­je pa­pras­tai lai­ko­ma tik pa­rą.

Ki­tos apei­gos ar kre­muo­jant, ar į že­mę lai­do­jant kū­ną ne­si­kei­čia.

Au­to­rės nuo­tr.

Prieš tre­jus me­tus Kel­mės ka­pi­nė­se pa­sta­ty­tas ko­lom­ba­riu­mas – be­veik tuš­čias. Užim­ta vos 16 ni­šų iš 216.

Kel­mės ka­pi­nin­kė Dia­na Ša­pa­lai­tė sa­ko, jog kre­muo­tus pa­lai­kus kel­miš­kiai daž­niau­sia lai­do­ja į se­nas šei­mos ka­pa­vie­tes, kur jau pa­sta­ty­tas pa­mink­las.