Naujausios
Gimnazija ir Kultūros centras gamins elektrą
Ateinančiais metais ant Kelmės kultūros centro ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos stogų bus įrengtos fotovoltinės elektrinės, kurios gamins elektrą saviems poreikiams ir parduos.
Abiejų elektrinių įrengimas kainuos apie ketvirtį milijono. 80 procentų šios sumos dengs Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos lėšų, 20 procentų – Savivaldybė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vietoj terasos – elektrinė
Kelmės centre, ant renovuojamo kultūros centro stogo, ketinta įrengti terasą, kurioje būtų vykę koncertai ir kitokie renginiai. Kultūros centras jau visiškai baigiamas renovuoti. Tačiau dėl terasos ant stogo planai pasikeitė. Vietoj kultūros poreikiams galėjusios tarnauti terasos ant stogo bus įrengta fotovoltinė elektrinė.
Kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas sakė, kad pasikeitimus nulėmė tai, jog neatsirado tiekėjo, kuris garantuotų patikimą stogo dangą. Visų saugumo reikalavimų neatitinkančios dangos apsispręsta nedėti ir pasinaudoti Aplinkos ministerijos pasiūlymu panaudoti saulės baterijas.
„Kultūros centro stogai sudaro apie 1 500 kvadratinių metrų. Jei visą erdvę panaudosime elektrinei, ir vasaros bus tokios karštos kaip praėjusi, turėtume pagaminti nemažai elektros. Elektrinės galingumas numatomas 50 kwh. Dalį energijos sunaudosime savo poreikiams, dalį parduosime, – svarsto A. Arlauskas. – Kadangi šilumą perkame iš miestui šilumą tiekiančios bendrovės, mums patiems elektros energijos reikės tik apšvietimui, renginiams, įrangai maitinti. Jos sunaudojimas priklausys nuo renginių skaičiaus, repeticijų salių užimtumo ir kitų dalykų.“
Projektui įgyvendinti bus skiriama 80 procentų – apie 93,2 tūkstančio eurų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, 20 procentų – apie 26,3 tūkstančio eurų bus skiriama iš savivaldybės biudžeto. Bendra projekto vertė 119,5 tūkstančio eurų.
Manoma, jog elektrinė atsipirks maždaug per puspenktų metų. Projektas panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose šiuo metu praėjęs pirmąjį vertinimo etapą. Turėtų būti įgyvendinamas ateinančiais metais.
Gimnazija elektra šildysis vandenį
Fotovoltinę elektrinę nuspręsta įrengti ir ant Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos stogo.
Projektui įgyvendinti bus skiriama 95,7 tūkstančio eurų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų ir 27 tūkstančiai Savivaldybės biudžeto lėšų. Bendra projekto vertė 122,7 tūkstančio eurų.
„Gimnazijai elektrinė bus naudinga, – „Šiaulių kraštui“ sakė Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė. – Pastatas šildomas biokuru. Elektra šildysimės vandenį. Likusią energiją parduosime, o gautas lėšas panaudosime ūkinėms reikmėms.“
Pasak direktorės, rengti elektrinę apsispręsta jau prieš porą metų. Būtent Kražių gimnazija įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektą atitiko visus reikalavimus. Projektą rengia Savivaldybės specialistai. Kražių gimnazija įpareigota įgyvendinti projektą ir vykdyti užsakovo funkcijas.
Lietuvoje mažoka saulės
Specialistų skaičiavimais, 50 kwh 305 kvadratinių metrų plotą užimanti saulės elektrinė per metus gali pagaminti apie 47 000 kilovatvalandžių elektros. Pasak Žaliosios energetikos centro specialistų, šios sistemos generuoja energiją iš saulės spindulių. Saulės energijos gamyba nesukelia triukšmo, neišmeta į aplinką dujų ar kitokių cheminių medžiagų.
Standartiniai saulės kolektoriai gali šildyti vandenį iki maždaug trimis kartais didesnės temperatūros nei tos dienos oro temperatūra, o specialios titano plokštės gali pasiekti ir iki keturių kartų didesnę nei oro vandens šildymo temperatūrą.
Tačiau pagrindinė problema, jog Lietuvoje palyginti mažai saulėtų dienų, ir mažieji elektros gamintojai į elektros skirstymo tinklus gali parduoti tik nedidelius kiekius šios žaliosios energijos. Tuo tarpu kai kuriose šalyse yra šios energijos perteklius. Lietuvoje tai vis dar brangus ir tebesivystantis energijos gavimo būdas.
Fotoelementų naudingumo koeficientas jau siekia 15-20 procentų, o artimoje ateityje dėl spartaus nanotechnologijų vystymosi jis dar išaugs. Senesnių fotoelementų jėgainių naudingumas dažnai tesiekia 10 procentų.
Lietuvoje 1 840–1 900 valandų per metus saulė šviečia pajūryje, o rytiniame šalies pakraštyje – tik 1 700 valandų.
Saulės energetikos lyderėse Čekijoje saulė šviečia apie 1 750 valandų, o Vokietijoje 1 400–1 700 valandų per metus.
Vokietijoje per pastaruosius praėjusius metus net 80 kartų krito iškastinio kuro energijos sąnaudos, kurias pakeitė Saulės energija.
Lietuvoje elektros skirstymo tinklai superka pusę mažosiose elektrinėse pagamintos energijos. Pusę gamintojas turi sunaudoti savo poreikiams.
Energijos perteklių skirstomieji tinklai gali ir pasaugoti žiemos sezonui, kai elektros reikia daugiau. Tačiau už pasaugojimą gamintojas turi sumokėti 3 – 4 centus už kilovatvalandę.
Parengta pagal „Žaliosios energetikos centro“ ir „Energetikos minsterijos“ duomenis
Autorės nuotr.
Ant Kelmės kultūros centro stogo bus įrengta fotovoltinė elektrinė.
Mažąsias saulės elektrines turi ir kai kurie privačių namų gyventojai. Viena tokių elektrinių Vaiguvoje.
Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė sako, jog, įrengus elektrinę, vandenį gimnazijos poreikiams šildys sava elektra.