
Naujausios
Pošupėse išrinktas šimtmečio sūris
Šeštadienį Pošupių kaimo (Joniškio rajonas) bendruomenė, vadovaujama Sigitos Samoilovos, jau dešimtą kartą sukvietė varžytis sūrių gamintojus. Tarp įmantriais prieskoniais gardintų, rūkytų ir keptų, įvairiomis spalvomis dažytų, komisijos sprendimu išsiskyrė tradicinis lietuviškas sūris su kmynais ir peletrūnu, kurį pristatė Kirnaičių kaimo folkloro kolektyvo „Klėčia“ narė Stasė Jankauskienė. Jos produktui skirta „Šimtmečio sūrio“ nominacija.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Šimtmečio sūris – tradicinis
Pačiu pačiausiu „Šimtmečio sūriu“ iš 25 pretendentų vertinimo komisija, vadovaujama fotografės Virginijos Lengvenienės, išrinko Kirnaičių kaimo folkloro kolektyvui „Klėčia“ atstovavusios Stasės Jankauskienės tradicinį baltą su kmynais ir peletrūnu gaminį. Moteris tokios sėkmės nesitikėjo, sakė, kad kolektyvo vadovas paklausęs jos, ar turinti karvę ir paprašęs suslėgti sūrį. Paprastumas ir natūralumas nugalėjo.
Jau penktus metus šiame renginyje produkciją pristatanti Inara Malkalne iš Latvijos šiemet prie jos atpažįstamų rūkytų, žolelėmis gardintų, didelių tarsi duonos kepalai sūrių gulė ir naujas kūrinys, įtrintas gruziniškais aštriais prieskoniais, pretendavęs į „Aštriausio sūrio“ nominaciją, Tačiau jį netikėtai nurungė Šiauliuose įsikūrusios ukrainiečių bendruomenės „Karpatai“ pateiktas pusiau lydytas produktas, skanintas česnaku, puoštas ridikėliais, pomidorais, svogūnais.
Saldžiausias ir įmantriausias
Įmantriausiu sūriu tapti pretendavo „apsimetėliai“, kurių sudėtyje nebuvo nė lašo pieno. Komisija rinkosi iš saldaus pyrago, šermukšnių, datulių ir razinų gaminio bei sūrio formos bulvių plokštainio, puošto šoninės griežinėlių „eglute“. Pastarasis, kurį kepė Zita Kavaliauskienė, ir atnešė pergalę Kepalių kaimo bendruomenei.
Saldžiausiu pripažintas Danutės Žigulienės iš Ežeikių kaimo sūris su kakava ir aguonomis. Ši išradinga moteris Valstybės atkūrimo šimtmečiui sukūrė visą kompoziciją ir suslėgė net dešimt skirtingo skonio sūrių. Tarp jų buvo gardintų kmynais, česnakais, peletrūnais, kadagio uogomis, citrina ir persikais, ispaninio šalavijo, ožragės sėklomis, ciberžole ir kitais priedais.
Grožiui prireikė net korių
Sudėtingas darbas komisijos laukė, ieškant gražiausio sūrio, nes gamintojai pasistengė juos dekoruoti įvairiausiomis žolelėmis, gėlių žiedais, uogomis, daržovėmis, trispalvėmis juostelėmis. Vistik prizas iškeliavo į Bariūnų kaimo bendruomenę, kuri papuošimus sukūrė ne tik iš ąžuolo lapų bei šermukšnių, bet ir lydyto sviesto, virtusio žiedais, ir medaus korių, iš kurių išpjaustytas skaičius „100“.
Specialus prizas atiteko išskirtinį ožkos pieno sūrį pagaminusiam Albertui Žąsinui iš Stoniūnų kaimo, kuris gyrėsi, esą, tokį produktą valgančiajam nebus jokių vyriškų problemų.
Iš viso konkursui pristatyti 25 sūriai.
Renginyje prekiauta ir vynuogėmis, duona, rūkyta žuvimi, rankdarbiais. Pasirodė muzikiniai kolektyvai, šokėjai.
Autorės nuotr.
Stasė Jankauskienė Kirnaičių folkloro kolektyvui pelnė pagrindinę „Šimtmečio sūrio“ nominaciją.
Vytautas Petkus į šventę su žmona Jūrate atvežė net 120 sūrių, vieną jų pateikė ir konkursui.
Konkursiniai sūriai buvo nešami parodyti žiūrovams. Priekyje – Bariūnų kaimo bendruomenės atstovių Joanos Dukavičienės (kairėje) ir Daivos Maskajevos rankose – gražiausiu pripažintas sūris.
Nuo prekystalio greitai nyko gigantiški pripažintos kulinarinio paveldo puoselėtojos Stefos Strakšienės sūriai.
Konkursui ant stalo išrikiuoti 25 sūriai.
Albertas Žąsinas sakė, kad jo ožkos pieno sūris labai tinka valgyti vyrams.
Pirkėjus domino ne tik latviški sūriai, bet ir naminė duona.