Naujausios
Gimtadienio dovana – kultūros sostinės titulas
Kitąmet 480-ąjį jubiliejų švęsiantis Baisogalos miestelis (Radviliškio rajonas) jau gavo pirmąją gimtadienio dovaną – kultūros ministerija Baisogalą paskelbė 2019 metų mažąja Lietuvos kultūros sostine Šiaulių apskrityje.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Teks gerokai paplušėti
Kultūros ministerijos komisija, vertinusi Mažųjų kultūros sostinių projektus, paskelbė, kad 2019 metais Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis tapo: Alytaus apskrityje – Veisiejai, Kauno apskrityje – Žiežmariai, Klaipėdos apskrityje – Mosėdis, Marijampolės apskrityje – Liudvinavas, Panevėžio apskrityje – Adomynė, Šiaulių apskrityje – Baisogala, Tauragės apskrityje – Vadžgirys, Telšių apskrityje – Kuliai, Vilniaus apskrityje – Nemėžis, Utenos apskrityje – Dusetos.
„Norėjome tapti kultūros sostine, bet ja tapę – nustebome. Tiesą sakant, nelabai tikėjomės, kad po Šeduvos, kuri mažąja kultūros sostine buvo paskelbta 2016-aisiais, bus pastebėtas dar vienas rajono miestelis. Mums tai – ir dovana, ir įpareigojimas dar labiau stengtis, kad 480-asis gimtadienis miesteliui būtų įsimintinas visomis prasmėmis“, – sako Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis.
Jam pritaria ir Baisogalos kultūros centro vadovė Justė Juškaitė, bendruomenės įgaliota koordinuoti mažosios kultūros sostinės projektą.
„Kultūros sostinės vardas suteikia galimybę mažų miestelių žmonėms susipažinti su profesionaliuoju menu, burtis į naujas veiklas, puoselėti tradicijas“, – laimėtojų privalumus vardija J. Juškaitė ir čia pat papildo – o organizatoriams teks gerokai paplušėti, kad kiti metai baisogaliečiams būtų išskirtiniai ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybiškumu, aukštesniu lygmeniu.
Seniūnas R. Kalvaitis pasidžiaugia – svarbiausia, kad Baisogala jau turi rekonstruotus kultūros namus, tad dabar ir ruoštis renginiams yra kur, ir pasirodyti.
Kol trejus metus vyko miestelio centre stovinčio pastato rekonstrukcija, Baisogalos bendruomenė net nedrįso teikti projekto dėl mažosios kultūros sostinės vardo – jau ir taip visą tą laiką kolektyvams teko burtis ir repetuoti katilinės patalpose, kokia čia dar sostinė.
Užtat dabar visi kolektyvai turi ir kur repetuoti, ir kur laikyti muzikos instrumentus, drabužius, kitą atributiką.
„Tik turėk noro rinktis“, – ranka į atnaujintas erdves mosteli jauna kultūros centro vadovė.
Kiekvieną mėnesį – teminiai renginiai
Nors dar daug kas gali keistis, projekto vykdytojai pagrindinius akcentus jau mėgina dėlioti. Pasak J. Juškaitės, kitąmet bus ir tradicinių, ir naujų renginių.
480-ąjį jubiliejų kitąmet švenčiančiam miesteliui bus skirtas medžio drožėjų ir metalo apdirbėjų pleneras, ketinama išleisti šiai šventei skirtą leidinuką, rengti susitikimus su nusipelniusiais kraštiečiais.
Kiekvieną mėnesį vyks teminiai renginiai. Pavyzdžiui, kovą galvojama skirti teatrui: bus kviečiami profesionalūs kolektyvai, rengiami kūrybiniai seminarai, improvizaciniai užsiėmimai, galbūt susitikimai su žymiais aktoriais.
Balandis bus balso mėnesiu, todėl tą mėnesį ketinama rengti mėgėjų ir profesionalių chorų pasirodymus. Birželis bus miesto jubiliejaus mėnuo ir visi renginiai bus skirti miestelio jubiliejui. Liepa – profesionalaus meno sklaidos mėnuo. Gruodis bus ramybės, advento mėnuo ir panašiai.
„Renginių gausą garantuojame. Jie bus įvairesni, profesionalesni ir tikimės, kad bus patrauklūs bendruomenei. Mažosios kultūros sostinės titulas mums suteikia tokią galimybę – pritraukti daugiau profesionalaus meno. Stengsimės kuo daugiau įtraukti į veiklas miestelio gyventojus“, – sakė J. Juškaitė.
Baisogalą garsina ir meno kolektyvai
Baisogalą garsina ne tik čia dirbantys mokslininkai, įmonės, bet ir ne vienas meno kolektyvas – 45-metį šiemet švenčianti liaudies kapela „Žvangulis“, vadovaujama maestro Vilimo Malinausko, folkloro ansamblis „Dainoriai“ (vadovai Asta Jurevičienė, Paulius Kablys), 10-metį dainuojantis moterų vokalinis ansamblis (vadovė Neringa Bernadickienė) – labai veiklus, vykstantis į įvairius konkursus, daug pasirodantis, netradicinė kapelija „Dainoriai“, vadovaujama Pauliaus Kablio.
Ir „Žvangulis“, ir folkloro ansamblis „Dainoriai“ yra „Aukso paukštės“ laureatai.
„Tačiau dar galėtume turėti jaunimo, vaikų gal kokį netradicinio meno kolektyvą. Apie tai kaip tik tarsimės artimiausiu metu ir, manau, jog porą naujų kolektyvų turėtume įsteigti“, – viliasi J. Juškaitė.
Pasak centro vadovės, kolektyvų nariams stengiamasi suteikti galimybę išvykti koncertuoti kitur. Esą tai ne tik sucementuoja kolektyvus, bet ir išlaiko kolektyve jo narius.
J. Juškaitė vardijo: pagal galimybes stengiamasi, kad kolektyvai turėtų nenudremžtą aprangą, kad netrūktų instrumentų, tačiau prireikia ir kitų pagalbos. Ypač vaikų kolektyvams. Tuomet tenka kreiptis į tėvelius.
Kita vertus, ne visada kultūros darbuotojų pastangos būna apdovanotos puikiu rezultatu – ne visi renginiai surenka vienodą būrį žiūrovų. Pasak vadovės, lengviausia suburti baisogaliečius į rodomus kino filmus – gal todėl, kad kino teatrai nuo Baisogalos yra toli. Tačiau savo žiūrovą esą turi ir klasikinės muzikos renginiai, ir popmuzikos.
„Per vienerius mano darbo Baisogalos kultūros centre metus dėl mažo nupirktų bilietų kiekio pirmą kartą, ko gero, neįvyks Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis vaikams „Labas, lape“. Bus labai gaila, nes derybos su kauniečiais dėl šio spektaklio vyko bemaž pusę metų – nėra taip paprasta viską suderinti kaip gal kam ir atrodo“, – apgailestavo direktorė.
J. Juškaitė vylėsi, kad kultūros sostinės titulas bus nemenkas spyris visiems baisogaliečiams (ne tik Kultūros centrui) susiburti ir patiems prisidėti prie organizuojamos veiklos.
Autorės nuotr.
Muzikiniu traukos centru yra tapęs ir Baisogalos dvaras, kuriame vyksta kamerinės muzikos popietės, tarptautinių festivalių koncertai.
Baisogalos kultūros centro direktorė Justė Juškaitė: „Mažosios kultūros sostinės titulas bus spyris mums visiems susiburti, prisijungti prie bendros veiklos“.
Rekonstruotame Baisogalos kultūros centro pastate sutelpa visi vietos meno kolektyvai.