Giminė susitiko Dabikinėje

Gi­mi­nė su­si­ti­ko Da­bi­ki­nė­je

Baš­kių gi­mi­nės su­si­ti­ki­mui pa­si­rink­ta Da­bi­ki­nė, nes čia, bu­vu­sia­me gra­fo Vla­di­mi­ro Zu­bo­vo dva­re dau­giau kaip prieš šimt­me­tį dir­bo pro­tė­viai Leo­nas ir Bro­nė Baš­kiai.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Apie jų gy­ve­ni­mą pir­ma­sis iš­sa­miai yra pa­pa­sa­ko­jęs sū­nus Vla­das Baš­kys 1955 me­tais už­ra­šy­tuo­se vai­kys­tės pri­si­mi­ni­muo­se.

Vė­les­nės kar­tos gi­mi­nės pa­li­kuo­nis Vy­tau­tas Baš­kys gi­li­no­si į to me­to reikš­min­gų is­to­ri­jos, kul­tū­ros įvy­kių kon­teks­tą kny­go­je „Ke­lias į pri­gim­ties prie­globs­tį“.

Jo tei­gi­mu, B. Baš­kie­nė bu­vo dva­ro eko­no­mė, tad, gra­fams iš­vy­kus, as­me­niš­kai rū­pin­da­vo­si dva­ro rei­ka­lais. L. Baš­kys at­lik­da­vo įvai­rius dar­bus, už­si­ėmė knyg­ne­šys­te.

Į gi­mi­nės su­si­ti­ki­mą Ak­me­nės ra­jo­ne at­vy­ku­sių 40 žmo­nių bū­ry­je vi­si at­vy­kę iš ki­tur, ne­ma­žai gy­ve­nan­čių Vil­niaus kraš­te. Iš Aust­ra­li­jos at­skri­do Kris­ti­na Baš­kys. Ji pa­pa­sa­ko­jo apie ka­ro aud­rų nu­blokš­tą tė­vą Jo­ną Baš­kį, apie ku­rį gi­mi­nai­čiai ta­ry­bi­niais lai­kais nie­ko ne­ži­no­jo, ma­nė esant pra­din­gusį.

Vie­ni iš se­niau­sių Baš­kių pa­li­kuo­nių pa­sa­ko­jo neįp­ras­tus nu­ti­ki­mus su Zu­bo­vais. Iš­li­kęs pri­si­mi­ni­mas, kaip Sta­sio Baš­kio ve­dy­bo­mis ne­pa­ten­kin­ta mo­ti­na ne­priė­mė puo­tą iš­kė­lu­sios gra­fie­nės do­va­nai at­vež­to tor­to. Se­no­ji Baš­kie­nė jį tėš­kė į grin­dis ir pa­sa­kė gra­fie­nei: „Suė­dei ma­no sū­nų, tai ėsk ir tor­tą“.

Gra­fie­nė So­fi­ja Bi­le­vi­čiū­tė-Zu­bo­vie­nė sa­vo­tiš­kai su­grį­žo į vie­šu­mą, 2015-ai­siais iš­spaus­di­nus jos ro­ma­ną „Lai­mė“. Pir­mą­jį 1902 me­tų lei­di­mą iš­kart su­nai­ki­no vy­ras V. Zu­bo­vas. Ma­ny­ta, kad nie­ko ne­be­li­kę. Vis dėl­to vie­nin­te­lį kny­gos eg­zemp­lio­rių pa­vy­ko ras­ti dau­giau kaip po šim­to me­tų. Nau­jau­sio lei­di­mo kny­gą, ją ro­man­tiš­ka pa­va­di­nu­si Jur­gi­ta Baš­ky­tė-Stan­kū­nie­nė pa­do­va­no­jo Da­bi­ki­nės bend­ruo­me­nės at­sto­vei In­gai Alek­sand­ra­vi­čie­nei, pa­dė­ju­siai suor­ga­ni­zuo­ti Baš­kių gi­mi­nės su­si­ti­ki­mą.

Ki­tą do­va­ną – me­teo­ri­tą – sve­čiai at­ve­žė Ak­me­nės kraš­to mu­zie­jui, siū­lė eks­po­nuo­ti. Ra­di­nį iš­sau­go­jęs L. Baš­kio anū­kas Manf­re­das Baš­kys tvir­ti­no, kad jis Ak­me­nės apy­lin­kė­se nu­kri­tęs 1908 me­tų ge­gu­žės 25 die­ną. 5 ki­log­ra­mų juo­das ak­muo ste­bi­na neįp­ras­ta for­ma. Vie­niems at­ro­do kaip me­no kū­ri­nys, pri­me­nan­tis le­gen­di­nį dau­sų paukš­tį, ki­tiems – kaip mai­šas.

Su­si­ti­ki­me kal­bė­ta apie Baš­kių gi­mi­nės at­sto­vų siū­ly­mus Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei įam­žin­ti Da­bi­ki­nė­je 1902 me­tais įvy­ku­sį "Var­pi­nin­kų" or­ga­ni­za­ci­jos su­va­žia­vi­mą, ku­ria­me įkur­ta Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­ja. Tuo me­tu tai bu­vo ant­ro­ji po­li­ti­nė par­ti­ja po kiek anks­čiau pra­dė­ju­sios veik­ti Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos, o pir­mo­ji pa­gal pro­gra­mos ga­lu­ti­nį tiks­lą, ku­ris vė­liau Lie­tu­vo­je ta­po svar­biau­sias dau­ge­liui – lais­va ir ne­prik­lau­so­ma (ne­pri­gul­min­ga) Lie­tu­va.

De­ja, anot V. Baš­kio, ste­bė­ti­na, kad Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė nė Lie­tu­vos šimt­me­čio pro­ga ne­pa­sis­ten­gė įam­žin­ti „Da­bi­ki­nės, esan­čios Lie­tu­vos dau­gia­par­ti­nės sis­te­mos kū­ri­mo­si lop­šiu“.

Au­to­riaus nuo­tr.

Kris­ti­na Baš­kys (pir­mo­je ei­lė­je iš kai­rės) iš Aust­ra­li­jos at­skri­do į gi­mi­nės su­si­ti­ki­mą.

Baš­kiai Da­bi­ki­nės par­ke pa­so­di­no ąžuo­liu­ką, pa­riš­da­mi prie kuo­lų su tau­ti­ne juos­ta.