
Naujausios
Bitininkei svarbus ne tik medus
Joniškio rajone, nuošalioje sodyboje už apleisto ir griūvančio Daunoravos dvaro, patenki į bičių karalystę. Šioje ramioje vietovėje, kur nėra didelio eismo, tik laukai ir netoliese siūruojantys miškai su tarpstančiais avietynais, apžėlę vasarą gausiai žydinčiais žolynais tvenkiniai, Gitanos Gelzienės bityno darbštuolės iš 63 šeimų neša ir neša nektarą. Šiemet moteris, padedama vyro ir tėvo, nagingų rankų meistro, įsirengė bičių terapijos namelį, kuriame atgauna jėgas visi šeimos nariai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Vidutiniškai – po 50 kilogramų
Žvyrkeliu pralėkus pro medinį Daunoravos dvaro pastatą, kairėje pro tujas ir pušis, užstojančias nuo kelio, ima švysčioti baltomis plytomis „apsiūtas“ senas medinis namas ir svečius pasitinka aukščiau pakeltas nedidukas spalvotas avilys su šalia jo pritvirtinta pašto dėžute.
Kiekvienas atvykėlis iškart supras, kad pateko į bityną, nors tikra bičių karalija slepiasi tolėliau už ūkio pastato, tarpstančių pomidorų šiltnamio ir pačių šeimininkų rankomis sodinto sodo. Ten, tarp senų Daunoravos dvaro parko dalies medžių, šalia laukų ir užžėlusios kūdros, išrikiuoti įprasti senoviniai ir naujoviški aukštiniai aviliai, prie kurių siuva bitelės. Šis neįprastai karštos vasaros rugpjūtis ir rugsėjo pradžia joms – jau pasiruošimo žiemojimui metas, tad kai kurios ratuotosios jau vangios.
Šeimininkė Gitana Gelzienė sako, kad metai buvo be galo dosnūs, vos spėjo sukti medų. Moteris nemėgsta skaičiuoti suneštų derliaus kilogramų, juokauja, kad bitutėms tai nepatinka, tačiau jau aišku, kad iš vienos šeimos paimta vidutiniškai 50 kilogramų ir tai dar ne pabaiga, laukia rudeninio medaus kopinėjimas.
Sveikatinimasis bičių namelyje
Per kelerius metus susikūrė ratas klientų, kurie mielai perka sodrų, skanų medų, bičių pikį arba jo spiritinį tirpalą, kuris tinka žaizdoms dezinfekuoti, įvairių odos ligų simptomams lengvinti, pikyje gausu antibakterinių savybių.
Taip pat Daunoravos bitininkė renka bičių duonelę, kurios priruošia kasmet apie 12–15 kilogramų. Bičių duonelėje gausu naudingų medžiagų: vitaminų ir aminorūgščių, gyvybiškai svarbių žmogaus organizmui, šis gamtos turtas tonizuoja, stimuliuoja imuninę sistemą, didina atsparumą stresui, normalizuoja arterinį spaudimą, turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl naudojama aterosklerozės, infarkto ir insulto prevencijai.
Galvodama apie savo ir šeimos narių, artimųjų sveikatą Gitana Gelzienė prieš penkerius metus susidomėjo bičių terapija ir sugalvojo pasistatyti namelį su bičių gultais.
„Ieškojau informacijos internete, skaičiau, kad Ukrainoje tai paplitęs natūralus terapijos būdas. Kodėl nepabandžius dėl savęs, bičiulių? Biznio iš to nedarau. Į pagalbą man atskubėjo tėtis Steponas, auksinių rankų meistras, ir vyras Laimonas. Praėjusiais metais įsigijome pušies medienos (galima statyti namuką ir iš liepos ar ąžuolo medžio, bet skiriasi kaina – aut. past.), išsipjovėme, kaip reikia, pasiskaičiavome visus parametrus. Tik statyti negalėjome, nes medis buvo neišdžiūvęs, tad atidėjome statybas iki šio pavasario, – atverdama namelio duris ir pakviesdama į vidų pasakoja Gitana Gelzienė. – Važiavome pas bitininką, užsiimantį bičių terapija, į Akmenės rajoną akivaizdžiai pamatyti, kaip viskas vyksta, konsultavomės su patyrusiu mūsų rajono Drąsutaičių kaimo bitininku Sigitu Paršuku, kaip padaryti, kad namelyje būtų daugiau kvapo, kad oras geriau cirkuliuotų.“
Veikia kvapai ir vibracija
Nuo gegužės mėnesio bičių terapiją išbandė ir šeimos nariai, ir kai kurie bičiuliai. Dukra prigulusi trumpam nejučia užmigo – taip raminamai veikė dūzgimas ir vaško bei medaus kvapai, o Joniškio bitininkų draugijos pirmininkas Povilas Karitonas, anot G. Gelzienės, išėjęs iš namelio ištarė: „Super jėga!“
„Įrengėme du gultus. Po kiekvienu iš jų gyvena penkios bičių šeimos, kurios elgiasi įprastai, kaip aviliuose: skrenda rinkti nektarą, lipdo korius. Po mediniu gultu užtiesta plėvelė, kad bitutės neišlįstų. Jos skraidžioja ir sugrįžta į savo namus per lakas, padarytas namelio sienose. Gulto dugnas atviras, per jį sklinda kvapai, girdisi dūzgimas. Norintys išbandyti terapiją pirmą kartą turi pagulėti 15–20 minučių, vėliau galima laiką ilginti iki valandos“, – aiškina bitininkė.
Teigiama, kad bičių keliama vibracija atkuria pažeistą žmogaus biolauką, virpesiai ir sklindanti šiluma atlieka specifinį viso kūno masažą. Po kelių tokių seansų sustiprėja imuninė sistema, aktyvėja kraujotaka, pamažu normalizuojasi sutrikęs širdies ritmas.
Pradėjo nuo vienintelės šeimos
Gitanos Gelzienės bityne šiuo metu laikomos 63 bičių šeimos, o pradėjo ji nuo vienintelės, prieš devynerius metus pirktos Kuršėnuose.
„Daunoriškės kaime gyvena bitininkė Ema Steponavičienė. Jos sūnus ir mano vyras – geri bičiuliai, tad ne kartą ten teko sodybos pavėsinėje pasisėdėti. Būdavo, rymau ir stebiu, kaip tarp avilių siuva bitelės, kaip jos bendrauja, skraido. Negalėdavau akių atitraukti. Kartą Ema pasakė: „Man atrodo, kad bitės tau tinka“. Tie žodžiai pastūmėjo imtis veiklos,“ – mena bitininkė. Pradžią įžvalgioji patarėja parodė, davė naudingos literatūros paskaityti.
Vėliau naujajai bitininkei tėtis pagamino avilių, restauravo pirktus senus, tik daugiaaukščių jis nepripažino, tad tokių teko pačiai pirkti. Išmoko ir bites motinėles užauginti.
„Sakiau, kad plėsiu bityną iki dešimt šeimų. Kai tiek pasiekiau, žiūriu, jog laiko turiu, dar plečiamės. Taip ir „užaugome“ iki 63. Mane bičių kvapas ir gausmas labai teigiamai veikia, vien dėl to norisi jas laikyti,“ – atvirauja moteris.
Sodyba prie dvaro
Mieste užaugusią Gitaną džiugina dabartinė vienkiemio sodyba, kurią supa seni Daunoravos dvaro parko medžiai, jau siūbuoja pačių su vyru pasodinto sodo vaismedžiai. Netoliese driekiasi apžėlę dvaro tvenkiniai, pievos, iš kurių žolynų bitės neša puikaus skonio medų. Čia pat ir rapsų laukai, už poros kilometrų šiemet ūkininkas buvo pasėjęs kmynų. Iš kiemo matyti ir tamsus miško ruožas. Nors mediena sparčiai kertama, plynėse išplinta avietynai, iš kurių bitės daug nektaro surenka.
G. Gelzienė pasakoja, kad pirmiausia į Daunoriškės kaimą atsikėlė gyventi tėvai. Tuo metu ji dar gyveno kartu. Vėliau susirado darbą Kriukuose, sukūrė šeimą. Norėjosi savo būsto. Tačiau lyg tyčia tuo metu nebuvo didelio pasirinkimo: pagal skelbimus rado parduodamą vieną butą Joniškyje ir vieną namelį netoli miesto. Tai ir buvo ta pati sodyba prie dvaro, kurioje įsikūrė.
„Kainavo pigiai, vos 5000 litų, tačiau atrodė labai varganai – ir pastatai, ir aplinka baisiai apleista, apaugę šabakštynais. Kai atvažiavome, vyras sakė net iš automobilio laukan nelipsiąs. Bet prikalbinau,“ – pasakoja bitininkė. Ir jos nuojauta neklydo. Dabar čia sukurta miela oazė. Nors įdėti reikėjo daug. Kad susitvarkytų, uždirbti pinigų šeima išvyko į Ispaniją.
Įleido šaknis
Svetimoje šalyje vyras dirbo mėsos išpjaustytoju, o Gitana plušėjo šiltnamiuose, kur rinko alyvuoges.
Grįžo į Lietuvą po trejų metų. Gal būtų ilgiau likę svečioje šalyje, tačiau vyresnėlė dukra Kamilė jau buvo septynerių – laikas leisti į mokyklą, o tėveliai norėjo, kad ji mokytųsi gimtąja kalba. Mažoji Martyna skaičiavo penktus metus.
Grįžę į tėviškę abu su vyru rado darbus ir įleido šaknis. Dabar jau kelerius metus Gitana Gelzienė užsiima tik bityno ir namų priežiūra, nes tam reikia nemažai laiko. Net daržų beveik atsisakė, tik prisodino braškių.
„Čia paukščiai čiulba, senuose medžiuose peri pelėdos, tvenkiny ūbauja baublys, matau prabėgančias stirnas, lapes, kiškius. Ko daugiau reikia?“ – retoriškai klausia Gitana Gelzienė. O jei panori žmonių draugijos, renginių – Joniškio miestas beveik ranka pasiekiamas – vos už 8 kilometrų.
Autorės nuotr.
Gitana Gelzienė bitininkauti pradėjo prieš devynerius metus ir dabar tik šiuo amatu užsiima.
Į terapijos namelį bitės patenka per jo sienoje padarytas specialias landas.
Po mediniu gultu, ant kurio, paklojus patalus, reikia pagulėti bent 15–20 minučių, slepiasi penkios bičių šeimos.
Naujus avilius pagamino, o senus restauravo Gitanos tėvelis Steponas.
Bitininkė Gitana sako, kad šiais metais buvo daug darbo, vos spėjo medų imti.
Gitanos Glezienės bityne yra ir naujoviškų daugiaaukščių avilių.