Naujausios
Nuogas karys – ne tik mero žmonai
Šiauliams kuriami nauji intriguojantys meniniai akcentai. Miestietį norima ir „paerzinti“ – monumentų laikai praėjo. Uola-gorilos galva išnirs Talkšos ežere, o nuogas karys su šalmu lyg antikinė skulptūra iškils ant sovietinio monumento griuvėsių Salduvėje.
Kario autorius – su „verkiančios mergaitės“ skulptūrėle miestą virkdęs skulptorius ir politikas Gintautas Lukošaitis. Bronzinį skulptūros maketą jau padovanojo Šiaulių mero žmonai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Konkurso nebėra
Meninių akcentų reikalus Savivaldybė yra atidavusi į Šiaulių dailės galerijos rankas. Trečius metus menininkai kviečiami kurti miestui, tik šiemet meninių akcentų konkursas pakeistas skulptūros pleneru „Ne/atrasti Šiauliai“. Trečius metus vyksta ir grafičių pleneras „Saulės pagrobimas“.
Iš viso kuria dešimt menininkų. Dauguma darbų bus įrengti viešose erdvėse miesto gimtadienio šventei „Šiaulių dienos“, o Gintautas Lukošaitis savo kūrinį pristatys anksčiau – per „Šiaulių naktis“.
Dailės galerijos direktorės pavaduotojas, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis „Šiaulių kraštui“ argumentavo, jog meninių akcentų konkurso atsisakyta, nes žinomus menininkus sunku sudominti nedidelio biudžeto konkursu. Kūrybinių jėgų ir laiko menininkai turi skirti nemažai, o nėra jokių garantijų, kad darbai bus įgyvendinti.
„Į plenerus menininkai tikslingai pakviesti, aptartos jų idėjos, eskizai ir įsipareigota jų kūrinius įgyvendinti – tai užsakomieji darbai“, – sakė plenerų kuratorius.
Menotyrininko žodžiais, per plenerus visada yra šansas padaryti kažką įdomaus ir iš banaliausio miesto bei jo aplinkos. Bet kokia nuobodžiausio pastato siena gali tapti menine vertybe, emocijų šaltiniu praeiviams.
„Geriausia, kai yra vietinių menininkų, galinčių tai padaryti, – sako V. Kinčinaitis. – Deja, Šiauliuose nėra tokių menininkų kritinės masės. Nėra ir tradicijos išeiti į viešą erdvę ir nustebinti savo kūryba, nelaukti savo parodos galerijoje dvejus trejus metus, bet padaryti meno kūrinį, kurį per dieną 7 tūkstančiai žmonių pamatytų.“
Pabrėžia, jog ir Šiauliuose tai įmanoma. Tik tradicijos nėra, ją tenka sukurti dirbtinai: „Todėl įkalbinėjame, kviečiame menininkus – ir vietinius, ir iš kitų miestų.“
„Šiauliečiai neduoda sienų“
Grafičių pleneras sukėlė daugiausia problemų.
„Šiauliečiai žiūri į tai įtariai ir neduoda mums tų sienų – suvargome ir atsidūrėme aklavietėje, – pasidalijo plenero kuratorius V. Kinčinaitis. – Pradėjome galvoti, gal gali būti ir instaliacijos, meniniai įvykiai – ieškome naujų formų.“
Pavyzdžiui, šiaulietis tapytojas Dalvytis Udrys daro šviečiančią tūrinę skulptūrą „Paukščių takas“, kuri atsiras Kaštonų alėjoje.
„Tai bus įdomi instaliacija – tarsi piešinys erdvėje. D. Udrys domisi šiuolaikinėmis technologijomis ir suteikėme galimybę jas pritaikyti“, – sakė V. Kinčinaitis.
Architektas Dalius Puzinas Talkšos ežero pakrantėje kuria vėjarodę „Kryptis Šiaurė“. Judanti instaliacija turėtų dominti ir intriguoti tuos, kurie vaikšto pėsčiųjų taku aplink ežerą.
Dailininkai Arūnas ir Reda Uogintai kuria sieninės tapybos kūrinį ant Dramos teatro pastato. Kiek teatras gyvuoja metų, tiek ant teatro sienos bus pavaizduota drugelių. Drugeliai simbolizuoja teatro meno grožį ir trapumą.
Benas Alejūnas kuria tentą „86-ųjų karta“ Kaštonų alėjoje.
Dailininkės Žvėrūnos grafičio „Miesto paukštis“ projektui įgyvendinti dar ieškoma vietos.
Amžinybės atsisakyta
Į skulptūrų plenerą be G. Lukošaičio pakviesti dar du vilniečiai skulptoriai. Visi trys skulptūras kuria iš putplasčio.
„Putplastis – statybinė medžiaga, bet tikro menininko rankose gali tapti meno kūriniu, – tvirtina V. Kinčinaitis. – Pakvietėme menininkus, kurie su ta medžiaga jau įdomiai dirba ir yra išgarsėję.“
Vienas iš tokių – vilnietis Donatas Jankauskas, jo skulptūros iš putplasčio rodomos tarptautinėse parodose. Vilniuje, geležinkelio stotyje, pastatyta jo sukurta skulptūra „Sopranas“.
Šiauliams jis ruošia didelę skulptūrą, kuri plūduriuos Talkšos ežere. Pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“ kuriama, bet vadinsis „Nerimu“.
„Bus lyg proveržis, – apibūdina akcentą V. Kinčinaitis. – Meniškas ir intriguojantis objektas: iš vandens išnirusi uola, primenanti gorilos galvos formą, o iš „gorilos“ šnervių sklis šviesa. Žiūrovus provokuos ir su V. Purono „Lape“ bendraus. Toks ironiškas žvėrinčius – paerzinti.“
Vilnietis menininkas Gintaras Linkevičius kuria spalvingą chameleoną, kabantį žemyn galva medyje. Chameleonui išsirinko pėsčiųjų bulvaro liepą šalia vaikų žaidimų aikštelės prieš Didždvario gimnaziją.
„Tai bus linksmas kūrinys, – tikina menotyrininkas. – Vaikai galės eiti aplinkui chameleoną tyrinėti, tik jis bus nepasiekiamas, kad kam neužkliūtų.“
„Ir, žinoma, mes negalime apsieiti be Gintauto Lukošaičio, – pabrėžia menotyrininkas. – Kai tik jį pasikviečiame, vieni keikia, ypač politikai, kiti gina ar tyli – jis visada sukelia emocijų audras.“
G. Lukošaitis kuria anatomiškai tobulą nuogo vyro skulptūrą pagal garsųjį Leonardo da Vinčio piešinį „Vitruvijaus žmogus“. Nuogo kario-piloto su šalmu skulptūra siejasi ir su antikinėmis graikų karių skulptūromis. Statys ją Salduvėje ant buvusio sovietinio monumento pamato griuvėsių.
„Ta erdvė visada buvo įelektrinta, naujas kūrinys papildys ją naujomis prasmėmis“, – pabrėžė menotyrininkas.
Salduvė yra saugoma piliakalnio zona, skulptūra stovės laikinai, nes yra projektas išvalyti griuvėsius.
V. Kinčinaitis tikina, jog jokios įtakos neturi tai, kad G. Lukošaitis yra įtakingas miesto valdžios atstovas, o akcentams pinigai skiriami iš miesto biudžeto.
„Vadovaujuosi tik viena taisykle, kurią išgirdau iš Telšių menininkų. Kai bandžiau juos atsikviesti, sakė: „Turite tokį skulptorių kaip G. Lukošaitis, tai jį pirmiausia išnaudokite.“
Pats G. Lukošaitis „Šiaulių kraštą“ tikino, kad jokiuose miesto konkursuose nedalyvauja ir nedalyvaus.
„Čia gi pleneras, – sakė jis. – Kadangi pakvietė ir žaidimą tokį daro, tai leido pasirinkti idėją. Pavadinau skulptūrą „Deguonis“, nes tai svarbus žmogui komponentas ir labiausiai neapčiuopiamas. Kario-piloto šalmas yra su deguonies žarna. Deguonis viskam reikalingas – kai gera atmosfera, geri dalykai gimsta. Tokia mano mintis“.
Kadangi kūrinys atsiras specifinėje erdvėje, tai bus pristatytas ir išskirtinę dieną – rugpjūčio 23-iąją – Juodojo kaspino dieną.
Savo bendražygio mero Artūro Visocko šeimai karys jau pristatytas.
„Padovanojau maketą merienei 50-mečio proga, išliejau iš bronzos“, – sako skulptorius.
Nebesiriša prie amžinybės
V. Kinčinaitis tikisi, jog Šiauliai su naujais savo akcentais išryškės kaip pakankamai modernūs.
„Nesirišame prie amžinybės, kartais geriau, kai kūriniai laikinai sudomina, suintriguoja bendruomenę, o vėliau gali būti keičiami. Kodėl mums rištis prie monumentų?" – klausia ir pats atsako, jog monumentai atsiranda tik autoritarinėse visuomenėse, kuriose garbinami karaliai, imperatoriai.
„O mes dabar neturime autoritetų, kuriems galėtume lenktis, garbinti – ne tie laikai,– pabrėžia. – Visuomenė nori mėgautis gyvenimu, nori intriguojančių kūrinių – į tą pusę ir mes mėginame pasukti.“
Taikomasi prie pramoginių skonių?
„Taip, – neneigia menotyrininkas. – Kai buvo statomi monumentai – ar carinės Rusijos, ar sovietmečio – niekas visuomenės nė neklausė. Jie buvo primesti. Ar iš didelės meilės nešė gėles prie Lenino paminklo?
Monumentų epocha yra prievartinė, o kai visuomenė turi galimybę rinktis ir renkasi skirtingus dalykus. Tada reikia atrasti meno formulę, kuri kuo daugiau lūkesčių atitiktų. Bet ką pastatytume – visuomenė pešis ir ginčysis. Vieni mus peiks, kiti girs – bet tokia yra demokratijos kaina. Yra ir tylaus paklusimo kelias – bet tokioje visuomenėje jau buvome.“
Asmeninė nuotr.
Gintautas Lukošaitis savo sodyboje baigia kurti daugiau kaip trijų metų aukščio kario-piloto skulptūrą „Deguonis“, kurią statys Salduvėje ant sovietinio monumento pamatų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis sako, jeigu po akcentų pristatymo „bus sujudimas, diskusijos – tikslas pasiektas. Jeigu bus tyla – kūrinių galėjo ir nebūti.“
Vilniečio Donato Jankausko skulptūros „Nerimas“ piešinys – gorilos galvos formos uola išnyra iš vandens Talkšos ežere.
