
Naujausios
„Vieni tapo paveikslus, kiti kuria verslus“
Šiaulietis Benas Dobrikas – trisdešimtmetis inovatyvaus verslo kūrėjas. Jo sumanymas gaminti išmaniuosius stalus Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo verslo idėjų konkurse pelnė pirmąją vietą ir gavo kelių tūkstančių eurų paskatinimą. Benas mano, kad pasisekus, jis turės naują verslą, jei ištiks nesėkmė – liks tiesiog nauja patirtis.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Idėja – išmanieji baldai
Benas versle nėra naujokas. Apie dešimtmetį sukasi šeimos įmonėje „Šiaulių Tauro ryšiai“, šiuo metu ten eina komercijos direktoriaus pareigas. Verslo administravimo teorijos pasikaustė Šiaulių universitete, magistrantūroje mokėsi ekonomikos.
Jaunasis verslininkas pasakojo, kad inžinerinių sistemų montavimo įmonė, kurioje dirba, praktiškai visuose didžiuosiuose miesto objektuose įrenginėjo elektros instaliacijos, saugumo sistemas. Su kolega yra įkūrę antrinę įmonę, kuri užsiima sistemų projektavimu. Benas turi ir internetinio verslo projektų patirties.
Kaip gimė idėja kurti išmaniuosius staliukus? Jaunuolis pasakoja, kad su draugais mėgsta žaisti stalo žaidimus, kurių namuose susikaupė nemaža krūvelė. Pradėjo sukti galvą, kaip tai padaryti interaktyviau ir kad neužimtų daug vietos.
Ieškojo informacijos internete. Pamatė, kad yra išleistų tokių dalykų, bet jie namų erdvėje atrodo kaip svetimkūniai – tarsi nuverstas televizorius su kojomis. Nuo lapkričio mėnesio pradėjo rutulioti idėją, kaip sukurti išmanųjį staliuką, kuris puikiai tiktų namų interjerui. Jau turi visą jo technologinę dalį, dabar dirba su dizainu, kad padaryti produktą gražų ir patogų.
Vieną minimalistinį skandinaviško tipo staliuko su liečiamu ekranu modelį turi, tačiau Benas juo nėra visiškai patenkintas. Išsikėlė tikslą suploninti stalviršio dizainą, kad išjungus, jis atrodytų kaip stalas, tik turintis papildomą funkciją. Beieškant sprendimų, gimė dar viena idėja – sukurti šoninius staliukus prie sofos, kuriuose būtų integruota audiosistema, bevielis įkrovimas ir panašiai.
Verslininkas orientuojasi į eksportą. Ar lietuviams išmaniųjų baldų nereikia? Reikia, bet rinka pernelyg maža. Produktas nebus pigus – tarp dviejų ir trijų tūkstančių eurų. Nors Benas turi tikslą per ilgesnį laiką padaryti išmaniuosius baldus kuo labiau prieinamus, kad jie nebūtų prabangos preke. Tokius baldus gamina amerikiečiai ir prancūzai, bet jų produktai kainuoja nuo 6–7 tūkstančių eurų. Jaunuolis svarsto, kad, ko gero, Lietuvoje nedaug būtų galinčių sau leisti jų įsigyti.
Išmanusis staliukas turės visas funkcijas, kaip kompiuteris, liečiamą ekraną. Kokią programą įsirašysi, tai ir galėsi daryti. Galima prisijungti ir valdyti įvairias namų sistemas, naudotis bevieliu internetu, blitufu ir panašiai.
„Ateitis parodys, kas iš tų išmaniųjų baldų dar išsirutulios. Lietuviai moka gerai baldus gaminti, tik minties trūksta. Daugiau vertės, funkcionalumo reikia suteikti, sukurti pridėtinę vertę“, – pastebi Benas.
Su savo kūriniu dalyvaus parodoje
Verslo kūrėjas naują gaminį kuria pats, tačiau džiaugiasi įmonės, kuroje dirba, inžinierių pagalba ir patarimais. Įmonės nekuria, įformino individualią veiklą, kad optimizuotų mokesčius. Kai pradės judėti, tada ir žiūrės, kur link plėsis.
Pagal Savivaldybės finansavimo sutartį, konkurso nugalėtojai turi dalyvauti lapkričio mėnesį Šiauliuose vyksiančioje verslo ir pasiekimų parodoje. Benas tikisi, kad rugsėjo pabaigoje naujo dizaino stalas jau bus sukurtas ir parodoje turės, ką parodyti.
Sukūręs produktą ieškos partnerių, turinčių daugiau patirties baldų gamyboje ir dirbančių su eksportu. Jaunuolis dar svarsto galimybę bandyti savo „kūrinius“ pardavinėti minios finansavimo platformose, prekiauti internetu. Išstatant išmaniuosius baldus prekybos vietose, tektų įšaldyti labai daug pinigų. Be to, reikia pristatyti šio baldo funkcijas, galimybes, vien pastačius jis efekto neduos.
Vaikinas žada, kad staliukų gamyba vyks Šiauliuose. Baldinę, metalinę dalį, stiklą užsakinėja iš Šiaulių tiekėjų. Kol kas baldų surinkimui pakanka nedidelių patalpų.
Emigracijos nelaiko blogybe
Benas pasakojo, kad kvietimas dalyvauti jaunųjų verslininkų idėjų konkurse jam užkliuvo už akių Šiaulių savivaldybės tinklalapyje. Pasižiūrėjo istoriją, kas dalyvavo anksčiau, nusprendė pabandyti. Ir neapsiriko – pirma vieta.
„Smagu, kad yra šiauliečių palaikymas. Labai svarbu, kad, pradėjus įgyvendinti savo idėją, ja dar kažkas tiki. Kai pradedi kažką naujo, abejonių kyla“, – prisipažįsta jaunasis verslininkas.
Ar jam svarbus miesto valdžios dėmesys? Sako: tiek, kad netrukdytų. Idėjų konkursas pradedančiam verslą jaunimui yra gera paskata, nors dalyvavo jame tik 6 jaunuoliai. Benas mano, kad dalyvių buvo mažai, nes menka konkurso sklaida.
Paklaustas apie emigraciją, sako turįs minčių pakeliauti, ilgesniam laikui išvykti, tačiau visos mintys vis tiek susiveda į Šiaulius. Čia savo verslą turi žmona Daiva, tėvai, čia – viskas sava.
Benas emigracijos nelaiko blogiu. Kuo daugiau žmogus pamato, susipažįsta su daugeliu kultūrų, įgyja patirčių, sugrįžęs į Lietuvą turi didesnę paskatą čia kažką nuveikti.
Jaunam žmogui pradėti verslą Lietuvoje reikia drąsos, pripažįsta Benas. Bando žingsnis po žingsnio prisitaikyti prie sistemos. Iškart atidarius įmonę, kol nėra pajamų, ji pati save suvalgytų, nors įkurti įmonę tikrai nėra sudėtinga, jau galima tai padaryti internetu. Individualios veiklos pažymą gali gauti per porą dienų.
Jaunasis verslininkas sako, kad verslo pradžioje reikėtų atokvėpio nuo mokesčių, kol pradėsi gauti pajamų ir galėsi normaliai kvėpuoti.
Verslas yra kūryba
Buvo metas, kai Benas domėjosi politine veikla, balotiravosi į miesto Tarybą, nes buvo įsitikinęs, kad turi ką duoti savo gimtajam miestui.
Jam patinka Šiauliai, nes miestas yra kompaktiškas, greitai gali nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Jis apgailestauja, kad mieste beveik nėra senosios architektūros. Iš pietinės pusės įvažiuojant į miestą sovietiniai daugiabučiai šypsenos nekelia. Tačiau Benas su draugais mėgsta laiką leisti bulvare, važinėjasi dviračiais taku iki Kurtuvėnų.
Mano, kad jaunoms šeimoms Šiauliuose labiausiai trūksta jaukiai sutvarkytų viešųjų erdvių, parkų.
Šiuo metu apie politinę veiklą negalvoja. Verslo reikalų daug, dalyvauja jaunųjų rotariečių veikloje. Dar turi aistrą keliauti.
Ką patartų abejojančiam pradėti savo verslą jaunuoliui? Geriau pabandyti, jei neišeis, tada gailėtis, nei gailėtis, kad nepabandei. Vyresnis žmogus paprastai yra atsakingas ne tik už save, turi daugiau įsipareigojimų, todėl yra atsargesnis. Jaunas žmogus nesėkmės atveju gali prarasti savo laiką arba pinigus. „Bet pinigai yra uždirbami. Jei ne dabar, tai vėliau“, – sako novatorius.
Jo negąsdina faktas, kad Lietuvoje tik nedidelė dalis verslų išsilaiko ilgiau nei penkerius metus. Ilgesni nei 5 metų planai – tai daugiau svajonė. Benas tvirtina, kad tik paleidus produktą į rinką ir išgirdus pirmus klientų atsiliepimus, bus galima planuoti į priekį. Technologijos – jautrios laikui.
Jaunasis verslininkas savo kelyje semiasi įkvėpimo iš autoritetų – „Teslos“ vadovo Elono Musko bei vieno ryškiausių Lietuvos verslininkų investuotojo Iljos Larso. Jų įžvalgos, supratimas apie verslą, verslai jaunam verslininkui stipriai imponuoja.
„Verslas yra kūryba, jam reikia polėkio, įkvėpimo. Vieni tapo paveikslus, kiti kuria verslus“, – apibendrino B. Dobrikas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jaunasis verslininkas Benas Dobrikas tikina, kad nors emigracijos nelaiko blogybe, visi jo planai ir siekiai susiveda į Šiaulius. Verslininkas_Benas_06_GBs
Benas Dobrikas žada rinkai pasiūlyti naują produktą – išmaniuosius baldus.