
Naujausios
Vilkai siautėja
Avių augintojai sunerimę – didėjanti vilkų populiacija varo juos į kampą ir verčia apsispręsti: rizikuoti ir kaskart su baime laukti, ar neatklys į jų valdas pilkių gauja, ar apskritai atsisakyti šios ūkio šakos?
Lietuvos avių augintojų asociacijos įsitikinimu, jei nebus protingų valdžios sprendimų, ši problema tik didės.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Išpjovė aštuonias, sužalojo dvi
Radviliškio rajone, Legetėlių kaime, ūkininkaujančios Rimos Petrėtienės šeima vis dar negali atsitokėti nuo patirto šoko.
Prieš kelias dienas pakirdusi anksti rytą šeimininkė išvydo kraupų vaizdą: prie pat namų, vos per kelią, besiganiusi jų avių banda tapo perpus mažesnė. Sveikų avių net nesimatė – jos iš baimės buvo susispietusios prie tvarto, o ant žolės gulėjo kruvinų ir tebekraujuojančių avių kūnai.
Per naktį šeima neteko aštuonių avių, dar dvi buvo smarkiai sužalotos, tad teko atsisveikinti ir su jomis. Pusė išpjautų avių buvo ėringos.
„Jūs neįsivaizduojat, koks kraupus vaizdas: avis dar gyva, o jos viduriai išdraskyti. Puoliau dengti, kad vaikai nematytų to vaizdo“, – pasakoja keturių vaikų mama, kurios vaikai ir ji pati avis lyg šeimos narius vadina vardais.
Tądien, kai Legetėliuose lankėsi „Šiaulių krašto“ žurnalistai, moteris kaip tik laukė Rietavo mašinos, išvežančios utilizuoti kritusius gyvulius.
„Lyg nepakaktų patirtų nuostolių ir šoko, dar teks susimokėti už utilizaciją“, – liūdnai šypteli legetėliškė.
Moteris pasakoja: „Mano skalikė iš baimės be jokio garso būdoje pratupėjo ne tik baisiąją naktį, bet ir visą kitą dieną. Jei išlenda, tai uodegą pabrukus. Šunys bijo vilkų ir, kai šie puola, retas būna patikimu sargu ir gynėju“.
Šalia miškų gyvenantys Petrėčiai nuo vilkų nukenčia nebe pirmą kartą – pernai jie papjovė dvi prie pat namų besiganiusias avis.
Nors šeima laiko ne tik bandą avių, bet ir kelias karves, kiaulių, pulką įvairių paukščių (net du povus), bet avelių netektis jiems labai skaudi ir gerokai kertanti per kišenę, todėl pastarasis įvykis ūkininkams tiesiog nusvarino rankas.
Likusias sveikas aveles, dvi brangias veislines ožkas Petrėčiai nakčiai jau varys į tvartą, nes girdėjo, jog Giedraičių kaime kažkam ir ožkas vilkai išpjovė.
„Avys pagal komandą į tvartą lyg kareiviai nesueis. Bet ir į tvartus vilkai įlenda, metrinę tvorą su visa avim peršoka – kaip nuo jų apsisaugoti?
Pikčiausia, kai ant asfalto sėdintys valdininkai moko: vilkams reikia sudaryti tokias sąlygas, kad prieiti prie naminio gyvulio jiems būtų sunkiau nei prie miško gyvūno. Tai ką mums reikia daryti – urvus avims iškasti? Tu ateik ir pats pabandyk tas sąlygas sukurti“, – niršo ūkininkė.
Kompensacijos nuostolių nepadengia
Legetėlių kaime gyvenanti šeima ne vienintelė Radviliškio rajone nukentėjo nuo aštriadančių vilkų.
Tokią statistiką kaupiančio Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, prieš porą metų Papušynio kaime vilkai išpjovė 16 jauno ūkininko avių, nors šios ir buvo laikomos aptvertoje ganykloje, saugomos.
Pernai vilkai užpuolė ir papjovė dvi telyčias. Vieną – Vadaktų kaime, kitą – Ožaičių. Telyčia nuo vilkų dantų krito ir 2015-aisiais.
Kaip didžiausias siaubas visur minimas šiųmetis atvejis Raseinių rajone, kai vilkai ganykloje su užtvarais išpjovė apie 70 avių.
Skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Mataitis sako, jog ne vienas jau buvo lengviau atsikvėpęs, kai rajono avys vilkiukus medžioti mokančių pilkių nesudomino nei liepą, nei rugpjūtį, kaip būdavo anksčiau, bet štai rugsėjį – bac ir įsisuko.
Pasak specialisto, visai ant ledo nukentėjusieji nuo vilkų nėra paliekami – jiems išmokamos pagal numatytą metodiką paskaičiuojamos kompensacijos.
Pavyzdžiui, R. Petrėtienei už dvi pernai papjautas avis buvo sumokėta 142 eurai kompensacijos.
R. Petrėtienė sako, jog tokios kompensacijos – zuikio ašaros, jos nepadengia nė pusės patirtų nuostolių.
Radviliškio rajone, Pavartyčiuose, šią vasarą surengtoje specializuotoje avininkystės parodoje dalyvavusi avių veislyno savininkė, ūkininkė iš Telšių rajono Raimonda van Beers dalijosi irgi panašiais nuogąstavimais: „Norėtume didinti avių ūkį, tačiau avininkystę labai apsunkina didėjanti vilkų populiacija. Saugoti nuo jų avis mums yra per sunku. Vilkai nieko nebijo, eina net dieną, lyg žinotų, kad yra neliečiami. Todėl patiriame didžiulių nuostolių“.
Išeitis – mažinti populiaciją
Kad patirti nuostoliai, laikantiems veislines avis, būtų kompensuojami pagal rinkos vertę, o vilkų populiacija būtų mažinama pagal realų poreikį, didinant medžiojimo kvotas, siekia ir Lietuvos avių augintojų asociacija.
Asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys sako, kad vilkų apskaita šalyje toli gražu nėra tiksli, jų populiacija didėja dėl perdėto saugojimo ir neadekvačių medžiojimo kvotų, kurios visoje šalyje sudarė tik 60 vienetų.
„Avių augintojų dėl vilkų išpuolių patiriami nuostoliai yra gerokai didesni nei deklaruojama, kadangi skaičiuojami tik papjauti gyvuliai. O kiek jų nugaišta ar yra papjaunami dėl patirtų sužalojimų jau vėliau?
Taip, vilkas turi teisę gyventi, bet ne naminių gyvulių sąskaita. Ir jeigu valstybė jį saugo, tegul tuomet ji ir nuostolius atlygina 100 procentų. Kol kas, regis, situacija yra tokia: kol vilkai nepradės pulti žmonių, reikiamų priemonių nebus imamasi“, – situaciją komentavo R. Kairys.
Radviliškio rajone, pasak jo, vilkai labiausiai siaučia Šiaulėnų, Šaukoto seniūnijų miškuose. Bet atbėga jų ir iš kitų rajonų. Dėl miškuose sumažėjusio šernų skaičiaus jie dažniau puola naminius gyvulius.
R. Kairys irgi įsitikinęs – 100-o avių ūkininkas kasdien nesuvarys į tvartą. Be to, avis yra pievos gyvūnas, jis turi justi laisvę. Įrengti stacionarūs aptvarai esą savikainą sukeltų taip, kad ir taip nepigi aviena taptų nebeįkandama pirkėjui.
VĮ „Šeduvos avininkystė“, kuriai vadovauja R. Kairys, 1200 ganykloje besiganančių avių saugo elektriniai aptvarai, budi žmonės, bet vis tiek baiminamasi: jei užklys vilkų gauja, pasekmės gali būti liūdnos.
Likusios 1200 įmonės avių laikomos tvarte arba prie pagrindinių tvartų, tad nakvoti pareina pačios.
Geriausia prevencinė priemonė, anot R. Kairio, – tik medžioklės.
Vilkų medžioklės nelengvos
Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkui Algirdui Fergeliui daug skaičiuoti nereikia – pernai rajone buvo nušauti du vilkai.
„Kas spėja nušaut, kol pasibaigia kvota, tas spėja. Nėra lengva sumedžioti vilką. Jis – labai atsargus gyvūnas. O ir sąlygų dažnai tam nėra – tai orai blogi, tai medžiojimo laikas pasibaigęs, tai pėdų nesimato. Be to, ornitologiniuose, biologiniuose ir kituose draustiniuose dabar jau uždrausta medžioti, nors vilkų ten pilna. Šunys vilkų neima – jų bijo.
Būna, matai tų vilkų nemažai, bet šaudyti tuomet negali. Vilkų medžioklės laikas yra nuo spalio 15 iki balandžio 1 dienos“, – sako medžiotojų vadas.
A. Fergelis įsitikinęs: vilkų miškuose yra kur kas daugiau, negu jų priskaičiuojama, nes apskaita nėra tiksli. Tačiau vilkų populiacijos mažinimas, anot jo, – valdžios rankose. Kokį sprendimą ji priims, tokį ir teks vykdyti.
Autorės nuotr.
Šią ir dar vieną po 600 eurų kainavusią veislinę ožką Rima Petrėtienė nakčiai visada pargina į tvartą.
Rima Petrėtienė baiminasi dėl likusių šešių avių likimo: „Rankos nusviro jas beauginti“.