Benamių Radviliškio kačių laukia sterilizacija

Be­na­mių Rad­vi­liš­kio ka­čių lau­kia ste­ri­li­za­ci­ja

Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­ni­ja ėmė­si žy­gių ma­ži­nant be­šei­mi­nin­kių ka­čių po­pu­lia­ci­ją. Nuo ry­to­jaus jos bus gau­do­mos ir ste­ri­li­zuo­ja­mos. To­kia ak­ci­ja mies­te vyk­do­ma pir­mą kar­tą.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Dirb­ti­nai ma­žins ka­čių po­pu­lia­ci­ją

Prog­ra­ma „Pa­gauk-Ste­ri­li­zuok-Pa­leisk“ yra vyk­do­ma ne vie­no­je už­sie­nio ša­ly­je – JAV, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Grai­ki­jo­je, Ny­der­lan­duo­se.

Tei­gia­ma, jog tai – vie­nin­te­lis hu­ma­niš­kas ir efek­ty­vus bū­das no­rint su­ma­žin­ti be­na­mių ka­čių po­pu­lia­ci­ją. Ji tai­ko­ma ir kai ku­rio­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se, gy­vū­nų prie­glau­do­se.

Nuo penk­ta­die­nio be­na­mės ka­tės bus pra­dė­tos gau­dy­ti bei ste­ri­li­zuo­ti ir Rad­vi­li­šy­je.

Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­nas Er­nes­tas Mon­čaus­kas sa­ko, kad po­rei­kis ma­žin­ti ka­čių po­pu­lia­ci­ją mies­te pri­bren­do na­tū­ra­liai.

„Kiek­vie­nas rad­vi­liš­kie­tis ma­to – be­šei­mi­nin­kių ka­čių mies­te dau­gė­ja. Ka­tė – ne tik mie­las švel­nus gy­vū­nė­lis. Nep­ri­žiū­ri­mos ka­tės ga­li sirg­ti įvai­rio­mis pa­vo­jin­go­mis li­go­mis ir jas pla­tin­ti. Jos ter­šia vai­kams skir­tas smė­lio dė­žes. Be to, jų po­pu­lia­ci­ja di­dė­ja – be­šei­mi­nin­kės ka­tės ve­da ka­čiu­kus ir šis pro­ce­sas plin­ta to­liau. To­dėl ir nu­spren­dė­me pa­mė­gin­ti bent kiek jį su­ma­žin­ti“, – „Kraš­to ži­nioms“ sa­kė se­niū­nas.

Pa­sak jo, se­niū­ni­ja dėl šios pro­ble­mos gau­na ne­ma­žai gy­ven­to­jų skun­dų. Žmo­nės ne­beap­si­ken­čia ka­čių „kon­cer­tų“ jų ru­jos me­tu, bai­mi­na­si dėl smė­ly­je žai­džian­čių sa­vo vai­kų svei­ka­tos, be to, ne­skie­py­tos ka­tės ga­li bū­ti už­si­krė­tu­sios ir mir­ti­nai pa­vo­jin­ga li­ga – pa­siut­li­ge.

Tie­sa, yra ir ki­ta ka­te­go­ri­ja gy­ven­to­jų, ku­rie iš da­lies mė­gi­na pa­si­rū­pin­ti val­ka­tau­jan­čio­mis ka­tė­mis. Tai – dau­giau­sia vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, kar­tais ir pu­sę sa­vo pen­si­jos pa­ski­rian­tys be­na­mėms ka­tėms mai­ti­nti.

„Ga­li­ma bū­tų šei­mi­nin­kų ne­tu­rin­čias ir ne­pri­žiū­ri­mas ka­tes gau­dy­ti ir jas mig­dy­ti, ta­čiau jų vie­tą pa­pras­tai uži­ma ki­tos. To­dėl mes pa­si­rin­ko­me hu­ma­niš­kes­nį ir veiks­min­ges­nį bū­dą, stab­dan­tį ka­čių po­pu­lia­ci­ją – to­kias ka­tes gau­dy­si­me ir jas pri­sta­ty­si­me ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tams. Čia jos bus ap­žiū­rė­tos, pa­skie­py­tos nuo pa­siut­li­gės, ste­ri­li­zuo­tos ir pa­leis­tos to­je te­ri­to­ri­jo­je, iš kurios bu­vo paim­tos“, – pa­sa­ko­jo E. Mon­čaus­kas.

Kol kas to­kių prie­mo­nių bus ima­ma­si ma­ži­nant ka­čių po­pu­lia­ci­ją. E. Mon­čaus­ko tei­gi­mu, val­ka­tau­jan­čių be­na­mių šu­nų pro­ble­ma se­niū­ni­jo­je nė­ra to­kia ryš­ki. Dėl jų se­niū­ni­ja nė­ra su­lau­ku­si ir žmo­nių skun­dų.

Ste­ri­li­zuos vie­ti­niai ve­te­ri­na­rai

Kaip bus vyk­do­ma nu­ma­ty­to­ji ak­ci­ja?

Pa­sak E. Mon­čaus­ko, se­niū­ni­ja ap­klau­sos bū­du pa­siū­lė dviem mies­te vei­kian­čioms ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­koms da­ly­vau­ti vyk­do­mo­je prie­mo­nė­je. Prie­mo­nės vyk­dy­to­jai bus pa­si­rink­ti pa­gal ma­žiau­sią kai­ną.

Po­rą mė­ne­sių, anot se­niū­no, už­tru­ko gy­va­gau­džių nar­vų-spąs­tų, ku­riuos ga­li­ma bū­tų įsi­gy­ti šiam rei­ka­lui, paieš­ka.

„Kon­sul­ta­vo­mės su gy­vū­nų prie­glau­do­mis, jų klau­sė­me, kaip jie pri­rei­kus su­gau­do be­šei­mi­nin­kius gy­vū­nus“, – sa­kė se­niū­nas.

Šiuo me­tu se­niū­ni­ja tu­ri įsi­gi­ju­si pen­kis spe­cia­lius nar­vus. Jų vei­ki­mo prin­ci­pas, pa­sak se­niū­no, – pa­pras­tas. Abie­jo­se nar­vų pu­sė­se yra var­te­liai, ku­rie už­si­da­ro į nar­vą pa­te­kus gy­vū­nui.

„Nar­vai bus sta­to­mi te­ri­to­ri­jo­se, ku­rio­se yra di­džiau­sia be­šei­mi­nin­kių ka­čių dis­lo­ka­ci­ja. Ten bu­dės ir se­niū­ni­jos dar­buo­to­jas, ku­ris, pa­te­kus gy­vū­nui į nar­vą, jį nu­veš ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tams. Po vi­sų me­di­ci­ni­nių pro­ce­dū­rų ir ka­ran­ti­ni­nio lai­ko­tar­pio ka­tė bus grą­žin­ta į tą pa­čią te­ri­to­ri­ją“, – pa­sa­ko­jo E. Mon­čaus­kas.

Pa­sak jo, tai ne­bus su­dė­tin­ga, ka­dan­gi ka­tės ne­bus gau­do­mos de­šim­ti­mis – gal­būt per sa­vai­tę bus su­gau­tos ke­lios ka­tės.

„Kol kas neaiš­ku, kiek lai­ko tę­sis ši prie­mo­nė, bet ma­nau, jei ji bus efek­ty­vi ir pa­vyks sklan­džiai, se­niū­ni­ja šiems me­tams ras sa­vo lė­šų re­zer­vų, o ki­tą­met jų pra­šy­si­me skir­ti bū­tent šiai pa­slau­gai pirk­ti“, – sa­kė E. Mon­čaus­kas.

Ar ne­pa­teks į nar­vus šei­mi­nin­kus tu­rin­čių ka­čių?

Anot se­niū­no, na­mus tu­rin­čios ka­tės ne­tu­rė­tų be prie­žiū­ros laks­ty­ti lau­ke. Be to, jos tu­rė­tų bū­ti spe­cia­liai pa­žy­mė­tos – pa­ženk­lin­tos mik­ro­či­pais ar bent jau tu­rė­ti ant kak­lo ant­kak­lį su rei­kia­mo­mis žy­mo­mis.

Nuo­mo­nės skir­tin­gos

„Ne­ma­žai pa­stan­gų dė­jo­me ir de­da­me dėl šva­res­nės mies­to ap­lin­kos – daug kur, ten, kur daž­niau­siai ve­džio­ja­mi pa­si­vaikš­čio­ti šu­nys, yra pa­sta­ty­tos spe­cia­lios dė­žu­tės eksk­re­men­tams. Jas pri­žiū­ri ir va­lo se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai ar­ba vie­šuo­sius dar­bus dir­ban­tys žmo­nės.

Ir tai jau da­vė ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų – vis daž­niau ma­to­si: ve­da­si gy­ven­to­jas šu­nį ir ran­ko­je lai­ko mai­še­lį. Ter­šė­jus draus­mi­na ir tvar­kin­gi šu­nų au­gin­to­jai. To­dėl ma­nau, kad ir pa­sta­ro­ji mū­sų prie­mo­nė duos nau­dos“, – tei­gė se­niū­nas.

Mies­te pa­kal­bin­tų žmo­nių nuo­mo­nės dėl ka­čių gau­dy­mo ir ste­ri­li­za­vi­mo iš­si­sky­rė. Vie­ni sa­kė, kad vi­sos be­na­mės ka­tės vis tiek ne­bus ste­ri­li­zuo­tos ir prie­mo­nė nau­dos ne­duos, o tik bus nau­jas ga­li­mas pi­ni­gų plo­vi­mo bū­das.

Ki­tų nuo­mo­ne, ge­rai, kad bent kaž­ko ima­ma­si ir ban­do­ma.

„Ste­ri­li­zuos jas ar ne, aš vis tiek ne­pa­lik­siu jų li­ki­mo va­liai – kaip ne­šiau mais­to, taip ir ne­šiu“, – ti­ki­no Kęs­tu­čio gat­vė­je ka­tes nuo­lat še­rian­ti pu­sam­žė mo­te­ris.

Au­to­rės nuo­tr.

Be­na­mėms ka­tėms gau­dy­ti Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­ni­ja jau įsi­gi­jo spe­cia­lius nar­vus.

Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­nas Er­nes­tas Mon­čaus­kas: „Ka­čių po­pu­lia­ci­ją ma­žin­si­me hu­ma­niš­kai – jos bus ste­ri­li­zuo­ja­mos“.

Ar bus efek­ty­vi be­šei­mi­nin­kių mies­to ka­čių lau­kian­ti ste­ri­li­za­ci­ja?